Donaldas Trumpas

Pirmadienį įtakingų musulmoniškų valstybių grupė paragino Izraelį ir „Hamas“ laikytis trapių paliaubų Gazos Ruože, pabrėždama, kad, siekiant ilgalaikio konflikto sprendimo, reikia imtis tolesnių veiksmų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė atnaujinti branduolinių ginklų bandymus, tačiau, kaip patikino šalies energetikos ministras Chrisas Wrightas, kol kas kalbama ne apie sprogimus. Pasak jo, vykstantys bandymai – tik sistemos patikrinimai, skirti įsitikinti ginklų veikimu be realių branduolinių sprogimų, skelbia „Reuters“. Ch. Wrightas teigė, kad bandymai, kuriuos nurodė atlikti D. Trumpas, yra „sisteminių tyrimų“ pobūdžio. „Tai nėra branduoliniai sprogimai.

Ukraina ginkluojasi neregėtu tempu – šalis jau gamina kelis kartus daugiau artilerijos nei Prancūzija ir Vokietija kartu sudėjus. Karo ekspertas Pavelas Narožnyj sako, kad Ukrainos pramonė ne tik sparčiai didina „Bogdan“ pabūklų gamybą, bet ir įveikia medžiagų trūkumą, kai tuo metu Rusija susiduria su rimtomis problemomis dėl sankcijų poveikio. „Per praėjusius metus Ukraina pagamino 350 vienetų. 50 pabūklų – tai viena atskira artilerijos brigada.

Kinija paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pagaliau ėmė laikyti ją lygiateise partnere. Po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pietų Korėjoje Pekinas kalba apie „istorinį proveržį“ dvišaliuose santykiuose.

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas pirmadienį atvyko į Šiaurės ir Pietų Korėjų pasienį – tai pirmas kartas per aštuonerius metus, kai JAV gynybos sekretorius surengė tokį vizitą. Pietų Korėjos gynybos ministras Ahnas Gyu-backas lydėjo savo JAV kolegą į Panmundžomą, vienintelę vietą, kur abiejų Korėjų kariai stovi akis į akį.

Izraelis pirmadienį į Gazos Ruožą grąžino 45 palestiniečių kūnus, tad bendras pagal susitarimą dėl paliaubų grąžintų palaikų skaičius pasiekė 270, pranešė šios „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerija. Pagal paliaubų susitarimą, kuriam tarpininkavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Izraelis turi perduoti 15-os palestiniečių kūnus už kiekvieną grąžinamą mirusį izraelietį.

Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas pirmadienį atvyko į Šiaurės ir Pietų Korėjos pasienį – tai pirmas kartas per aštuonerius metus, kai JAV gynybos sekretorius surengė tokį vizitą. Pietų Korėjos gynybos ministras Ahn Gyu-backas lydėjo savo kolegą iš JAV į Panmundžomą – vienintelę vietą, kur abiejų Korėjų kariai stovi veidu vienas į kitą, o prieš tai jiedu aplankė kalvą, vadinamą Ouellette‘o stebėjimo postu.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pirmadienį pareiškė, kad pasaulyje prasidėjo nauja branduolinių ginklų era. Šiais žodžiais jis sureagavo į praėjusią savaitę Jungtinių Amerikos Valstijų paskelbtus planus atlikti naujus branduolinių ginklų bandymus. Suomijos prezidentas savo kalboje Helsinkyje sakė, kad atgrasymo logika ir „strateginis stabilumas tarp supervalstybių“ šiuo metu patiria transformaciją.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pasiūlė naują Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo datą, skelbia „Yle“. Sakydamas kalbą Helsinkyje jis pareiškė, kad toks susitikimas galėtų įvykti lapkričio pabaigoje. A. Stubbas mano, kad susitikimas galėtų vykti Johanesburge, Pietų Afrikoje, vyksiančiame G20 viršūnių susitikime.

Pasigirdus kritikai dėl reidų, nukreiptų prieš migrantus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu transliuotojui „CBS News“, ėmėsi ginti imigracijos kontrolės operacijas. Remiantis sekmadienį paskelbta interviu stenograma, D. Trumpas sulaukė klausimo, ar kai kurie reidai nebuvo per griežti.  „Ne. Manau, kad jie nebuvo pakankamai griežti“, – pareiškė jis. Internete jau kelias savaites plinta reidų vaizdo įrašai, kurie sukėlė visuomenės pasipiktinimą.

Kinija pirmadienį paneigė bandžiusi branduolinius ginklus, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad ši šalis buvo tarp tų, kurios atliko bandymus, apie kuriuos visuomenė nežinojo. „Kinija visada laikėsi taikaus vystymosi kelio, vykdė politiką, pagal kurią pirmoji nenaudoja branduolinių ginklų, palaikė savigynos branduolinę strategiją ir laikėsi savo įsipareigojimo sustabdyti branduolinius bandymus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Jungtinės Karalystės vyriausybė sekmadienį pranešė, kad imsis veiksmų atimti iš buvusio princo Andrew garbės viceadmirolo titulą – paskutinį jam likusį karinį laipsnį. Iš Andrew garbingus karinius titulus 2022 m. atėmė jo motina, velionė karalienė Elžbieta II, po to, kai jį į teismą padavė Virginia Giuffre, pagrindinė JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino kaltintoja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV turi tiek branduolinių ginklų, jog pasaulį susprogdinti galėtų 150 kartų. D. Trumpas pabrėžė, kad reikia imtis denuklearizacijos. Apie tai jis kalbėjo interviu „CBS News“. „Na, mes turime daugiau branduolinių ginklų nei bet kuri kita šalis. Rusija yra antra. Kinija yra labai toli trečia, bet po penkerių metų jos bus lygios. Žinote, jos sparčiai juos gamina, ir manau, kad turėtume kažką daryti dėl denuklearizacijos.

Jungtinės Valstijos papildomų muitų importui iš Kinijos netaikys mažiausiai iki 2026 m. lapkričio 10 d. Tai nurodoma Baltųjų rūmų apžvalgoje apie JAV ir Kinijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo Pietų Korėjoje rezultatus. Šiuo  metu taikomas 10  proc. tarifas išliks. D. Trumpas ir Xi Jinpingas ketvirtadienį susitiko Pietų Korėjoje ir, be kita ko, aptarė dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos konfliktą.

Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pasiuntė dviprasmiškų signalų dėl galimos JAV intervencijos Venesueloje, sumenkindamas nuogąstavimus dėl artėjančio karo prieš šią Pietų Amerikos valstybę, bet sakydamas, kad jos lyderio Nicolaso Maduro dienos suskaičiuotos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šiuo metu nesvarsto galimybės perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“. Tai jis pareiškė žurnalistams lėktuve „Air Force One“, praneša „Ukrinform“, remdamasi Baltųjų rūmų „YouTube“ kanalu. „Ne, tikrai ne.

Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą pasistūmėjo į priekį Dobropilioje. Pasak kariuomenės vado Oleksandro Syrskio, iš viso išlaisvinta beveik 190 kvadratinių kilometrų teritorijos, o dar per 240 kvadratinių kilometrų išvalyta nuo priešo diversinių grupių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Rusiją ir Kiniją vykdant slaptus branduolinio ginklo bandymus. „Rusija atlieka bandymus, Kinija atlieka bandymus, tačiau jos apie tai nekalba, – sakė D. Trumpas sekmadienį transliuotame interviu TV stočiai CBS. – Nebūtinai žinoma, kur jie vykdo bandymus. Jie atlieka bandymus giliai po žeme, kur žmonės tiksliai nežino, kas per bandymus vyksta“. Anot D. Trumpo, ir Šiaurės Korėja bei Pakistanas aliko bandymus.

Zelenskis ragina Trumpą pasinaudoti susitikimu su Xi Jinpingu ir spausti Kiniją neberemti Rusijos, tačiau Pekino darbotvarkėje – visai kiti tikslai. Ar Trumpas iš tiesų pasirinks Ukrainą, kai svarstyklės krypsta į prekybos sandorius su Kinija? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr.

Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Xi Jinpingas supranta, kokie bus padariniai, jei Kinija įsiverš į Taivaną, tačiau atsisakė konkrečiai pasakyti, kad JAV gins salą, rodo sekmadienį „CBS News“ transliuoto interviu ištrauka. D. Trumpas sakė, kad apie Taivaną apskritai nebuvo kalbama, kai jis ketvirtadienį Pietų Korėjoje susitiko su Kinijos prezidentu. Tai buvo  pirmasis per šešerius metus jų susitikimą akis į akį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pagrasino Nigerijos vyriausybei kariniais smūgiais, kaip priežastį įvardydamas tai, kad islamo teroristai šioje Vakarų Afrikos šalyje esą žudo krikščionis.

JAV kariuomenė Karibų jūroje surengė dar vieną mirtiną smūgį, nukreiptą į laivą, kuris tariamai buvo prikrautas narkotikų, šeštadienį paskelbė Pentagono vadovas Pete‘as Hegsethas. Per ataką žuvo trys vyrai, socialiniame tinkle „X“ parašė P. Hegsethas ir kartu pridūrė, kad smūgis buvo suduotas tarptautiniuose vandenyse, o JAV karinis personalas nenukentėjo. Siekdamas pateisinti šį smūgį, P. Hegsethas rėmėsi nepatikslintomis žvalgybos išvadomis.

Rusija prisijungė prie JAV ir viešai atsitraukė nuo minties surengti asmenines prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus vadovo Vladimiro Putino derybas, skirtas aptarti karą prieš Ukrainą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas šią savaitę paskelbė apie povandeninio autonominio aparato „Poseidon“ su branduoline jėgaine bandymus praėjus kelioms dienoms po to, kai jis papasakojo apie bandomąjį sparnuotosios raketos „Burevestnik“, taip pat su branduoliniu varikliu, paleidimą.

Amerikos žiniasklaida skelbia, kad Pentagonas dar praėjusį mėnesį uždegė žalią šviesą raketų „Tomahawk“ perdavimui Ukrainai – Amerikos atsargoms tai esą nepakenks. Tačiau reikia Donaldo Trumpo politinio sprendimo. O amerikietiškų raketų laukiantys ukrainiečiai laiko nešvaisto – šią naktį neveikė dalis Rusijos oro uostų, pamaskvėje dingo elektra, o Ukrainos žvalgyba skelbia susprogdinusi svarbų okupantų armijos naftotiekį netoli Maskvos.

Jungtinės Valstijos į vėliau šį mėnesį Brazilijoje vyksiančią Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferenciją (COP30) nesiųs jokių aukščiausio rango pareigūnų, šeštadienį pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.

Pastaruoju metu Baltijos šalių regione daugėja nerimą keliančių incidentų. Pasienyje fiksuojami vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, vis dažniau trikdomi GPS signalai, o dronai be leidimo kerta NATO sienas.

Izraelio kariuomenė šeštadienį pareiškė, kad pastarąjį kartą palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ Izraeliui perdavė ne dingusių įkaitų, o kitus kūnus. „Hamas“ Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) penktadienio vakarą perdavė tris kūnus. Juos ištyrė Izraelio teismo medicinos institutas. Anksčiau Izraelyje kildavo pyktis, kai palestiniečiai atiduodavo kitus, o ne įkaitų, palaikus. Izraelio vyriausybė iš karto nepakomentavo, kokių veiksmų dėl to gali būti imamasi.

Pasauliui susitelkus į Rusijos provokacijas Europoje ir karus Ukrainoje bei Gazoje – Kinija rado būdą paveikti Vakarus. Pekinas paskelbė apribojimus retųjų elementų eksportui, kurie būtini vakarietiškų ginklų gamyboje, nors vėliau šią savaitę pavyko susitarti, kad Kinija elektronikos, automobilių ir gynybos gamyboje reikalingų retųjų metalų tiekimą JAV pratęstų metams. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šeštadienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Pietų Korėjos prezidentu Lee Jae-myungu. Susitikimas įvyko Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo APEC paraštėse. Xi Jinpingas pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį apsilankė P. Korėjoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat dalyvavo APEC forume, bet pasiekęs susitarimą dėl prekybos su Kinija ketvirtadienį išvyko.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney šeštadienį teigiamai įvertino įvykusias derybas su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, apibūdindamas jas kaip „lūžio tašką santykiuose“. Premjeras nurodė, kad susitikimo metu iškėlė tokias keblias temas kaip užsienio šalių kišimasis į Kiniją.

Vizito Japonijoje metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas akimirką atrodė pasimetęs, rašo „The Independent“. Priėmimo ceremonijos metu naujoji Japonijos premjerė Sanae Takaichi vedė D. Trumpą po iškilmių salę, kur buvo susirinkę garbingi svečiai ir kariai. Vienu metu D. Trumpas stabtelėjo prie JAV ir Japonijos vėliavų, akimirką paliko Japonijos premjerę. Dar du kartus S. Takaichi turėjo parodyti D. Trumpui, kur eiti, kadangi jis atrodė pasimetęs.

Pietų Korėjoje susitikę Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas sudeda ginklus prekybos kare. Amerika mažina muitų tarifus kiniškoms prekėms, o Pekinas įsipareigoja pirkti daugiau amerikietiškos žemės ūkio produkcijos ir ateinančiais metais tieks Amerikai retuosius žemės metalus. D. Trumpas susitikimą vadina puikiu ir draugišku, tačiau apžvalgininkai prognozuoja, kad tokia draugystė ilgai neužsitęs.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Pentagonas uždegė Baltiesiems rūmams žalią šviesą tiekti Ukrainai tolimojo veikimo raketas „Tomahawk“, skelbia CNN. Pranešama, kad sprendimas priimtas įvertinus, jog tai neturės neigiamos įtakos JAV atsargoms. Galutinis sprendimas – Trumpo rankose  Galutinį politinį sprendimą priimti turės Donaldas Trumpas. Apie tai leidiniui patvirtino trys su šiuo klausimu susipažinę JAV ir Europos pareigūnai.

JAV vyriausybės uždarymas penktadienį priartėjo prie antrojo mėnesio ir jo sukeltas skausmas greitai plinta – federaliniai darbuotojai nebeturi pinigų, parama maistu išnyko, o milijonai amerikiečių nukentėjo atsidūrę kryžminėje ugnyje. Tai, kas spalio 1 dieną prasidėjo kaip antraeilis skandalas Vašingtone, virto lėta viešųjų paslaugų griūtimi ir augančiu ekonominiu sukrėtimu, kai federalinės įstaigos nedirba, o prezidento Donaldo Trumpo vyriausybės veikla įstrigusi.

Rusija pastaraisiais mėnesiais atakavo Ukrainą kruizinėmis raketomis 9M729 – tai slaptas projektas, dėl kurio JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF). Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atliks branduolinius bandymus, jei tai darys kitos šalys, tačiau ir vėl nepatikslino, kokio tipo bandymus jis turi omenyje. „Mes atliksime keletą bandymų, taip, ir kitos šalys tai daro. Jei jos tai darys, tai darysime ir mes“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams „Air Force One“ lėktuve, atsakydamas į naujienų agentūros AFP žurnalisto klausimą.

Nacionalinė gvardija, anot žiniasklaidos, JAV sostinėje Vašingtone liks dar kelis mėnesius. Jos karių  dislokavimas pratęstas iki vasario pabaigos, pranešė kelios amerikiečių žiniasklaidos priemonės, remdamosi informuotais šaltiniais. JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas esą šią savaitę nurodė trims mėnesiams pratęsti pajėgų buvimą Vašingtone. Anot pranešimų, šiuo metu sostinėje dislokuota daugiau kaip 2 tūkst. 300 Nacionalinės gvardijos karių.

Ukraina ir jos sąjungininkai bendromis jėgomis rengia taikos planą, kuris nuguls viename dokumente; atskirų šalių siūlomų alternatyvių „planų“ nėra. Šią žinią paskelbė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „RBC-Ukraine“. Pasak A. Jermako, pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė ne vienas pranešimas apie tariamus alternatyvius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Europos Sąjungos (ES) ir atskirų šalių „planus“. „Nėra skirting...

Kyjivo saugumo tarnybų vadovas penktadienį pranešė, kad Ukraina šiemet surengė beveik 160 sėkmingų atakų prieš Rusijos naftos objektus. Jis pridūrė, kad Ukraina planuoja tęsti tokias operacijas, siekdama sumažinti Rusijos galimybes finansuoti daugiau kaip trejus metus trunkančią plataus masto invaziją. „Nuo metų pradžios buvo surengta beveik 160 sėkmingų smūgių prieš naftos gavybos ir perdirbimo objektus“, – sakė Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Vasylis Maliukas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis sušvelnino savo poziciją Ukrainos klausimu – anot „Fox News“, šis pokytis sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar bando suprasti, kokių tikslų siekia Baltieji rūmai. JAV prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija dėl karo Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo, o tai sukėlė sumaištį tarp Europos sąjungininkų, kurie vis dar nesupranta jo galutinio tikslo.

JAV ir Jungtinei Karalystei (JK) paskelbus sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Lukoil“ ir „Rosneft“, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia stabdys į Kaliningradą tranzitu vežamus šių bendrovių krovinius, penktadienį pranešė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. LTG portalui teigė, kad laikysis užsienio partnerių rekomendacijų ir taip sieks valdyti verslo rizikas.

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymas pradėti branduolinių ginklų bandymus buvo atsakingas žingsnis. „Turime turėti patikimą branduolinio atgrasymo priemonę. Tai yra mūsų atgrasymo pagrindas, – pareiškė P. Hegsethas. – Supratimas ir bandymų atnaujinimas yra gana atsakingas, labai atsakingas būdas tai pasiekti.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas penktadienį Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono lyderiams kasmetiniame ekonominiame regioniniame forume, kurį praleido JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškė, kad Pekinas padės ginti pasaulinę laisvąją prekybą. Xi Jinpingas tapo centriniu veikėju Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikime, kuris penktadienį prasidėjo Pietų Korėjos Gjongdžu mieste, D. Trumpui išvykus iš šalies diena anksčiau.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

Kinijos gynybos ministras Dong Junas penktadienį per aukšto lygio derybas Malaizijoje pareiškė, kad Kinijos ir Taivano susivienijimas yra „nesustabdoma istorijos tendencija“. Šiuos komentarus, apie kuriuos pranešė Pekinas, Kinijos gynybos ministras išsakė Kvala Lumpūre vykstančiame Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) gynybos ministrų susitikime susitikęs su kolega iš JAV Pete‘u Hegsethu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiekė nepopuliarumo rekordą: tik 11 proc. prancūzų patenkinti jo darbu. Tai rodo apklausa, kurią laikraščio „Le Figaro“ užsakymu atliko nuomonės tyrimo institutas „Verian“. E. Macrono reitingas šiuo metu yra istoriškai žemas. Iki šiol 11 proc. reitingą buvo pasiekęs tik jo pirmtakas François‘as Hollande – toks nepopuliarus šis buvo 2016 m. lapkritį.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia norintis paaiškinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kodėl jo šalis vis dar priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų. Pasak jo, dėl geografinės padėties Vengrija neturi kito pasirinkimo, o siekiant išvengti energijos krizės būtina ieškoti išimčių iš JAV sankcijų Maskvos bendrovėms.

JAV įvedus sankcijas, Kolumbijos prezidentas Gustavo Petro patiria sunkumų gauti atlyginimą, ketvirtadienį sakė jo advokatas.  G. Petro, jo žmona, vienas jo sūnų ir vidaus reikalų ministras neseniai buvo įtraukti į JAV iždo departamento juodąjį sąrašą. Baltieji rūmai kaltina G. Petro negebėjimu kovoti su narkotikų prekeiviais. Sankcijos įšaldė jų turtą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir neleidžia bendradarbiauti su įmonėmis, susijusiomis su JAV.