Leidinio duomenimis, jei po kadencijos vidurio rinkimų susilpnės D. Trumpo pozicijos, tai gali reikšmingai paveikti Rusijos karo prieš Ukrainą eigą.
Kremlius ieškos būdų toliau švelninti JAV sankcijas, siekdamas įtikinti D. Trumpą, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija gali bendradarbiauti nelaukdamos karo Ukrainoje pabaigos. Tuo metu mažai tikėtina, kad susilpnėjęs D. Trumpas imtų aktyviau remti Ukrainą ir Europą, jei Respublikonų partija Kongreso rinkimuose pralaimėtų demokratams.
„Jam gali sumažėti galimybės daryti spaudimą Volodymyrui Zelenskiui, kad šis sutiktų su susitarimu. O tai savo ruožtu gali atrišti rankas V. Putinui ir leisti jam sustiprinti išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą“, – pažymi leidinys.
Kaip primena „Bloomberg“, lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje planuojama atnaujinti Rusijos, Ukrainos ir JAV atstovų taikos derybas. Vis dėlto V. Putinas kol kas nedavė pagrindo manyti, kad dėl susitarimo būtų pasirengęs atsisakyti griežtų reikalavimų dėl Ukrainos teritorijų.
„Su situacija susipažinusių asmenų teigimu, Kremlius nebetiki, kad D. Trumpas gali priversti Ukrainą sudaryti taikos susitarimą Rusijos sąlygomis. Pašnekovai teigia, kad toks vertinimas sustiprina V. Putino pasiryžimą vilkinti karą: jis ketina intensyvinti išpuolius prieš Ukrainą ir didinti spaudimą jos Europos sąjungininkėms.“
V. Putinas ir D. Trumpas gali susitikti Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime, kuriam šį mėnesį pirmininkaus Kinijos lyderis Xi Jinpingas. Tai suteiktų Rusijos prezidentui dar vieną galimybę pabandyti palenkti D. Trumpą į savo pusę.
Informuotų asmenų teigimu, susitikime nedalyvautų nei Ukraina, nei jos Europos sąjungininkės. Be to, Maskvoje nesitikima, kad jis atneštų kokių nors reikšmingų proveržių.
„Bloomberg“ taip pat nurodo, kad po to, kai ankstesnis V. Putino ir D. Trumpo susitikimas Aliaskoje 2025 m. rugpjūtį nedavė susitarimo, Kremlius 2026-aisiais Rusijos karines išlaidas padidino beveik 60 mlrd. JAV dolerių (apie 51,6 mlrd. eurų) – iki maždaug 200 mlrd. JAV dolerių (apie 172 mlrd. eurų).
Pagal biudžeto projektą 2027 metais Rusija planuoja skirti panašią sumą. Tai rodo, kad šalis rengiasi ilgus metus trunkančiam karui ir atsisakė bandymų riboti karines išlaidas.
Tuo metu taikos deryboms Abu Dabyje gali iškilti grėsmė, jei po rinkimų D. Trumpas įgyvendins grasinimus atnaujinti JAV smūgius Iranui.
Londono saugumo ir gynybos analitinio centro RUSI tyrėja Emily Ferris įspėja, kad D. Trumpas gali nukreipti dėmesį nuo Ukrainos į Iraną, ypač jei Rusija ir toliau laikysis savo teritorinių reikalavimų.
„Tai gali kelti grėsmę JAV karinei pagalbai Ukrainai, nes gali būti nuspręsta, kad šias lėšas reikėtų panaudoti prieš Iraną arba Izraelio oro gynybos sistemoms stiprinti“, – teigė ji.
Rusija niokoja Ukrainos energetikos sistemą
Bendrovė „Ukrenergo“ pranešė, kad vien per pastarąją parą Rusijos pajėgos daugiau nei 20 kartų tikslingai atakavo energetikos objektus ir panaudojo precedento neturintį kiekį smogiamųjų priemonių. Dėl to energetikos infrastruktūra patyrė didelių nuostolių.
Apgadinti energetikos objektai dešimtyje regionų: Vinicos, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Žytomyro, Rivnės, Odesos, Černihivo, Černivcių, Chmelnyckio ir Charkivo.
Dėl kritinės energetikos sistemos padėties, kurią sukėlė Rusijos apšaudymai, Kyjive laikinai sustabdytas tramvajų ir troleibusų eismas. Kai kuriuos maršrutus laikinai pakeis autobusai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
