pietų korėja

Į Rusijos uostus iš Pietų Korėjos liepą ir rugpjūtį buvo išplukdyta daugiau nei 150 tūkst. tonų degalų, dalis jų – sankcionuotais tanklaiviais, antradienį skelbia britų laikraštis „The Guardian“. Leidinio atlikta uostų įrašų ir laivų stebėjimo duomenų analizė parodė, kad liepą ir rugpjūtį keliuose Pietų Korėjos uostuose į septynis tanklaivius buvo pakrauta per 176 tūkst. tonų degalų, daugiausia dyzelino. Šie laivai atliko 14 reisų į Rusijos Tolimuosius Rytus.

Pietų Korėja gavo Ukrainos pranešimą su atsiprašymu, tačiau pareišė, kad atsiprašymas neatitiko Seulo lūkesčių, rašo Pietų Korėjos agentūra „Yonhap“. Seulas ir Kyjivas įsivėlė į diplomatinį ginčą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje paskelbus, kad Ukraina perdavė Pietų Korėjai du Šiaurės Korėjos karo belaisvius, paimtus į nelaisvę jiems kovojant Rusijos pusėje.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas penktadienį pareiškė, kad Seulas imsis „papildomų priemonių“, jei Ukraina viešai neatsiprašys dėl, jo teigimu, vienašališko Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Pietų Korėjai paviešinimo. Seulas griežtai sureagavo į Ukrainos atskleistą informaciją apie dviejų karių, paimtų į nelaisvę kovojant Rusijos pusėje, perdavimą ir įspėjo, kad Pchenjanas gali imtis veiksmų prieš jų šeimas.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, kaip manoma, yra „itin nutukęs“, trečiadienį pranešė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra, remdamasi naujausiu retai viešumoje pasirodančio lyderio sveikatos būklės vertinimu. Daug rūkančio ir jau seniai nutukusio Kim Jong Uno sveikata atidžiai stebima tarptautiniu mastu, nes staigi jo mirtis galėtų sukelti klausimų dėl valdžios perėmimo ir stabilumo branduolinį ginklą turinčioje valstybėje.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra mano, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėjo paviešinti dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimą, siekdamas padidinti Pietų Korėjos visuomenės paramą ginklų tiekimui Ukrainai, trečiadienį sakė vienas parlamentaras.

Pietų Korėja pirmadienį iškvietė Ukrainos pasiuntinį Seule, kad išreikštų rimtą susirūpinimą dėl Kyjivo atskleistos informacijos, jog du Šiaurės Korėjos karo belaisviai buvo perkelti į Pietų Korėją.

Pietų Korėjos prezidentūra pareikalavo Ukrainos atsiprašyti už tai, kad ši paneigė susitarimą neviešinti dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Seului.

Korėjos demilitarizuotoje zonoje (DMZ), kaip įtariama, sprogus minai, buvo sužeisti trys žmonės, tarp jų Pietų Korėjos kariai, pirmadienį pranešė Pietų Korėjos televizija „Yonhap TV“. DMZ, dalijanti Korėjos pusiasalį nuo tada, kai 1950–1953 m. Korėjos karas baigėsi paliaubomis, yra viena labiausiai užminuotų vietų pasaulyje.

Daugelyje pasaulio šalių penkiolikmečių gebėjimai silpnėja. Naujausias EBPO PISA 2025 tyrimas rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį ypač smuko skaitymo ir matematikos rezultatai, o jau kas penktas penkiolikmetis EBPO šalyse nepasiekia bazinio lygio nė vienoje iš trijų pagrindinių sričių. Tačiau net ir šiame bendrame nuosmukio fone yra švietimo sistemų, kurios ne vieną PISA ciklą išlieka tarp stipriausių pasaulyje.

Pietų Korėjos kariuomenė trečiadienį pakėlė naikintuvus, kai į šalies oro gynybos zoną įskrido Rusijos kariniai orlaiviai. Tai jau antrasis toks incidentas per pastarąsias kelias savaites. Pietų Korėja praneša, kad į jos oro gynybos zoną įskrido Rusijos karo lėktuvai Šalių santykiai pablogėjo Pietų Korėjai prisijungus prie Vakarų sankcijų po Rusijos invazijos į Ukrainą bei Maskvai sustiprinus ryšius su Šiaurės Korėja.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad vėliau šiais metais susitiks su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, Pchenjanas paleido apie 10 trumpojo nuotolio balistinių raketų, ketvirtadienį pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Šiaurės Korėja paleido „apie 10 trumpojo nuotolio balistinių raketų iš Pchenjano apylinkių“, – naujienų agentūrai AFP teigė Seulo Jungtinio štabų vadų komiteto pareigūnas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad vėliau šiais metais susitiks su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu – tai būtų jų pirmasis susitikimas per D. Trumpo antrąją kadenciją. D. Trumpas taip pat teigė, kad Šiaurės Korėja turi 57 „labai galingus“ branduolinius ginklus – tai retas ir neįprastai tikslus JAV prezidento paskelbtas Kimo branduolinio arsenalo įvertinimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo iš Pietų Korėjos apie 10 mlrd. JAV dolerių kompensacijos už šalies gynybą. Tai pareiškė Baltųjų rūmų vadovas per spaudos konferenciją, rašo „Unian“. D. Trumpas kritikavo Pietų Korėją, primindamas pokalbio su šios šalies prezidentu detales, kai kreipėsi pagalbos dėl karo su Iranu. Seulas tąkart padėti atsisakė. JAV prezidentas priminė savo kolegai, kad Pietų Korėjoje šiuo metu yra 39 tūkst.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas pasiūlė derybas su Šiaurės Korėja, siekiant formaliai užbaigti Korėjos karą. Pasiūlymas pateiktas Pchenjanui stiprinant ryšius su Rusija ir įtvirtinant savo, kaip „negrįžtamai“ branduolinės valstybės, statusą. Abi Korėjos techniškai tebekariauja, nes jų 1950–1953 metų konfliktas, kurį sukėlė Šiaurės Korėjos ataka, baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.

Pietų Korėjoje sekmadienį užregistruota aukščiausia oro temperatūra nuo tada, kai prieš daugiau nei šimtmetį buvo pradėti rinkti duomenys, pranešė valstybinė meteorologijos tarnyba (KMA). Pietrytiniame Jangsano mieste temperatūra 13.26 val. (4.26 val. Grinvičo laiku) pasiekė 42,5 laipsnio pagal Celsijų, pranešė Korėjos meteorologijos administracija savo interneto svetainėje.

Pietų Korėjos valdžia sulaikė Šiaurės Korėjos kareivį, kirtusį gerai įtvirtintą abiejų Korėjų sieną, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Pietų Korėjos kariuomene.  Manoma, kad kareivis pabėgo iš Šiaurės Korėjos, valdžia tiria pabėgimo aplinkybes, praneša „Yonhap“. Kariuomenė daugiau informacijos nepateikė.  Šalis skiria gerai įtvirtinta ir atidžiai stebima buferinė zona palei karinę demarkacijos liniją.

Pietų Korėjoje vyko neįprastas robotų mados šou. Robotai ir žmonės kartu, šokdami, pristatė išskirtines kostiumų poras. Renginio organizatoriai tikisi taip parodyti, kad robotai nepakeis žmogaus, o padės jam atlikti kasdienius darbus. Neįprastas mados šou vyko Pietų Korėjos sostinėje Seule. Baltą spygliuotą kostiumą pristatė robotas, o tokį pat kostiumą, pasiūtą žmogui, dėvėjo ir gyvas modelis, žengęs už roboto.

Šiaurės Korėja sekmadienį išbandė kelias trumpojo nuotolio balistines raketas, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Tai naujausias iš virtinės pastarojo meto branduolinį ginklą turinčios valstybės paleidimų. Sekmadienio paleidimai papildo ginklų bandymų, kuriuos Pchenjanas atliko pastarosiomis savaitėmis, seriją, įskaitant balistines raketas, priešlaivines sparnuotąsias raketas ir kasetinius šaudmenis.

Šiaurės Korėja trečiadienį paleido „kelias neatpažintas balistines raketas“, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė, netrukus po to, kai pranešė apie panašų paleidimą iš Šiaurės Korėjos sostinės rajono išvakarėse. Paleidimai įvyko po to, kai Seulas pirmadienį išreiškė apgailestavimą dėl civilių dronų įsibrovimo į Šiaurės Korėją sausį. Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas pavadino tai neatsakingu poelgiu ir pažymėjo, kad operacijoje dalyvavo vyriausybės pareigūnai.

Po gaisro, kuriame žuvo mažiausiai 11 žmonių, o dar keliasdešimt buvo sužeista, gelbėtojai toliau šukavo sudegusios Pietų Korėjos automobilių detalių gamyklos griuvėsius, ieškodami dingusiųjų, šeštadienį naujienų agentūrai AFP pranešė valdžios institucijos. Esant pavojui, kad pastatas gali sugriūti, ugniagesių komandos iš pradžių negalėjo patekti į gamyklą, įsikūrusią centrinėje Dečono miesto dalyje.

 Pietų Korėjos automobilių dalių gamykloje penktadienį kilus gaisrui buvo sunkiai sužeistas mažiausiai 21 žmogus, dar 14 dingo, pranešė pareigūnai. Gaisras kilo apie 13 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku centriniame Tedžono mieste. Pasak Seulo naujienų agentūros „Yonhap“, valdžios institucijos paskelbė nurodymą, paprastai taikomą gaisrams, kurių vietos ugniagesiai nepajėgia suvaldyti. Pareigūnai nenurodė, nuo ko kilo gaisras.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

Pietų Korėjos prezidentas ketvirtadienį nurodė aktyvuoti 68 mlrd. JAV dolerių vertės rinkos stabilizavimo fondą siekiant sušvelninti Artimųjų Rytų karo sukeltą finansinį nestabilumą. „Auganti krizė Artimuosiuose Rytuose žymiai pablogina pasaulinę ekonominę ir saugumo padėtį, – sakė prezidentas Lee Jae Myungas. – Pirmiausia turime aktyviai reaguoti į padidėjusį finansų rinkų, įskaitant akcijų ir valiutų rinkas, nestabilumą.“ Pasak prezidento, 68 mlrd.

Pietų Korėja pareiškė protestą Rusijai, kurios ambasada Seule iškėlė milžinišką transparantą su užrašu „Pergalė bus mūsų“, omenyje aiškiai turėdama karo Ukrainoje metines. Pietų Korėja pasisako prieš plataus masto Maskvos invaziją į Ukrainą ir kareivių verbavimą iš Šiaurės Korėjos, su kuria Seulas formaliai tebekariauja.

Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas penktadienį atsiprašė už, jo žodžiais tariant, sunkumus, kuriuos sukėlė jo 2024 metų dekretas dėl karinės padėties. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. „Nuoširdžiai atsiprašau žmonių už nusivylimą ir sunkumus, kuriuos jiems sukėliau dėl savo paties trūkumų, nepaisant mano pasiryžimo gelbėti tautą“, – sakoma eksprezidento pareiškime, kuriuo pasidalijo jo advokatas.

Pietų Korėjos teismas ketvirtadienį pripažino buvusį prezidentą Yoon Suk-yeolą kaltu dėl maišto ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos, pareikšdamas, kad jo karo padėties paskelbimas 2024 metų gruodį buvo sąmoningas sąmokslas siekiant „paralyžiuoti“ Nacionalinę Asamblėją.

Viena Pietų Korėjos kriptovaliutų birža šeštadienį atsiprašė už tai, kad per klaidą pervedė vartotojams daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių vertės bitkoinų, platformoje trumpam sukeldama pardavimų bangą. „Bithumb“ pranešė penktadienį per klaidą netyčia išsiuntusi 620 tūkst. bitkoinų, kurių vertė šiuo metu viršija 40 mlrd. JAV dolerių, ir per 35 minutes po šios klaidos 695 vartotojams, kurių atžvilgiu ji įvyko, užblokavusi galimybę prekiauti ir išimti pinigus.

Pietų Korėjos teismas trečiadienį buvusiai pirmajai poniai Kim Keon-hee skyrė vienų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už korupciją. „Atsakovė nuteisiama kalėti vienus metus ir aštuonis mėnesius“, – pareiškė Seulo centrinės apygardos teismo teisėjas Woo In-sungas. Tačiau ji buvo pripažinta nekalta dėl manipuliavimo akcijomis ir Pietų Korėjos kampanijų finansavimo įstatymų pažeidimų.

Antradienį Šiaurės Korėja paleido, regis, balistinę raketą Japonijos jūros link, pranešė Tokijo gynybos ministerija.  Pietų Korėjos Jungtinio štabo viršininkas taip pat pranešė apie aptiktą sviedinį, paleistą Rytų jūros, kaip ją vadina Seulas, link.  Tai jau antrasis šį mėnesį Pchenjano bandymas. Prieš tai raketos buvo paleistos likus kelioms valandoms iki Pietų Korėjos lyderio išvykimo į Kiniją viršūnių susitikimui.

Pietų Korėja ketvirtadienį tapo pirmąja šalimi, kurioje visiškai įsigaliojo plataus masto įstatymas, reguliuojantis dirbtinį intelektą (DI), įskaitant konkrečias nuostatas dėl sintetinės vaizdakaitos (deepfake). Šalis, kurioje įsikūrusios lustų milžinės „Samsung“ ir „SK hynix“, pareiškė, kad siekia prisijungti prie JAV ir Kinijos kaip viena iš trijų DI galybių.

Pietų Korėjos teismas trečiadienį nuteisė buvusį ministrą pirmininką Han Duck-soo kalėti 23 metus už pagalbą paskelbiant karo padėtį, kuri buvo trumpam sustabdžiusi civilinį valdymą. Atsakovas „iki pat galo nepaisė savo, kaip ministro pirmininko, pareigos ir atsakomybės“, sakė Seulo centrinio apygardos teismo teisėjas Lee Jing-gwanas.  „Nuteisiame atsakovą 23 metus kalėti“, – paskelbė teisėjas.  Bausmė yra aštuoneriais metais ilgesnė, nei reikalavo prokurorai.

Šiaurės Korėja per metus pagamina pakankamai branduolinės medžiagos, kurios užtektų iki 20 ginklų, trečiadienį pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas, perspėdamas, kad Pchenjano ambicijos gali kelti pavojų pasauliui. Šiaurės Korėja, pažeisdama JT rezoliucijas, 2006 m. atliko pirmąjį branduolinį bandymą ir, kaip manoma, dabar turi dešimtis branduolinių galvučių.

Pietų Korėjos tesimas buvusiam prezidentui Yoon Suk Yeolui skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Seulo apygardos teismas penktadienį pripažino jį kaltu dėl trukdymo teisingumui bei kitų kaltinimų, susijusių su karo padėties paskelbimu. Tai pirmasis nuosprendis buvusiam prezidentui, kuris 2024 m. gruodžio 3 d. ginče su opozicija netikėtai paskelbė karo padėtį, taip įstumdamas Pietų Korėją į gilią politinę krizę. Kilus dideliems protestams, karinė padėtis netrukus buvo atšaukta.

Pietų Korėjos prokurorai antradienį paragino skirti buvusiam prezidentui Yoon Suk Yeolui mirties bausmę už tai, kad jis 2024 m. gruodį paskelbė karo padėtį, dėl kurios šalyje kilo chaosas. Yoon Suk Yeolas sukėlė politinę krizę, kai jis 2024 m. gruodį paskelbė apie civilinio valdymo pabaigą ir į parlamentą pasiuntė karius, kad jie įvykdytų šį sprendimą. Vis dėlto atitinkamos jo pastangos žlugo ir pernai sausį jis tapo pirmuoju sulaikytu pareigas einančiu prezidentu.

Naujuosius metus pradėkite su naujomis žiniomis, nes TV3 televizijos eteryje – intelektinis žaidimas „GalvOK“. Susipažinkite su naujo šokių kovų projekto „Red Bull Dance Your Style“ veidais bei sužinokite tai, ko dar nesate girdėję, pavyzdžiui, ką atostogų metu Pietų Korėjoje išbandė komikas Mantas Katleris su žmona Aiste. Neseniai įgytos žinios apie užsienį kaip tik labai pravertė Manto Katlerio ir „Red Bull Dance Your Style“ teisėjo Mariaus Eidrigevičiaus–Arni komandai.

Pietų Korėjos teismas penktadienį išdavė naują buvusio prezidento Yoon Suk Yeolo arešto orderį, pratęsdamas buvusio lyderio, kaltinamo tuo, kad 2024 m. mėgino įvesti karo padėtį, sulaikymo terminą. Prokurorai lapkričio mėnesį Yoon Suk Yeolui pareiškė keletą kaltinimų dėl pagalbos priešui, teigdami, kad jis, dėdamas pastangas paskelbti karinę valdžią, nurodė vykdyti nepilotuojamųjų orlaivių skrydžius virš Šiaurės Korėjos.

Pietų Korėja trečiadienį pranešė pareiškusi protestą Kinijos bei Rusijos atstovams, praėjus dienai po to, kai Seulas užfiksavo šių šalių karo lėktuvų įskridimą į savo oro gynybos zoną.

Pietų Korėja pranešė, kad antradienį pakėlė naikintuvus po to, kai septyni Rusijos ir du Kinijos karo lėktuvai įskrido į jos oro gynybos zoną. Rusijos ir Kinijos orlaiviai į Korėjos oro gynybos identifikavimo zoną (KADIZ) įskrido apie 10 val. vietos (3 val. Lietuvos) laiku, sakoma Seulo Jungtinio štabų vadų komiteto pareiškime. Nė vienas iš lėktuvų nepažeidė Pietų Korėjos oro erdvės.

Praėjus metams po laikinai įvestos karo padėties Pietų Korėjoje, buvęs prezidentas Yoon Suk Yeolas gynė tuometinį savo sprendimą ir paragino   šalininkus protestuoti. Ši priemonė 2024 m. gruodžio 3 d. buvo pateisinama kovoje su „prokiniška, prošiaurėskorėjietiška ir išdavikiška veikla“, trečiadienį advokatų išplatintame pareiškime teigė nušalintas ir dėl virtinės kaltinimų įkalintas Yoon Suk Yeolas.

Pietų Korėjos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per sprogimą palei Šiaurės ir Pietų Korėjas skiriančią liniją sužeistas patruliuojantis Pietų Korėjos karinis pareigūnas, tačiau jo būklė yra stabili. Gynybos ministerija savo pranešime nurodė, kad nenustatytos kilmės sprogimas įvyko ketvirtadienio rytą vakarinėje karinės demarkacinės linijos (MDL) pusėje.

Pietų Korėjos prokurorai pirmadienį pateikė nušalintam buvusiam prezidentui Yoon Suk-yeolui naujus kaltinimus dėl pagalbos priešui, teigdami, kad jis įsakė kariuomenei pasiųsti dronų į Šiaurės Korėją, siekdamas pasinaudoti tuo skelbiant karo padėtį. Pchenjanas pernai paskelbė įrodęs, kad Pietų Korėjos dronai su propagandos skrajutėmis kelis kartus įskrido į Šiaurės Korėjos oro erdvę, tačiau Pietų Korėjos kariuomenė to nepatvirtino.

Pietų Korėjos rytinėje pakrantėje sugriuvus elektrinės konstrukcijai, mažiausiai septyni žmonės liko įstrigę, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė priešgaisrinė agentūra. Pasak institucijų, nelaimė įvyko apie 14 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku pietrytiniame Ulsano mieste. Nacionalinė priešgaisrinė agentūra nurodė, kad du žmonės buvo išgelbėti, o dar mažiausiai septyni, kaip manoma, yra įstrigę ir laikomi dingusiais be žinios. Vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas šeštadienį paragino Kinijos lyderį Xi Jinpingą padėti Seului atnaujinti dialogą su Pchenjanu. „Tikiuosi, kad Pietų Korėja ir Kinija sustiprins strateginį bendradarbiavimą (...) ir dirbs kartu, kad atnaujintų dialogą su Šiaure“, – Kinijos lyderiui sakė Lee Jae-myungas.

Šeštadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Lee Jae-myungu. Susitikimas įvyko Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo APEC paraštėse. Xi Jinpingas pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį apsilankė P. Korėjoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat dalyvavo APEC forume, bet pasiekęs susitarimą dėl prekybos su Kinija ketvirtadienį išvyko.

Pietų Korėjos susivienijimo ministras penktadienį pareiškė manantis, jog yra didelė tikimybė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę per vizitą pusiasalyje susitiks su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu Atrodo, kad Šiaurės Korėja „atkreipia dėmesį į Jungtines Valstijas ir įvairūs ženklai (...) leidžia numanyti apie didelę susitikimo galimybę“, žurnalistams sakė Chung Dong-youngas.

Šimtai Pietų Korėjos darbuotojų penktadienį sugrįžo namo iš JAV, kur buvo įsivėlę į ginčą su šios šalies imigracijos tarnyba, aptemdžiusį didžiules Pietų Korėjos investicijas Amerikoje. Tėvynėje juos pasitiko plojimai ir ašarojantys giminaičiai. Pietų korėjiečiai sudarė didžiąją dalį iš 475 žmonių, sulaikytų „Hyundai-LG“ baterijų gamykloje Džordžijos valstijoje, ir tai privertė imtis delikačių pastangų išspręsti šią keblią situaciją tarp artimų sąjungininkių.

 Lėktuvas su šimtais Pietų Korėjos darbuotojų, sulaikytų per masinį JAV imigracinės tarnybos reidą, kuris sukrėtė JAV sąjungininkę, ketvirtadienį pakilo iš Atlantos, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Oro linijų bendrovės „Korean Air“ lėktuvas „Boeing 747-8I“ iš Seulo į JAV atskrido trečiadienį.  Praėjusią savaitę pietinėje Džordžijos valstijoje statomoje „Hyundai-LG“ akumuliatorių gamykloje buvo suimta daugiau kaip 300 Pietų Korėjos darbuotojų.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas ketvirtadienį pareiškė, kad masinis JAV imigracijos pareigūnų reidas bendrovių „Hyundai“ ir LG akumuliatorių gamykloje buvo „gluminantis“ ir gali turėti neigiamą poveikį būsimoms investicijoms. Seulas tikisi, kad šimtai darbuotojų, praėjusią savaitę sulaikytų per reidą JAV Džordžijos valstijoje, ketvirtadienį bus paleisti iš areštinės ir išskraidinti atgal į Pietų Korėją.

Seulas sekmadienį pranešė užbaigęs derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl Pietų Korėjos darbininkų, neseniai sulaikytų JAV imigracijos pareigūnų, išlaisvinimo. Jie bus netrukus paleisti ir parskraidinti namo, pranešė šalies prezidentūra. „Dėl greitos ir vieningos reakcijos (...) derybos dėl sulaikytų darbuotojų išlaisvinimo buvo baigtos“, – informavo prezidento Lee Jae Myungo vyriausiasis patarėjas Kang Hoon-sikas. „Liko tik administracinės procedūros.