Birželio 12-oji turėtų įeiti į istoriją kaip diena, kuomet pirmą sykį susitinka dviejų „mirtinų priešių“ – JAV ir Šiaurės Korėjos – vadovai. Neilgai trukęs, emocingas ir galintis teigiamai pasibaigti dviejų lyderių bendravimas laiko prikaustęs viso pasaulio dėmesį.

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Jeigu šioms šalims galų gale pavyktų susitarti, tai galėtų sumažinti įtampą ne tik Azijos regione, tačiau ir visame pasaulyje.

Apie ką yra visas šis triukšmas?

Iš esmės tai yra dviejų valstybių, turinčių branduolinį ginklą ir ilgą tarpusavio neapykantos bei priešiškumo istoriją, bandymas kažkaip išspręsti įsisenėjusias problemas. Dar visai neseniai šiais metais abi šios valstybės siuntė viena kitai tiesioginius grasinimus nušluoti nuo Žemės paviršiaus.

Šiaurės Korėja ilgus dešimtmečius buvo laikoma politinio gyvenimo paraštėse, įnirtingai bandydama tobulinti savo turimą branduolinę ginkluotę ir nuolat spaudžiama tarptautinių sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų ir tarptautinių susitarimų nesilaikymo.

Šios šalies lyderiai, tikėtina, nuolat svajojo apie tiesiogines derybas su „prakeiktu priešu“, kas galų gale būtų pateikta kaip Šiaurės Korėjos galios pripažinimas.

REKLAMA

Tačiau JAV – ir daugelis kitų pasaulio valstybių – daugelį metų ignoravo šį pusiau slaptą šiaurės korėjiečių troškimą.

Tačiau šių metų pradžioje tai pasikeitė, kuomet D. Trumpas į eilinį Kim Jong Uno išsišokimą atsakė, kad „būtų visai nieko pasišnekėti“.

Po to sekė žinučių apsikeitimas – nuo panašių į gerų draugų susirašinėjimą, iki eilinio visų santykių nutraukimo ir grasinimų pratęsti branduolinio ginklo tobulinimą.

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Kodėl JAV ir Šiaurės Korėja taip nekenčia viena kitos?

Istorija komplikuota ir tęsiasi daugelį dešimtmečių, tačiau iš esmės tai yra liberalios visuomenės valdžios vienoje pusėje ir totalitarinės visuomenės valdžios iš kitos priešprieša. Viena kitą jos mato kaip grėsmę savo egzistencijai.

JAV yra turtinga kapitalistinės demokratijos valstybė, Šiaurės Korėja – vienos partijos valdoma totalitarinė valstybė, ne be SSRS pagalbos atsiradusi po Antrojo Pasaulinio karo kilusio chaoso metu Korėjos pusiasalyje.

1950-1953 metais vykusiame kare jos susidūrė tarpusavyje, kuomet Šiaurė įsiveržė į Pietų Korėją, o JAV prisidėjo prie smūgio atrėmimo operacijos.

Šis karas formaliai taip ir nebuvo baigtas, abi pusės susitarė tik dėl karo veiksmų nutraukimo. Taigi Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja techniškai yra vis dar karo būsenoje.

Abi šios valstybės nuo tol vystėsi kardinaliai priešingai – Pietų Korėja žengė demokratijos ir technologijų vystymo keliu, o šiaurinė pusiasalio dalis – uždarumo bei asmens kulto nariu. Valstybės vadovai nusprendė, kad jų išlikimą gali užtikrinti tik branduolinio ginklo programa.

REKLAMA

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Kodėl Šiaurės Korėjos branduoliniai ginklai kelia tiek daug nerimo?

Pasaulis yra nutaręs – su tam tikromis išimtimis – pasaulyje neturėtų atsirasti naujų branduolinių valstybių, o jau turinčios šią ginkluotę nesinaudotų ja.

Šiaurės Korėja daugelio nėra laikoma pakankamai išsivysčiusia ir saugia laikyti branduolinius ginklus. Maža to, ji dažnai grasina ginklą panaudoti. Šalies branduolinio ginklo programa yra slapta, užsienio ekspertai ir žvalgybininkai dažnai gali tik spėlioti, kokio pajėgumo ginkluotė yra šiaurės korėjiečių rankose. Maža to, nėra jokių garantijų, kad subyrėjus režimui, ji neatsidurs pavojingose rankose.

Ko sieks Kim Jong Unas?

Šiaurės Korėjos lyderio užduotis – užsitikrinti savo ir politinio partijos elito saugumą. Nuolatos griežtinamos JT sankcijos gerokai išsunkė šalies ekonomika ir šalis išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Tikėtina, kad ir pačioje totalitarinėje valstybėje, net ir naudojant milžinišką propagandos mašiną, režimui nesiseka įtikinti savo gyventojų „magiška“ branduolinio ginklo nauda.

Nors ir būdama visiškai uždara valstybe, Šiaurės Korėja plėtoja glaudžius, dažnai pusiau legalius, prekybos ryšius su Kinija, kuri pastaraisiais metais išsivystė į pasaulinę ekonomikos gigantę. Daugėjant prekybos ryšių, daugėja ir informacijos sklaidos „iš už sienos“, o tai sukelia žmonėms bereikalingų klausimų.

Ar Kim Jong Unas eilinį sykį, kaip ne sykį darė prieš tai šalį valdę jo tėvas ir senelis, „neišdurs“ Vakarų ir pasiėmęs ekonominę naudą, neatnaujins branduolinės ginkluotės vystymo, garantijų nėra.

REKLAMA

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Apie ką tikriausiai nebus kalbama derybų metu?

Siekiant susitarti su Šiaurės Korėja, tikėtina, JAV teks „pamiršti“ šimtus tūkstančių vietos gulaguose kalinčių korėjiečių. „Human Rights Watch“ tvirtina, kad KLDR ir toliau lieka viena iš daugiausiai represijas prieš savo gyventojus naudojančių valstybių.

D. Trumpas nesiteikė užsiminti apie šią problemą neseniai vykusio susitikimo metu su Šiaurės Korėjos atstovu. Nepaisant to, kad neatmetė galimybės užsiminti apie tai derybų su Kim Jong Unu metu, mažai tikėtina, kad sprendžiant globalius taikos pasaulyje klausimus, režimas bus spaudžiamas dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo? (nuotr. SCANPIX)

Ar D. Trumpas ir Kim Jong Unas sutars?

Didžiąją savo bendravimo viešais pranešimais laiko dalį, iki pat paskutinių mėnesių, jie sutarė itin prastai.

Abu lyderiai yra žinomi kaip menkai prognozuojami, nepastovūs, nacionalistinių pažiūrų ir linkę į pykčio protrūkius.

Tačiau abu jie taip pat yra žinomi garbėtroškos. Todėl galimybė bent jau viešai žmonijai deklaruoti pozityvius poslinkius gali nulemti taikos ar Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo derybų baigtį.

Ypač tai taikytina netikėtai į politikos elitą įsiveržusiam verslininkui D. Trumpui. Jeigu jam pavyktų vienu ar kitu būdu „išspręsti“ tai, kas nepavyko iki tol nė vienam pasaulio politikos lyderiui, leistų dabartiniam JAV prezidentui jaustis užtikrinčiau savo kėdėje.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: praeiviai stabtelėjo žiūrėti, ką moteris vedžioja lauke
DABAR RODOMA
Mama slapta užfiksavo šokiruojantį slaugės elgesį su jos negalią turinčiu sūnumi
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
REKLAMA
Žvakutės (nuotr. Fotodiena.lt)
Jungtinės Karalystės (JK) Nacionalinės sveikatos tarnybą (NHS) supurtė didžiulis skandalas – Shrewsbury ir Telford ligoninėje mažiausiai 42 naujagimiai ir 3 motinos galėjo ...
Lukašenkos favoritė tapo parlamentare: jai 22-eji, jam 65-eri, jie dažnai matomi kartu (nuotr. SCANPIX)
Savaitgalį Baltarusijoje vykę rinkimai, kuriuos kritikai be didesnių abejonių vadina falsifikuotais, pateikė ir pikantiškų staigmenų. 22 metų grožio karalienė, siejama su ...
Swedbank (Fotobankas)
Stambus Rusijos ginklų gamybos koncerno „Kalašnikov“ akcininkas JAV ginklų gamybos bendrovei „Kalashnikov USA“ per Baltijos šalyse veikiantį Švedijos banką „Swedbank“ pervedė ...
Norvegijos šnipas (nuotr. „Scanpix“)
Rusijoje už šnipinėjimą kalėti nuteistas norvegas, kurį Maskva paleido per apsikeitimą šnipais tarp Rusijos ir Lietuvos, sako, kad jaučiasi apgautas savo šalies ...
Berlyne nužudytas buvusio Vokietijos prezidento sūnus (nuotr. SCANPIX)
Berlyne buvo nužudytas buvusio Vokietijos prezidento Richardo von Weizsackerio sūnus Fritzas. 59-erių privačios klinikos vadovas buvo užpultas skaitant ataskaitą apie kepenų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų