Jonas MIODUŠAUSKAS
75 metų sukaktį atšventęs buvęs ilgametis tremtinys kaunietis Vitalijus Bunkus kaip vienintelis paveldėtojas niekaip negali atgauti teisių į savo brolio, žuvusio autoįvykyje dar 1993 metais, butą. Tą padaryti žmogus teismuose siekia jau beveik penkerius metus. Garbaus amžiaus kaunietis iki šiol paveldėti to vieno kambario buto negali todėl, kad pagal esamus dokumentus velionis brolis jį pardavė praėjus beveik pusmečiui po... savo mirties.
Palaidotas kaip neatpažintas asmuo
Viengungis 63 metų Bijūnas Vladas Bunkus, buvęs matematikos mokytojas, miesto Švietimo skyriaus inspektorius ir garsus futbolo teisėjas, kaip po neįtikėtinai ilgo tyrimo nustatė policija, tragiškai žuvo 1993 metų spalio pabaigoje. Po pirmos valandos nakties jis bandė pereiti Savanorių prospektą ties Aklųjų draugijos kombinatu, tačiau gatvės viduryje buvo parblokštas pravažiuojančio žigulių markės automobilio ir mirė vietoje. Vėliau iškelta baudžiamoji byla buvo nutraukta nenustačius mašinos vairuotojo kaltės. Žuvusio pensininko kurį laiką niekas nepasigedo, todėl jis buvo palaidotas kaip neatpažintas asmuo. Beveik po trejų metų (!) pagaliau buvo nustatyta žuvusiojo B. V. Bunkaus asmenybė. Tada nelaimėlį pagal įvykio tyrimo nuotraukas atpažino tą naktį netoliese kontaktinius tinklus tvarkę du vyrai. Po to ir buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl Bijūno Vlado dingimo. Apie tai jo vyresnysis brolis Vitalijus iš teisėsaugininkų sužinojo tada, kai velionio turėtas vieno kambario butas Pramonės prospekte sukčių buvo jau seniai parduotas. Nenuostabu, kad žmogus kreipėsi į teismą, kad šio buto pirkimo-pardavimo sandoris būtų laikomas negaliojančiu ir būtų atstatytos jo paveldėjimo teisės.
Pavardę pakeisi - išvengsi nemalonumų?
Per 1996 metais pradėtą ir iki šiol besitęsiantį teisminį nagrinėjimą nustatyta, jog pagal suklastotus ir dviejų notarių patvirtintus dokumentus minėtą vieno kambario butą dar 1994 metų kovo mėnesį iš 28 metų kauniečio Roberto Gorbenkos nusipirko pensininkas Stasys B. Įdomiausia, kad tuo metu tikrojo buto šeimininko Bijūno Vlado Bunkaus jau daugiau kaip penki mėnesiai nebuvo gyvo, o teisę disponuoti savo butu R. Gorbenkai jis buvo "įgaliojęs"... vos prieš kelias dienas parduodant tą būstą.
- Pagal mano skelbimą laikraštyje paskambino iki tol man nepažįstamas Gorbenka ir pasiūlė pirkti butą, - pasakojo pensininkas Stasys. - Pats jį aprodė, pateikė notarės patvirtintą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę tą butą parduoti. Paklausiau, o kur yra pats šeimininkas. Gorbenka atsakė, kad šis labai sunkiai serga po patirto insulto, nevaikšto ir gyvena Aleksote. Taip nieko bloga neįtardamas ir nusipirkau tą butą.
Deja, pirkinį įsigijęs žmogus dėl to vėliau patyrė daug nemalonių išgyvenimų. Juk grafinės ekspertizės specialistai pateikė išvadas, kad su to buto pirkimu ir pardavimu susiję notarių antspaudais patvirtinti dokumentai yra suklastoti! Ekspertai taip pat nustatė, jog buto šeimininko B. V. Bunkaus parašai juose - padirbti. Buvo nustatytas ir vienas įtariamųjų iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl oficialių dokumentų klastojimo. Suprantama, tai buvo tas pats Robertas Gorbenka, kurio pavardė figūravo visuose dokumentuose. Tačiau įtariamasis dažniausiai sugebėdavo išvengti susitikimų su teisėsaugos pareigūnais, nepasirodė ir teismo posėdžiuose. R. Gorbenka pareigūnams aiškino, kad esą savo pasą kuriam laikui buvo atidavęs tokiai Dianai Rimdeikienei (beje, ši dabar 30 metų turinti sukčiuvienė policijos jau seniai nesėkmingai ieškoma), kuri greičiausiai ir atlikusi tuos piktus darbus... O po to įtariamasis ilgam laikui dingo iš teisėsaugininkų akiračio. Visai neseniai R. Gorbenka buvo vėl surastas, tik šį kartą jau turintis pasą su kita - Šapokos - pavarde. Pasirodo, įtariamasis jau kuris laikas paėmęs savo naujosios žmonos pavardę ir dėl to nesivarginęs informuoti pareigūnus.
Daugiau kaip po 7 metų ekshumavo žuvusiojo kūną
Teismuose savo kaltę atkakliai neigia ir abi notarės. Viena jų, Zita Kasperovičienė, aiškino:
- 1994 metų kovo mėnesį pas mane į biurą įsiveržė du vyriškiai: vienas - jaunas, kitas - pagyvenęs. Pareikalavo parašyti įgaliojimą butui parduoti. Tie abu vyriškiai man iš karto nepatiko ir sukėlė abejonių, bet neaptarnauti jų negalėjau. Todėl labai kruopščiai tikrinau jų dokumentus. Įstrigo ir retas vardas - Bijūnas Vladas. Žmogus buvo tas pats, kaip paso nuotraukoje. Jis pasirašė ant įgaliojimo ir registre. Praėjus kelioms dienoms po įgaliojimo pasirašymo, pas mane atėjo įgaliotinis - Gorbenka. Atsinešė reikalingus dokumentus. Pareiškė, jog nori parduoti Bunkaus butą. Paklausiau, ar jam žinoma Bunkaus šeimyninė padėtis. Atsakė, kad nevedęs. Tuomet liepiau atsivesti Bunkų ir kad šis parašytų pareiškimą, jog yra nevedęs. Po kiek laiko jis (Gorbenka) atėjo su notarės Telksnienės patvirtintu pareiškimu, o Bunkaus neatsivedė. Aš patikrinau registrą - visi duomenys (ir parašai) sutapo. Todėl buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Gali būti, kad po tos sutarties Bunkų užmušė... Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog per avariją žuvęs žmogus - tai Bunkus. Gal jis ir žuvęs, bet ne tomis aplinkybėmis. Taigi išeitų, kad kaltas ne aferistas, o notaras...
Notarė Laimutė Telksnienė teigė teismui pateiktame dokumente nepasirašiusi ir tokio notarinio veiksmo neatlikusi. Jos nuomone, tai esanti jos parašo fotokopija. Ir 1994 metų jos notariniame registre joks B. V. Bunkaus pareiškimas neužregistruotas.
Kol kas įvairių instancijų teismuose per ilgus metus neįrodyti šių atsakovių nusikalstami veiksmai ar tiesiog paprasčiausias neatsakingumas bei aplaidumas. Prieš metus Kauno apygardos ONTT prokurorė D. Maciulevičienė dar 1996 metais policijos priimtą nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą dėl Bijūno Vlado Bunkaus dingimo panaikino, joje neaptikusi svarbių dokumentų bei nustačiusi tyrimo klaidų. Pasak brolio butą siekiančio paveldėti Vitalijaus Bunkaus, visas šio įvykio narpliojimas vėl prasidėjo iš naujo... Ne taip seniai buvo ekshumuotas beveik prieš aštuonerius metus autoįvykyje žuvusio vyriškio kūnas - buvo nutarta dar kartą įsitikinti, ar palaidotasis - išties žuvęs B. V. Bunkus. Po atliktos ekspertizės visgi padaryta išvada, jog tai gali būti jo palaikai.
Kiek metų reikia teisingumui pasiekti?
Permainingas teismų maratonas dėl žuvusio brolio buto paveldėjimo Vitalijui Bunkui prasidėjo, kaip jau minėta, dar 1996 metų rudenį. Nuo to laiko jo ieškinys įvairiose teismų instancijose buvo svarstomas daugybėje posėdžių. Tačiau iki galutinio sprendimo bei sukčių ir notarių veiksmų įvertinimo dar toloka. "Tokia jau mūsų teisinė sistema. Kai atsakovai ir ieškovas vis apskundžia teisėjų priimtus sprendimus, kai civilinė byla būna susijusi su baudžiamosiomis bylomis, stengiamasi viską detaliai išsiaiškinti. O tada neretai užmirštami elementarūs žmogaus siekiai", - taip šią istoriją savikritiškai komentavo pakalbinti teisininkai.
- Aš juk negyvensiu amžinai, - ironiškai juokauja ponas Vitalijus. - Jau patyriau šešias operacijas, tačiau daugiausia sveikatos ir nervų man kainuoja ta nesibaigianti byla dėl žuvusio brolio buto paveldėjimo. Iš šalies atrodo, kad teisėsaugos pareigūnai lyg ir stengiasi, tačiau apčiuopiamų rezultatų, deja, kol kas jokių nepasiekta... Ekspertai savo žodį tarė - brolio buto pardavimo dokumentai pripažinti suklastotais. Negi po to neįmanoma man aktualiu klausimu priimti konkretų sprendimą? O kas konkrečiai klastojo dokumentus ir sukčiavo, galima išsiaiškinti ir po to. Argi Lietuvoje pasiekti, mano nuomone, neginčijamo teisingumo reikia dešimtmečių? Prisipažinsiu, paskutinės vilties dar nepraradau ir todėl visomis jėgomis toliau sieksiu teisybės...
