Priekinėje kaklo srityje esanti belatakė liauka - skydliaukė - išskiria į kraują hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso mūsų vystymasis, augimas, atsparumas ligoms, psichinė būklė. Tų hormonų išsiskyrimą tvarko reguliavimo mechanizmas, per kurį sąveikauja skydliaukė ir hipofizės (kaukolės ertmėje esančios pasmegeninės liaukos) - tarpinių smegenų sistema. Hipofizė stimuliuojančiuoju hormonu skatina skydliaukę gaminti savus hormonus - tiroksiną ir trijodtironiną, kartu skatina ir skydliaukės augimą.
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovo docento Gintauto Kazanavičiaus duomenimis, skydliaukės ligomis sergančių moterų yra 6 kartus daugiau nei vyrų. Tačiau vyrams kur kas dažniau nustatomi piktybiniai skydliaukės pakitimai. Visa tai, anot docento, susiję su tam tikrais genetiniais faktoriais. Didelę reikšmę turi ir paveldėjimas.
Kai sutrikus reguliavimo sistemai skydliaukės funkcija (veikla) padidėja, organizmas apnuodijamas jos gaminamu hormonu tiroksinu. Ši liga vadinama hipertiroze. Ja serga labai daug žmonių, o ligos požymiai gana įvairūs - nuo nedidelio skydliaukės veiklos sustiprėjimo, kurio dėka žmogus pasidaro lyg aktyvesnis, energingesnis, iki žymiai sutrikusio širdies ritmo, pakilusio kraujospūdžio, greito nuovargio, nervingumo ir visiško sunykimo (dėl nenormaliai pagreitėjusios medžiagų apykaitos ligonis ima staiga liesėti).
Hipertirozei būdingi simptomai, susiję su akimis: išverstakumas, akių raumenų paralyžius, ašarojimas, vokų pabrinkimas, akis supančių audinių edema. Dažnai pacientas turi didelį apetitą ir vis tiek liesėja - tai dėl to, kad yra pagreitėjusi medžiagų apykaita. Ligonis pasidaro dirglesnis, jį apima nerimas, sutrinka miegas, gausiai prakaituojama, dažnai viduriuojama, pradeda slinkti plaukai, lūžinėja nagai. Moterims gali sutrikti menstruacijos. Sunkesniais hipertirozės atvejais išsivysto tachikardija, kuri nesumažėja ir miegant, taigi labai apsunkinamas širdies darbas. Tokiam ligoniui gali išsivystyti prieširdžių virpėjimas, pereinantis į visišką širdies nepakankamumą. Be to, nyksta raumenys, silpsta jėgos. Hipertiroze sergantys ligoniai skundžiasi pirštų virpėjimu, plona, šilta ir drėgna kūno oda.
Organizme stingant jodo, taip pat dėl ūmių endokrinologinių sutrikimų, skydliaukės išskiriamo hormono gali pritrūkti. Tada skydliaukė padidėja, išvešėja (taip gausindamas liaukos audinį organizmas stengiasi kompensuoti hormono stoką) - atsiranda gūžys (lot. struma).
Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad 28 procentai gyventojų turi strumą, apie 5 procentai - mazginę strumą.
Labai didelis gūžys deformuoja kaklą, kartais kabo net ant krūtinės, spaudžia kraujagysles, ryklę, trachėją, sukelia dusulį, trukdo ryti. Kartais (kai skydliaukė būna neįprastoje vietoje) gūžio iš išorės nematyti.
Gūžys gali būti tolygiai išsivystęs ir mazginis. Pastarojo paviršiuje būna iškilimų, apčiuopiama įvairaus dydžio ir formos neskausmingų mazgų. Ar reikia skydliaukės mazgus operuoti, parodo citologinis tyrimas, kai atliekama skydliaukės aspiracinė biopsija ir įvertinamos mazge esančios ląstelės. Tik po aspiracinės biopsijos galima atsakyti, ar operacija būtina.
Endeminis gūžys paplitęs tose vietovėse, kur vandenyje, maisto produktuose ir dirvožemyje stinga jodo. Jis gali išsivystyti ir padidėjus organizme jodo poreikiui (per lytinį brendimą, nėštumą), sutrikus jodo patekimui iš virškinamojo trakto.
Sporadinis gūžys siejamas su nerviniais ir endokrininiais sutrikimais (turi įtakos ir tam tikri genetiniai veiksniai bei kai kurių fermentų stoka).
Gūžys gali susidaryti ir dėl skydliaukės naviko, skydliaukės uždegimo (lėtinio, ūmaus ar pūlinio). Jis gali būti su normalia, padidėjusia ar sumažėjusia funkcija. Skydliaukės veikla nepriklauso nuo gūžio dydžio.
Piktybinė struma (skydliaukės vėžys) nustatoma palyginti retai. Šiuolaikinė medicininė aparatūra leidžia anksti diagnozuoti piktybinį strumos naviką, taigi ir laiku pradėti specifinį gydymą, ligonį pilnai išgydyti. Paprastai visa skydliaukė išoperuojama, po operacijos skiriama hormoninių preparatų. Gydytojų komisijai nusprendus, kartais gali būti suteikiama invalidumo grupė.
Hipotirozė (skydliaukės veiklos susilpnėjimas) išsivysto tada, kai organizme ima stokoti hormonų tiroksino ir trijodtironino. Hormonų gamyba gali sutrikti dėl pačios skydliaukės negalavimų arba dėl hipofizės liaukos priekinės skilties veiklos sutrikimų.
Hipotirozė gali būti įgimta arba įgyta. Įgimtoji hipotirozė (kretinizmas) gali atsirasti dėl nėštumo toksikozės, sutrikus vaisiaus vystymuisi, veikiant tam tikriems genetiniams veiksniams. Griaučių ir nervų sistemos sklaidos ydų, susiformavusių dar prieš gimstant, ištaisyti neįmanoma. Tačiau anksti pradėjus gydyti skydliaukės hormonais, galima išvengti naujų defektų. Jei hipotirozė sąlygota jodo deficito, jei laiku imamasi jodo profilaktikos, galima apsisaugoti nuo hipotirozės atsiradimo. Įgytoji hipotirozė gali išsivystyti persirgus skydliaukės uždegimu, po skydliaukės operacijos, dėl skydliaukės atrofijos ir kt. Griaučių bei nervų sistemos raida sutrinka, bet ne taip ryškiai. Ligonis skundžiasi suglebimu, galvos svaigimu, apetito stoka, labai sausa, trūkinėjančia oda. Jis jaučiasi pavargęs, susilpnėja jo atmintis, gali apimti depresija, silpsta raumenys, užkietėja viduriai, ligonis pasidaro jautrus šalčiui.
Ilgiau sergant gali atsirasti širdies nepakankamumas, dėl vandens susilaikymo organizme gali padidėti ligonio kūno svoris.
Bet koks skydliaukės veiklos sutrikimas, jei jis negydomas, gali sukelti pavojingas komplikacijas ir net mirtį.
Taigi jei ėmėte jausti bendrą organizmo silpnumą, dirglumą, pradėjo sausėti oda, ėmė slinkti plaukai, plinka galva, lūžinėja nagai, gausiai prakaituojate, krenta ar auga svoris - gali būti, jog jūsų skydliaukės veikla yra sutrikusi. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Docentas nepataria bandyti gydytis patiems (netinkamas jodo preparatų vartojimas gali tik pakenkti) ar manyti, kad padės ilgas buvimas prie jūros.
