Turbūt yra tekę girdėti, jog žmogus nusižudė dėl pinigų stokos ar dėl ligos. Atrodo, gana rimtos savižudybės priežastys. Bet panašių problemų kyla daugeliui, o depresija serga ne visi. Todėl labai svarbu, pasireiškus pirmiesiems depresijos požymiams, laiku pradėti gydytis. Dabar visi tik ir kalba apie krizę, jos neigiamus padarinius, taigi kaip nenusivilti gyvenimu ir išgyventi šį laikotarpį? to klausėme gydytojų.
Viktorija Milienė, gydytoja psichiatrė:
- Pirmiausiai patarčiau „neužstrigti“ ties negatyviomis mintimis ir negalvoti, kad viskas bus blogai, nes žiniasklaida ir televizija tik apie krizę ir tekalba. Jei žmogus toliau dirbs, ką dirbo, ras laiko poilsiui bei maloniai veiklai, jam šį laikotarpį išgyventi bus lengviau. Daug kas įsivaizduoja, kad depresija – tai nuolat bloga nuotaika, nusiminimas. Bet ne tik tai – depresija yra kūno ir sielos liga, kuri diena iš dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Depresiją gali sukelti staigus stresas, nelaimės, o kartais ji ištinka tada, kai gyvenimas klostosi gerai, todėl vien tik krizės kaltinti nereikėtų, nes problema yra giliau – žmogaus viduje. Patarčiau pasikalbėti apie savo išgyvenimus su gydytoju psichiatru, psichologu ar žmonėmis, kuriais pasitikite, nes taip rasite, kas jus palaikys, ir sužinosite būdus, kaip įveikti jus kamuojančius simptomus.
Dovilė Navikienė, medicinos psichologė:
- Depresija gali susirgti kiekvienas – neturi reikšmės nei išsilavinimas, nei socialinė padėtis, nei lytis ar amžius. Todėl dabartinė krizė žmogui greičiau sukelia šoką, nepasitikėjimo savimi jausmą, toli gražu ne kiekvienam išsivysto depresija. Depresijos apimti žmonės nebegali prisiversti eiti į darbą, jaučiasi kalti ir nepilnaverčiai. Todėl, mano nuomone, reikėtų stengtis iš paskutiniųjų ir nekaltinti vien tik krizės dėl to, kad nenorite į darbą ir pan. Kaip tik reikia nuteikti save taip - juk daugėja žmonių, išvis neturinčių darbo, o jei jau pats turi, tai kodėl gi panikuoti? Kitas atvejis, jei žmogus prarado darbą. Žinoma, ir anksčiau tokių atvejų yra pasitaikę, nes žmonės praranda darbą ne tik krizės atveju, tačiau šiuo metu jį sunkiau susirasti. Kaip elgtis? Vienintelio atsakymo nėra. Dabar ypač nepalankus metas, nes naktys vis dar ilgos, o dienos – trumpos. Reikia žiūrėti į ateitį optimistiškai, krizė bet kokiu atveju praeis. Bet įrodyta, kad optimistai ir gyvena ilgiau.
Rita Jaudegienė, psichologė:
Nėra lengva kiekvienam paklaususiam duoti bendrą patarimą, kaip nenusivilti gyvenimu, išgyvenant krizę. Turbūt daugelis pasakytų, kad krizė tikrai neamžina ir ji praeis. Svarbu nepasiduoti visuotinei panikai ir dėl to užėjusiam liūdesiui, prisiminti, kad yra žmonių, kuriem jūs esate reikalingas. Reikia rasti sau veiklos, kad nevyrautų vien tik juodos mintys. Pavyzdžiui, susidarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai (pasidovanokite sau mažą dovanėlę, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje ar pan.). Taigi svarbu būti užsiėmusiam, net jei nieko nesinori. Maitas, kuriame gausu angliavandenių (pvz., šokoladas), turi nuotaiką gerinančių savybių, taip pat fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją. Jei tikrai užpuolė depresija – ji yra išgydoma liga, tik reikia laiku pradėti ir kantriai gydytis. Taikant gydymą, žmogus pajunta pagerėjimą ir tuomet nebeatrodo, kad dangus griūva, o vieną dieną pasaulis nušvinta ir paaiškėja, jog vėl yra dėl ko gyventi.
