Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Pranešimą apie Klausučių kaime (Seredžiaus sen.) degantį daugiabutį Jurbarko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gavo vakare, praėjus keliolikai minučių po septintos valandos. Žmonėms į pagalbą tuoj pat buvo išsiųstos trys gelbėtojų komandos. Atvykus pirmajai - Juodaičių ugniagesių komandai, ugnis jau buvo apėmusi pusę daugiabučio. Degė lyg degtukų dėžutė.
Didelei gaisrininkų Nuostabai, gaisras plito labai greitai, ugnis buvo sunkiai sutramdoma. Kaip paaiškėjo vėliau, šis namas buvo pastatytas ant presuotų medžio plokščių polių dar 1960 metais. Liepsnos apimtos sienos ir stogas pleškėjo lyg aplaistyti degiu skysčiu... Per 3-5 minutes išlieję vandenį iš cisternos, gelbėtojai puolė prie netoliese esančio priešgaisrinio tvenkinio, tačiau prakirtus eketę pasirodė, jog vandens čia labai mažai. Maždaug už 250 metrų buvo surastas kitas vandens telkinys, tačiau privažiuoti prie jo dėl aukšto šlaito buvo sunku. Galiausiai ugniagesiai įveikė visas kliūtis (nors vėliau sunkiasvorį automobilį vos pavyko ištraukti), buvo tuoj pat nutiesta magistralinė linija ir vanduo pradėtas tiekti tiesiai į gaisravietę. Vis dėlto pastato išgelbėti nepavyko.
Gelbėdama senutę, prarado savo turtą
Paryčiais gaisras buvo visiškai nuslopintas, tačiau dūmai iš gaisravietės rūko dar keletą dienų. Tuo metu išsigandę, sutrikę namo gyventojai bandė talkinti gaisrininkams, iš degančių butų tempė savo turtą. Deja, nedaug ką pavyko išgelbėti. Štai, pavyzdžiui, tris mažamečius vaikus, iš kurių viena mergaitė serga sunkia liga, auginanti jauna mama Alma Juškienė pirmiausia iš ugnies gniaužtų puolė gelbėti sunkiai vaikščiojančią 80 metų senutę Jadvygą Valaitienę (per gaisrą ši miegojo ir be žmonių pagalbos tikrai būtų žuvusi), nors tuo metu liepsnojo jos pačios turtas. Dėl to moteris prarado beveik viską, ką buvo užgyvenusi. Ypač skaudžiai nukentėjo ir Saprančikų šeima - sudegė visas jų turtas. Du mažamečius vaikus auginančiai Laimai Klasauskienei taip pat vienai reikės grumtis su itin skaudžiomis nelaimės pasekmėmis...
Tą baisiąją naktį prie degančio namo subėgo daug žmonių, tačiau jie niekuo padėti negalėjo. Beliko džiaugtis vien tuo, jog gaisras įsiplieskė ne naktį, o vakare, kai žmonės dar nemiegojo. Antraip aukų tikrai nebūtų buvę išvengta.
Gaisrą sukėlė neatsargumas
Šio siaubingo gaisro priežasčių ilgai ieškoti nereikėjo. Tapo aišku, jog pirmiausia liepsna įsižiebė vienišos namo gyventojos, psichikos sutrikimų turinčios aštuoniasdešimtmetės M. V. bute. Ji buvo įsijungusi elektrinę krosnelę, ant kurios nukrito ir užsidegė patalynė. Moteris ugnį bandė gesinti pati, kreiptis pagalbos į kaimynus nedrįso... Deja, toks elgesys buvo pražūtingas ne tik jai, bet ir visiems gyventojams... Nelaimės kaltininkė apdegė veidą, rankas, todėl tą patį vakarą greitosios pagalbos automobiliu buvo išgabenta į ligoninę. Daugiau niekam neprireikė medikų pagalbos. Tiesa, kitą dieną kai kuriems nukentėjėliams (ypač tiems, kurie neteko viso savo turto) teko leisti raminamuosius...
Nukentėjėliams ištiesta pagalbos ranka
Dar pirmadienį tvirtai stovėjusiame daugiabutyje gyveno 11 šeimų - iš viso 21 gyventojas. Tarp jų - trys pensininkai, 8 mažamečiai vaikai (jauniausiai "sudegėlei" - tik 2 mėnesiai). Tik vienas šio namo gyventojas turi nuolatinį darbą, visi kiti - bedarbiai. Trys šeimos gauna socialines pašalpas. Visų jų materialinė padėtis gana sunki. Išgirdusi apie nelaimę, tą vakarą įvykio vieton pirmoji atskubėjo Klausučių vaikų darželio vedėja Rasa Bukauskienė. Negalvodama, kokį įstatymą šiuo atveju galima pritaikyti, vedėja iškart pasiūlė žmonėms įsikurti jos vadovaujamo darželio patalpose, ten susigabenti išgelbėtą savo turtą. Nors sudegusio namo gyventojams antradienio naktis buvo bemiegė, jie nebuvo palikti žiemos šaltyje po atviru dangumi. Nelaimėlių be dėmesio nepaliko ir Jurbarko rajono meras Aloyzas Zairys, Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis. Kitą dieną iš pat ryto sukvietęs darbuotojus ir įsakęs mesti visus darbus, J. Pikoraitis liepė visiems organizuoti pagalbą nukentėjėliams. Kadangi trūko lovų, patalynės, kitų būtiniausių daiktų, buvo kreiptasi į įvairias įstaigas. Jurbarko ligonininės darbuotojai tuoj pat atgabeno lovų, čiužinių - tiek, kad užtektų kiekvienam žmogui. Seredžiaus senelių namai parūpino patalynės. Beje, negalima nutylėti ir negražių faktų. Lovų buvo pakankamai tame pačiame vaikų darželyje, kuris kitados buvo mokyklos bendrabutis, tačiau Klausučių pagrindinės mokyklos ūkvedė jomis naudotis neleido - pasakė, jog jai niekas tokio įsakymo nedavė. Atsirado ir pavyduolių, kurie kalbėjo, jog sudegusio namo gyventojams labai pasisekė - dabar esą jiems tiek visko prinešią, kad gyvensią geriau nei iki gaisro... Na, o keletas jaunų Seredžiaus gyventojų kitą dieną, virš gaisravietės dar besiraitant dūmeliui, jau rausėsi ieškodami metalų... Tačiau dauguma padėjo kuo galėjo - nešė drabužius, maistą, kitus reikalingiausius daiktus ir netgi žaislus. Štai trečiadienio popietę belankant nelaimėlius, su krepšiu vaikiškų batelių čionai užsuko nuovados kriminalistas Egidijus Mikšta. Kita močiutė atskubėjo su puodu karštų koldūnų, bidonėliu sriubos. Dieną prieš tai ji buvo atnešusi nelaimėliams sumuštinių. Paramos reikalais besirūpinanti seniūnijos socialinė darbuotoja Eugenija Pavalkienė džiaugėsi, kad yra šis pastatas, antraip nebūtų kur priglausti vienu metu tiek nukentėjusių žmonių. Puikiai suprasdama, jog net ir didžiausia parama negali atsverti praradimo, E. Pavalkienė sakė suvokianti, jog šiems žmonėms labiausiai reikalingas darbas, pragyvenimo šaltinis. Beje, pastarųjų paklausus, ko šiuo metu labiausiai reikia (iš tiesų jiems labai trūksta baldų, nes nėra kur sukabinti drabužių, susidėti sudovanotų daiktų, pinigų), visi atsakė vienbalsiai: "Darbo..."
Trečiadienį Jurbarko rajono valdyba nusprendė kiekvienai nukentėjusiai šeimai skirti nuo 300 iki 800 litų pašalpas.
