Perspėjimo detalės ir atgrasymo pavyzdys
Apie Baltųjų rūmų įspėjimą Kremliui po siuntų užsidegimo Th. Wrightas užsiminė skiltyje leidiniui „The Atlantic“. Publikacijoje jis pareiškia nuomonę, kad Donaldo Trumpo administracijos strategija, kuria ekonominėmis skatinimo priemonėmis bandoma įtikinti Vladimirą Putiną sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos, neveikia. Kartu jis pateikia 2024 metų įspėjimą kaip efektyvaus Maskvos atgrasymo pavyzdį.
„Kai dirbau Bideno administracijos Nacionalinio saugumo taryboje, mes įspėjome apie tai rusus po to, kai jie parengė planą patalpinti lengvai užsidegančius įrenginius lėktuvuose, gabenusiuose DHL siuntas. Mes aiškiai davėme suprasti, kad toks sprendimas greičiausiai lemtų Rusijos ambasados JAV uždarymą“, – cituojamas jis.
Po to, pasak Th. Wrighto, Maskva nutraukė tokias operacijas.
Th. Wrightas mano, kad D. Trumpo administracija dabar galėtų sulaikyti V. Putiną nuo šešėlinio karo prieš NATO šalis eskalavimo, jei JAV prezidentas susitartų su Elonu Musku dėl to, kad Ukraina galėtų naudoti „Starlink“ smūgiams į karinius tikslus Rusijos teritorijoje suduoti.
Kas buvo žinoma apie JAV įspėjimą
Siuntų užsidegimai įvyko 2024 metų liepos 20, 21 ir 22 dienomis atitinkamai Vokietijos Leipcige, netoli Varšuvos Lenkijoje ir Didžiosios Britanijos Birmingame. Bent dalį šių siuntų, anot Lietuvoje vykusio tyrimo, iš Vilniaus išsiuntė Rusijos GRU pasamdyti agentai.
Iki rugpjūčio Baltųjų rūmų pareigūnai jautė vis didesnį susirūpinimą dėl gautos žvalgybinės informacijos apie Maskvos planus perkelti diversijų kampaniją į Amerikos teritoriją, rašė „The New York Times“. Tą patį mėnesį JAV valdžios institucijos įvedė papildomus reikalavimus į JAV atvykstančių aviacinių krovinių tikrinimui. Spalio mėnesį vidaus saugumo pareigūnas uždarame posėdyje paragino didžiausių oro linijų bendrovių vadovybę paspartinti priemones, skirtas aviacijos katastrofoms išvengti.
Užkulisiuose Baltieji rūmai dėjo masines pastangas, kad įspėtų V. Putiną apie galimos katastrofos su žmonių aukomis pasekmes ir užkirstų jai kelią, teigiama NYT tyrime. J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas per telefoninių pokalbių seriją su Rusijos prezidento padėjėju Jurijumi Ušakovu pranešė, kad Baltieji rūmai laiko Maskvą atsakinga už DHL siuntų užsidegimus, ir išreiškė susirūpinimą dėl masinių aukų rizikos gaisro krovinių ar keleiviniame lėktuve atveju. Praktiškai tuos pačius argumentus CŽU direktorius Williamas Burnsas išdėstė Išorės žvalgybos tarnybos (SVR) direktoriui Sergejui Naryškinui ir FSB vadovui Aleksandrui Bortnikovui, teigiama tyrime.
Praėjusių metų kovą „Reuters“ rašė, kad J. Bidenas pavedė J. Sullivanui ir W. Burnsui įspėti V. Putiną ir jo artimiausius padėjėjus: jei Rusijos diversijų kampanija bus tęsiama, ypač JAV teritorijoje, Vašingtonas gali įtraukti Rusiją į terorizmą remiančių valstybių sąrašą.
Po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus ambasadų darbo atkūrimo tema tapo viena centrinių derybose dėl santykių tarp Maskvos ir Vašingtono normalizavimo, kurios prasidėjo praėjusių metų vasarį Saudo Arabijoje. Tačiau po antrojo derybų raundo balandžio mėnesį šalims pavyko susitarti tik dėl savo ambasadų bankinių operacijų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
