Amžiaus derybos: ko tikėtis iš D. Trumpo ir Kim Jong Uno susidūrimo?

Birželio 12-oji turėtų įeiti į istoriją kaip diena, kuomet pirmą sykį susitinka dviejų „mirtinų priešių“ – JAV ir Šiaurės Korėjos – vadovai. Neilgai trukęs, emocingas ir galintis teigiamai pasibaigti dviejų lyderių bendravimas laiko prikaustęs viso pasaulio dėmesį.

100

Jeigu šioms šalims galų gale pavyktų susitarti, tai galėtų sumažinti įtampą ne tik Azijos regione, tačiau ir visame pasaulyje.

(100 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Šiaurės Korėjos lyderis bus paskelbtas „Didžiąja saule“

Apie ką yra visas šis triukšmas?

Iš esmės tai yra dviejų valstybių, turinčių branduolinį ginklą ir ilgą tarpusavio neapykantos bei priešiškumo istoriją, bandymas kažkaip išspręsti įsisenėjusias problemas. Dar visai neseniai šiais metais abi šios valstybės siuntė viena kitai tiesioginius grasinimus nušluoti nuo Žemės paviršiaus.

Šiaurės Korėja ilgus dešimtmečius buvo laikoma politinio gyvenimo paraštėse, įnirtingai bandydama tobulinti savo turimą branduolinę ginkluotę ir nuolat spaudžiama tarptautinių sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų ir tarptautinių susitarimų nesilaikymo.

Šios šalies lyderiai, tikėtina, nuolat svajojo apie tiesiogines derybas su „prakeiktu priešu“, kas galų gale būtų pateikta kaip Šiaurės Korėjos galios pripažinimas.

Tačiau JAV – ir daugelis kitų pasaulio valstybių – daugelį metų ignoravo šį pusiau slaptą šiaurės korėjiečių troškimą.

Tačiau šių metų pradžioje tai pasikeitė, kuomet D. Trumpas į eilinį Kim Jong Uno išsišokimą atsakė, kad „būtų visai nieko pasišnekėti“.

Po to sekė žinučių apsikeitimas – nuo panašių į gerų draugų susirašinėjimą, iki eilinio visų santykių nutraukimo ir grasinimų pratęsti branduolinio ginklo tobulinimą.

Kodėl JAV ir Šiaurės Korėja taip nekenčia viena kitos?

Istorija komplikuota ir tęsiasi daugelį dešimtmečių, tačiau iš esmės tai yra liberalios visuomenės valdžios vienoje pusėje ir totalitarinės visuomenės valdžios iš kitos priešprieša. Viena kitą jos mato kaip grėsmę savo egzistencijai.

REKLAMA

JAV yra turtinga kapitalistinės demokratijos valstybė, Šiaurės Korėja – vienos partijos valdoma totalitarinė valstybė, ne be SSRS pagalbos atsiradusi po Antrojo Pasaulinio karo kilusio chaoso metu Korėjos pusiasalyje.

1950-1953 metais vykusiame kare jos susidūrė tarpusavyje, kuomet Šiaurė įsiveržė į Pietų Korėją, o JAV prisidėjo prie smūgio atrėmimo operacijos.

Šis karas formaliai taip ir nebuvo baigtas, abi pusės susitarė tik dėl karo veiksmų nutraukimo. Taigi Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja techniškai yra vis dar karo būsenoje.

Abi šios valstybės nuo tol vystėsi kardinaliai priešingai – Pietų Korėja žengė demokratijos ir technologijų vystymo keliu, o šiaurinė pusiasalio dalis – uždarumo bei asmens kulto nariu. Valstybės vadovai nusprendė, kad jų išlikimą gali užtikrinti tik branduolinio ginklo programa.

Kodėl Šiaurės Korėjos branduoliniai ginklai kelia tiek daug nerimo?

Pasaulis yra nutaręs – su tam tikromis išimtimis – pasaulyje neturėtų atsirasti naujų branduolinių valstybių, o jau turinčios šią ginkluotę nesinaudotų ja.

Šiaurės Korėja daugelio nėra laikoma pakankamai išsivysčiusia ir saugia laikyti branduolinius ginklus. Maža to, ji dažnai grasina ginklą panaudoti. Šalies branduolinio ginklo programa yra slapta, užsienio ekspertai ir žvalgybininkai dažnai gali tik spėlioti, kokio pajėgumo ginkluotė yra šiaurės korėjiečių rankose. Maža to, nėra jokių garantijų, kad subyrėjus režimui, ji neatsidurs pavojingose rankose.

Ko sieks Kim Jong Unas?

Šiaurės Korėjos lyderio užduotis – užsitikrinti savo ir politinio partijos elito saugumą. Nuolatos griežtinamos JT sankcijos gerokai išsunkė šalies ekonomika ir šalis išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Tikėtina, kad ir pačioje totalitarinėje valstybėje, net ir naudojant milžinišką propagandos mašiną, režimui nesiseka įtikinti savo gyventojų „magiška“ branduolinio ginklo nauda.

Nors ir būdama visiškai uždara valstybe, Šiaurės Korėja plėtoja glaudžius, dažnai pusiau legalius, prekybos ryšius su Kinija, kuri pastaraisiais metais išsivystė į pasaulinę ekonomikos gigantę. Daugėjant prekybos ryšių, daugėja ir informacijos sklaidos „iš už sienos“, o tai sukelia žmonėms bereikalingų klausimų.

REKLAMA

Ar Kim Jong Unas eilinį sykį, kaip ne sykį darė prieš tai šalį valdę jo tėvas ir senelis, „neišdurs“ Vakarų ir pasiėmęs ekonominę naudą, neatnaujins branduolinės ginkluotės vystymo, garantijų nėra.

Apie ką tikriausiai nebus kalbama derybų metu?

Siekiant susitarti su Šiaurės Korėja, tikėtina, JAV teks „pamiršti“ šimtus tūkstančių vietos gulaguose kalinčių korėjiečių. „Human Rights Watch“ tvirtina, kad KLDR ir toliau lieka viena iš daugiausiai represijas prieš savo gyventojus naudojančių valstybių.

D. Trumpas nesiteikė užsiminti apie šią problemą neseniai vykusio susitikimo metu su Šiaurės Korėjos atstovu. Nepaisant to, kad neatmetė galimybės užsiminti apie tai derybų su Kim Jong Unu metu, mažai tikėtina, kad sprendžiant globalius taikos pasaulyje klausimus, režimas bus spaudžiamas dėl žmogaus teisių pažeidimų.

Ar D. Trumpas ir Kim Jong Unas sutars?

Didžiąją savo bendravimo viešais pranešimais laiko dalį, iki pat paskutinių mėnesių, jie sutarė itin prastai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų