Visa tai primena, kad Europai ginklavimosi lenktynės neapsiriboja tik ginklų pirkimu ar didelių armijų kūrimu. Taip pat turi būti įmanoma greitai perkelti karius, įrangą ir šaudmenis iš vakarų – kur yra dislokuota didžioji dalis NATO pajėgų – į aljanso rytinį flangą, kur Rusijos grėsmė juntama labiausiai.
Europos Sąjungos pareigūnai apskaičiavo, kad šiuo metu kariuomenės perkėlimas iš strateginių uostų vakaruose į tokias šalis kaip Lenkija, Rumunija ar Baltijos šalys, užtruktų maždaug 45 dienas. Jų teigimu, tikslas yra sutrumpinti šį laiką iki penkių ar net trijų dienų.
Svarbi kiekviena detalė
Vokietijos generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas, atsakingas už savo šalies pasirengimą atlikti pagrindinį vaidmenį tokioje operacijoje, sakė, kad kiekvienas elementas turi veikti kaip šveicariškas laikrodis.
Pasak jo, tikslas būtų nusiųsti Maskvai aiškią atgrasymo žinią: „Mes žinome, ką jūs ruošiate, ir esame pasirengę. Žiūrėkite, mes čia.“
Kai Rusija prieš 2022 m. invaziją kelis mėnesius kaupė pajėgas ir ginklus prie sienos su Ukraina, kai kurie Vakarų lyderiai skeptiškai vertino tai, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas duos įsakymą įsiveržti.
„Kaip greitai galime nustatyti, ką jie ketina daryti?“ – klausimą kelia JAV generolas Benas Hodgesas.
„Tada svarbu sprendimų greitis. Sprendimų priėmėjų nurodymas, kad turime mobilizuotis, iš sandėlių traukti šaudmenis. O laikas jau tiksi. Reikia kažką padaryti prieš rusams pradedant puolimą“, – pridūrė jis.
JAV vaidmuo
„Financial Times“ pabrėžia, kad Europos lyderiai turėtų susitarti su JAV prezidentu dėl grėsmės pobūdžio ir tinkamo NATO atsako. Donaldo Trumpo svyruojanti pozicija Rusijos atžvilgiu Europoje sukėlė susirūpinimą dėl Amerikos dalyvavimo masto, tačiau Vašingtonas pareiškė, kad lieka įsipareigojęs aljansui ir jo savitarpio gynybos sąlygai.
Gavus NATO pritarimą, būtų pradėtas kariuomenės ir įrangos judėjimas į rytus. Tikslūs skaičiai, numatyti skirtingiems scenarijams, yra slapti. Taip pat ir maršrutai, kuriais jie vyktų.
Tačiau NATO diplomatai teigė, kad analitikų skaičiavimai, jog iš JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės į žemyninę Europą bus perkelta apie 200 000 karių, apie 1 500 tankų ir daugiau nei 2 500 kitų šarvuotų transporto priemonių, yra iš esmės teisingi.
„Karinis mobilumas yra esminė veiksmingos saugumo ir gynybos sudedamoji dalis, o tinkama infrastruktūra padeda sąjungininkams užtikrinti, kad reikiamą karinę techniką galime pristatyti į reikiamą vietą reikiamu laiku“, – teigė NATO pareigūnas.
Prasta geležinkelių būklė
B. Hodgesas teigia, kad per paskutinį dešimtmetį JAV žymiai patobulino pagrindinių Europos maršrutų žemėlapius.
Tačiau Europos geležinkelių pramonės organizacijos CER vykdantysis direktorius Alberto Mazzola teigė, kad Europa tik dabar pradeda suprasti, kokia rimta problema tai yra.
„Turime patikrinti, kurie Europos tuneliai yra tam tinkami“, – sakė jis.
ES standartinis apkrovos gabaritas – didžiausi krovinių matmenys, kad jie galėtų saugiai pravažiuoti po tiltais ir per tunelius – yra per siauras kariniam transportui. Taip pat problemų gali kelti bėgių nuolydis.
„Jei vežate sunkų krovinį, jis gali tiesiog nukristi“, – sakė vienas ES pareigūnas.
„Rail Baltica“ vaidmuo
Siekiant išspręsti geležinkelio vėžių nesuderinamumo problemą Baltijos šalyse, Estija, Latvija ir Lietuva įgyvendina 24 mlrd. eurų vertės projektą, kurio tikslas – integruoti jas į Europos geležinkelių tinklą.
„Rail Baltica“ projektas buvo parengtas atsižvelgiant į karinius judėjimus ir skirtas didelių gabaritų krovinių gabenimui.
„Financial Times“ atkreipia dėmesį, kad taip pat daug problemų yra ir su keliais, ypač Vokietijoje, kurios geografinė padėtis ir vaidmuo kaip 37 000 JAV karių priimančios šalies daro ją centrine šio plano dalimi.
Pavyzdžiui, Prancūzijos tankų pristatymas į Rumuniją 2022 m. užtruko ne kelias dienas, o kelias savaites, nes Vokietijos muitinė juos atmetė kaip per sunkius transportuoti keliais.
Visoje ES valstybės narės nurodė apie 2 800 transporto infrastruktūros „karštųjų taškų“, kuriuos būtina skubiai atnaujinti – Briuselio pareigūnai šį sąrašą dar labiau sutrumpino iki 500 prioritetinių projektų.
„Paskelbus karą jau bus per vėlu“
„Financial Times“ rašo, kad vienas iš keistų kariuomenės perkėlimo į rytus aspektų yra tai, kad ji kirstų šalis, kurios nėra karo būsenoje, o tai reiškia, kad kariuomenės vadai turėtų laikytis muitų taisyklių ir darbo įstatymų, reglamentuojančių, kiek laiko sunkvežimių vairuotojai gali praleisti kelyje.
„Jei būtų paskelbtas tikras karas, visos šios biurokratinės kliūtys išnyktų“, – sakė Jannikas Hartmannas, NATO gynybos koledžo Romoje asocijuotas mokslo darbuotojas.
„Bet jei karas bus paskelbtas, jau bus per vėlu. Tai yra esminis dalykas... Kol kas karo nėra“, – pridūrė jis.
Valdžios institucijos dirba prie „karinio Šengeno“, kuris bent jau suvienodintų nevienodas kariuomenių judėjimo taisykles. Praėjusiais metais Vokietija, Lenkija ir Nyderlandai pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama supaprastinti tarpusavio tarpvalstybinį karinį transportą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
