Donaldas Trumpas

Realaus pasistūmėjimo po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pokalbio nesimato. Europos Sąjunga tvirtina dar vieną sankcijų paketą Rusijai. Tačiau, kiek jos veiksmingos ir ar dar galime tikėtis naudos iš D. Trumpo bendravimo su V. Putinu? Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Pastaruoju metu girdime apie atvejus Baltijos jūroje, kai šalia NATO valstybių teritorijų plaukioja rusų laivai.

„Ryanair“ bendrovė, dar žinoma kaip pigių skrydžių aviakompanija, pareiškė, jog šią vasarą skrydžių kainos vėl kils. Priežastis – „Ryanair“ pelno sumažėjimas 16 proc. Didžiausia Europos aviakompanija 2024–2025 m. jau skraidino daugiau kaip 200 mln. keleivių, o bilietų kainas sumažino 7 proc., kad užpildytų lėktuvus. Tačiau 2025 m. piko sezonu kainos pakils apie 5–6 proc.

Naujoji Sirijos valdžia padės Jungtinėms Valstijoms rasti amerikiečius, dingusius karo nualintoje šalyje, sekmadienį pareiškė JAV pasiuntinys. „Naujoji Sirijos vyriausybė sutiko padėti JAV rasti ir grąžinti JAV piliečius ar jų palaikus. Austino Tice’o, Majd’žio Kamalmazo ir Kayla‘os Mueller šeimos turi galėti judėti į priekį“, – platformoje „X“ rašė JAV specialusis pasiuntinys Sirijai Tomas Barrackas.

Elonas Muskas šeštadienį pareiškė turįs daugiau laiko skirti savo įmonėms. Milijardieriaus komentaras pasirodė po to, kai dviem valandoms buvo sutrikusi jo socialinės žiniasklaidos platformos „X“ veikla. E. Muskas yra itin užimtas – vadovauja „X“, „xAI“ (dirbtinio intelekto pokalbių roboto „Grok“ kūrėjas), elektromobilių gamintojos „Tesla“ ir raketų gamintojos „SpaceX“ ir yra jų savininkas.

Europos lyderiai bando rasti būdą, kaip aprūpinti Ukrainą ginklais, nes panašu, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nutraukti karinę pagalbą šaliai, kuri ginasi nuo Rusijos puolimo. Viena iš svarstomų galimybių – bendrijai pirkti amerikietiškus ginklus. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Nors valdžia grasina apmokestinti nekilnojamajį turtą, lietuviai graibsto paskolas ir puola pirkti naujus butus ir namus. Susivilioję sumažintoms Europos centrinio banko bazinėmis palūkanomis, lietuviai šiemet butų ir namų prisipirko tiek, kad pardavimų apimtys palyginus su pernai išaugo trečdaliu.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis dėl įstrigusių prekybos derybų rekomenduoja įvesti 50 proc. muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, bloko prekybos komisaras Marošas Šefčovičius paragino palaikyti „abipuse pagarba“ pagrįstus prekybos santykius.

Jungtinės Valstijos penktadienį panaikino visapusiškas ekonomines sankcijas Sirijai, taip drastiškai pakeisdamos savo politiką po Basharo al Assado režimo griūties ir kartu sudarydamos sąlygas naujoms investicijoms šioje karo nuniokotoje šalyje. Sirija turi „toliau stengtis tapti stabilia valstybe, kuri gyvena taikoje, o šiandienos veiksmai, tikėkimės, nukreips šalį keliu link šviesios, klestinčios ir stabilios ateities“, pareiškime tvirtino JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio artimiausi bendražygiai pateikė unikalią informaciją apie Ukrainos lyderio būseną. Po daugiau kaip 38 mėnesių nuolatinio streso ir dažnai keturių ar penkių valandų miego per naktį, jis, vis dėlto, žino, kaip atlaikyti smūgius, rašoma „The Times“. Praėjusią savaitę V. Zelenskis Kyjive priėmė keturis galingiausius Europos lyderius, po to išvyko į Ankarą susitikti su Turkijos prezidentu, tuo pačiu metu tvarkydamas savo šalies reikalus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo spektakliais Ovaliajame kabinete kenkia Amerikos įtakai pasaulyje, „Financial Times“ sako ekspertai. Kaip įvardija leidinys, susitikimai Ovaliajame kabinete tampa savotišku sportu – trečiadienį D. Trumpas susirėmė su Pietų Afrikos kolega Cyrilu Ramaphosa. PAR prezidentas atvyko derėtis dėl prekybos ir investicijų, tačiau papuolė į spektaklį.

JAV federaliniai teisėjai teigia, kad nuo vasario mėnesio teisėjų namuose be jų prašymo buvo pristatyta šimtai picų bent septyniose valstijose, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo. Senato lyderis pareikalavo Teisingumo departamento atlikti tyrimą, rašoma „The Washington Post“. Daugelis pristatymų buvo skirti teisėjams, nagrinėjantiems bylas, kuriose ginčijama Donaldo Trumpo administracijos politika.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pirmą kartą nuo vėžio diagnozės buvo užfiksuotas viešumoje, rašo „Daily Mail“. Prezidentas buvo pastebėtas „The Woodland“ restorane Konektikute. J. Bidenas taip pat pasakė kelis žodžius. Jis teigė, kad „myli Konektikutą“ ir „jaučiasi puikiai“. Penktadienį pats restoranas pasidalijo nuotrauka su J. Bidenu. „Puiku, kad vakar vakare Joe ir Jill Biden apsilankė „The Woodland“. Jis buvo labai malonus ir dėmesingas bendraudamas su darbuotojais ir svečiais.

Rusija penktadienį pareiškė, kad, užbaigusi svarbų abiejų šalių apsikeitimą kaliniais, nusiųs Ukrainai savo taikos susitarimo sąlygas, tačiau nenurodė, kokios jos bus. Penktadienį abi šalys apsikeitė po 390 žmonių, vykdydamos pirmąjį etapą apsikeitimo belaisviais „1 000 už 1 000“, kuris buvo išdėstytas per tris dienas. Pastarosiomis savaitėmis diplomatinės pastangos užbaigti karą tapo intensyvesnės.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) atsisakė demokratinio pasaulio lyderystės. Taip jis kalbėjo vertindamas JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus siekiant Maskvos karo prieš Ukrainą sustabdymo. „Mes matom labai tokį įtartiną, silpną, ar abejojantį Amerikos veidą. Galima sakyti, kad Amerika atsisakė demokratinio pasaulio lyderystės“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė V. Landsbergis.

Vašingtone birželio 14 dieną, per JAV prezidento Donaldo Trumpo gimtadienį, planuojamas tankų, sraigtasparnių ir karių paradas, skirtas 250-osioms JAV sausumos pajėgų įkūrimo metinėms ir pademonstruoti JAV karinę galią, trečiadienį pranešė kariuomenė.  Tai, kad paradas sutaps su prezidento Donaldo Trumpo 79-uoju gimtadieniu, vertinama prieštaringai, todėl planuojama rengti protestus.

JAV federalinė teisėja laikinai sustabdė Donaldo Trumpo administracijos sprendimą neleisti užsienio studentams studijuoti prestižiniame Harvardo universitete. Teisėjos nutartis reiškia, kad vyriausybė negali uždrausti universitetui ir toliau priimti studentus iš užsienio pagal specialią federalinę programą. Universitetas prieš tai federaliniam teismui pateikė skundą dėl minėto JAV administracijos žingsnio.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu apkaltino Jungtinės Karalystės (JK) premjerą Keirą Starmerį, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Kanados premjerą Marką Carney dėl antisemitizmo kurstymo, rašo „Sky news“. B. Netanyahu sakė, kad JK, Prancūzijos ir Kanados lyderiai yra „žmogiškumo ir <...> istorijos priešai“, nes šią savaitę pagrasino imtis „konkrečių veiksmų“ prieš Izraelį, jei jis tęs „žiaurias“ karines operacijas Gazoje.

Kim Kardashian gyvenime – svarbūs pokyčiai. Ilgai ir atkakliai svajonės tapti teisininke siekusi socialinių tinkle žvaigždė džiaugiasi nauju žingsniu tikslų išpildymo link. K. Kardashian socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš, panašu, kad kieme surengtos mokslų baigimo ceremonijos, rašo cnn.com.

Pasaulyje padvigubėjus paukščių gripo protrūkių, anot pranešimo, didėja rizika, kad virusas taps perduodamas žmogaus žmogui. Iš viso pernai 55 šalyse registruoti 1 022 paukščių gripo protrūkiai – gerokai daugiau nei 2023 m., kai jų buvo suskaičiuota 459, penktadienį pranešė Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH). Organizacijos vadovė Emmanuelle Soubeyran kalbėjo apie „nerimą keliančią“ tendenciją, nes keičiasi viruso plitimo pobūdis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimas įvesti 50 proc. muitą iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms „visiškai nepadeda“ abiejų šalių derybose, penktadienį pareiškė Prancūzijos prekybos ministras. „Mes laikomės savo pozicijos: deeskaluoti situaciją, bet būti pasirengusiems reaguoti“, – socialiniame tinkle „X“  rašė Laurent'as Saint-Martinas. D. Trumpas  penktadienį prakalbo apie 50 proc. muitą iš ES importuojamoms prekėms.

Penktadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko pirmasis belaisvių apsikeitimo „1 000 už 1 000“ etapas, rašo „Kanal 24“. Namo grįžo 390 ukrainiečių. Ukrainos ir Rusijos delegacijos Stambule susitarė dėl belaisvių mainų „1 000 už 1 000“ susitarė dar gegužės 16 d. „Grąžiname savo žmones namo. Įgyvendinta pirmoji susitarimo dėl 1 000 už 1 000 mainų dalis. Šis susitarimas buvo pasiektas susitikime Turkijoje, ir svarbu jį pilnai įgyvendinti. Šiandien – 390 žmonių.

Aukso Trojos uncijos kaina penktadienį pakilo daugiau nei 1,5 proc. iki aukščiau 3350 JAV dolerių žymos, nes atsinaujinusi įtampa tarptautinėje prekyboje paskatino investuotojus vengti didesnės rizikos aktyvų. Viena Trojos uncija lygi 31,1 gramo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį prakalbo apie galimą 50 proc.

Rusijos pajėgos Pokrovske ketvirtadienį nušovė du Ukrainos karius, rašo UNIAN. Anot leidinio, šią informaciją patvirtino Ukrainos generalinė prokuratūra. Turimais duomenimis, rusai šturmavo Ukrainos pozicijas Pokrovsko rajone. Ten keturi ukrainiečiai vykdė kovines užduotis. Per puolimą Rusijos kariai paėmė du ukrainiečius į nelaisvę ir miške netrukus juos nušovė. Kitų dviejų karių likimas nežinomas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pagrasino įvesti 25 proc. muitą įmonės „Apple“ produktams, jei telefonai „iPhone“ nebus gaminami Jungtinėse Valstijose. Dėl per socialinius tinklus išsakyto D. Trumpo grasinimo gali smarkiai padidėti „iPhone“ kaina, o tai gali pakenkti vienos didžiausių JAV technologijų bendrovių pardavimams ir pelnui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį prakalbo apie 50 proc. muitą iš Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms. Pareiškęs, kad derybos su ES „niekur neveda“, D. Trumpas „Truth Social“ rašė, kad rekomenduoja „nuo 2025 metų birželio 1 dienos Europos Sąjungai įvesti 50 proc. muitą“. Su ES „buvo labai sunku dirbti, – teigė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė apie, jo žodžiais, didelį apsikeitimą belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos. „Tik ką baigtas didelis apsikeitimas belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos“, – teigė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Sveikiname abi puses su šiomis sėkmingomis derybomis. Tai galėtų būti didelis žingsnis į priekį???“ – rašė jis.

Maskvai nesutikus su ugnies Ukrainoje nutraukimu, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įtikinėja prezidentą Donaldą Trumpą įvesti sankcijas Rusijai. Tačiau pats D. Trumpas kol kas to vengia. Apie tai praneša „New Lines Magazine“, remdamasis šaltiniais, cituoja UNIAN. Gegužės 20 d. M. Rubio stojo prieš Senato tarptautinių santykių komitetą, kuriam jis kadaise vadovavo.

Vos prieš metus „Tesla Model Y“ tapo perkamiausiu automobiliu pasaulyje. 2023-iaisiais jis dominavo ir Europoje, kur buvo parduota daugiau nei 250 tūkst. šio modelio vienetų. Tačiau vos per vienerius metus situacija apsivertė aukštyn kojomis – pirkėjų susidomėjimas „Tesla“ modeliais sparčiai mažėja. Balandžio mėnesį „Tesla“ pardavimai Europoje smuko net 46,2 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai – nuo 14 696 iki 7 908 automobilių.

Ukrainos derybų grupė mano, kad susitarimo dėl naudingųjų iškasenų tarp Ukrainos ir JAV pasirašymas yra triumfas, atsižvelgiant į pradines sąlygas, pirmą kartą pateiktas Miuncheno saugumo konferencijoje. Tuomet JAV reikalavo, kad Ukraina suteiktų JAV nuolatinę prieigą prie savo išteklių kaip kompensaciją už JAV karinę paramą. Tada buvo numatoma, kad JAV kontroliuos fondą, o jo pelnas bus išvežtas iš Ukrainos. Tačiau šie reikalavimai buvo panaikinti.

Stiprėjant nesantaikai su Harvardo universitetu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketvirtadienį iš šios elitinės švietimo įstaigos atėmė galimybę priimti studentus iš užsienio. D. Trumpas kaltina Harvardą ir kitus elitinius Jungtinių Valstijų universitetus, kad jie laikosi kairiosios ideologijos ir sudaro sąlygas antisemitizmui studentų miesteliuose. Jo administracija balandžio 11 d. šiai mokyklai išsiuntė sąrašą su reikalavimais, kuriuos Harvardas atsisakė vykdyti.

JAV Senato respublikonų partijos atstovai įspėjo Rusiją, kad yra pasirengę įvesti griežtas sankcijas, jei Rusijos prezidentas V. Putinas atsisakys dalyvauti derybose dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje arba pažeis galimą susitarimą. Apie tai rašo „Bloomberg“, cituoja UNIAN. Įstatymą remia daugiau nei 80 senatorių, todėl jis gali būti greitai priimtas.

Du aukšto rango Jungtinių Valstijų ir Kinijos diplomatai ketvirtadienį kalbėjosi telefonu, kad aptartų „abipusio intereso klausimus“, skelbiama oficialiuose pareiškimuose. JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Christopherio Landau ir Kinijos užsienio reikalų viceministro Ma Zhaoxu pokalbis įvyko atslūgus aršiam Vašingtono prekybos karui su Pekinu.

Šiuo metu Ukraina yra pirmajame etape siekiant užbaigti karą, sako Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašo „Kanal 24“. Anot jo, Ukraina jau yra pasirengusi nutraukti ugnį, tačiau dėl to susitarti nepavyksta.

Įtariamasis, kaltinamas nušovęs du Izraelio ambasados ​​darbuotojus prie Žydų muziejaus Vašingtone, ketvirtadienį buvo apkaltintas žmogžudyste. 31 metų Eliasas Rodriguezas šaukė „Laisvę Palestinai“, kai policija jį išsivežė po šaudymo prie JAV sostinės žydų muziejaus vėlai trečiadienį, sakoma teismo dokumente. „Aš tai padariau dėl Palestinos, padariau tai dėl Gazos“, – sakė jis pareigūnams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ketvirtadienį kalbėjosi apie Iraną ir išpuolį prieš du žydų valstybės ambasados Vašingtone darbuotojus, pranešė Baltieji rūmai. D. Trumpas ir B. Netanyahu vis dažniau nesutaria dėl Irano branduolinės programos – Vašingtonas siekia diplomatinių derybų su Teheranu, o Izraelis, regis, labiau linksta prie karinio sprendimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą mėnesį dalyvaus Didžiojo septyneto (G-7) lyderių aukščiausiojo lygio susitikime, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.  Susitikimas vyks Kanadoje, kurios suverenitetui yra pagrasinęs respublikonas, pareiškęs, kad ši šalis turėtų tapti 51-ąja JAV valstija. „Prezidentas Trumpas birželio 15–17 dienomis vyks į G-7 vadovų susitikimą Kanadoje“, - žurnalistams pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė  Karoline Leavitt.

Savaitės pradžioje įvyko jau trečias pokalbis tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris truko daugiau nei dvi valandas, o pagrindinė tema buvo karas Ukrainoje bei galimos taikos derybos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracija su prezidentu Donaldu Trumpu priešakyje vis dar turi svertų, kaip priversti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje. „Man kartais susidaro įspūdis, kad trūksta to nuoseklumo ir nuolatinio diržo veržimo.

Rusijos autoritatinis prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė nurodęs sukurti buferinę saugumo zoną pasienyje su Ukraina. Jo teigimu, šalies kariai jau neva sprendžia šią problemą, praneša valstybinė rusų žiniasklaida. „Mūsų ginkluotosios pajėgos aktyviai slopina priešo apšaudymo taškus, darbas vyksta“, – sakė V. Putinas.

Prieš penktąjį JAV ir Irano branduolinių derybų ratą Teheranas pareiškė, kad, jei Izraelis atakuotų Irano branduolinius objektus, atsakomybė dėl to tektų Jungtinėms Valstijoms. „Jei sionistinis režimas atakuos Islamo Respublikos branduolinius objektus, JAV vyriausybei teks teisinė atsakomybė“, – laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui rašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas netikėtu pareiškimu sukrėtė Europos Sąjungos (ES) lyderius – jis paskelbė keičiantis politiką Ukrainos atžvilgiu ir nebeketinantis taikyti naujų sankcijų Rusijai. Kaip praneša Vokietijos leidinys „Bild“, šie pareiškimai nuskambėjo per privatų D. Trumpo ir ES vadovų pokalbį. Pasak leidinio šaltinių, pokalbis dėl karo Ukrainoje vyko po D. Trumpo kontakto su autoritariniu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dar nepriėmė sprendimo dėl siūlomų Maskvos ir Kyjivo taikos derybų Vatikane.  Šis Kremliaus komentaras nuskambėjo po to, kai JAV žiniasklaida pranešė, kad Vatikane netrukus gali įvykti Rusijos ir Ukrainos susitikimas. Praėjusią savaitę Stambule Ukrainos ir Rusijos delegacijos surengė pirmąsias tiesiogines derybas per daugiau nei trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. Tačiau šios derybos baigėsi nesusitarus dėl ugnies nutraukimo.

Respublikonų kontroliuojami JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį balsavo už prezidento Donaldo Trumpo milžinišką mokesčių lengvatų ir išlaidų mažinimo įstatymą, kuris, kaip perspėja kritikai, smarkiai sumažins išlaidas sveikatos apsaugai ir padidins skolą.

Trečiadienio vakarą Vašingtone nužudyti du Izraelio ambasados darbuotojai buvo jauna pora –Yaron Lischinsky ir Sarah Milgrim, rašo „Newsweek“. Izraelio ambasadorius JAV Yechiel Leiter sako, kad V. Lischinsky buvo nusipirkęs žiedą ir planavo kitą savaitę Jeruzalėje pasipiršti S. Milgrim. Izraelio ambasada sako, kad pora gyveno vieną gražiausių gyvenimo etapų.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sako, kad Izraelio veiksmai Gazos Ruože kelia susirūpinimą, o badą kenčiantiems palestiniečiams turi būti tiekiama humanitarinė pagalba. „Manome, kad humanitarinė pagalba turi būti tiekiama į Gazos Ruožą, nes, kiek girdėjome, Gazai gresia neišvengiamas badas. Labai svarbu, kad būtų tiekiama humanitarinė pagalba ir žmonės taip nebekentėtų“, – sakė Lietuvoje besilankantis F. Merzas.

Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas prognozuoja, kad derybos dėl taikos Ukrainoje užsitęs, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tuo metu paragino vėl sugriežtinti sankcijas Rusijai, stiprinant ribojimus bankams ir energetikos įmonėms. „Mes norime išbandyti visas galimybes rasti diplomatiniam sprendimui, tačiau manau, kad artimiausiu metu to sprendimo nepasieksime“, – žurnalistams bendroje šalių vadovų spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė F. Merzas.

 Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vieningai kartoja neturintys indikacijų dėl galimo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių pasitraukimo iš Europos. Visgi, jie pabrėžė, jog atsakymai dėl tolimesnių Vašingtono planų paaiškės birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime, Hagoje. „Šiuo metu neturime jokių ženklų, kad JAV iš Europos atitrauks savo karius.

Ketvirtadienį Vilniuje vyksta Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija. Apie šį renginį rašo įtakingas leidinys „Bloomberg“.  Kaip pastebima straipsnyje, Vokietija stiprina savo pajėgas Baltijos šalyse, siekdama atgrasyti Rusiją. „Vokietija stiprina kovinių šarvuotąją brigadą Lietuvoje, siekdama sustiprinti NATO rytinį flangą. Europos sąjungininkai imasi beprecedentinių priemonių, siekdami atgrasyti vis priešiškiau nusiteikusią Rusiją“, – teigiama tekste.

JAV Senatas yra pasirengęs balsuoti dėl sankcijų įstatymo, skirto Rusijos režimui, jei derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos netrukus nepasistūmės, sakė įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas per Senato užsienio reikalų komiteto posėdį gegužės 20 d. „Jei artimiausios dienos bus tokios pačios kaip pastarieji mėnesiai, galite būti tikri, kad mes žengsime toliau“, – cituojamas senatorius „Voice of America“. L. Grahamas teigė, kad Jungtinės Valstijos turi pareigą padėti pasauliui užbaigt...