Norėčiau apžvelgti kelis su IT susijusius aspektus: elektroninį parašą, valstybės registrus ir visiems prieinamą internetą.
Elektroninis parašas – tai yra duomenys susieti su kitais elektroniniais duomenimis, kurie padeda nustatyti pasirašiusio žmogaus tapatybę. Jei pažvelgsime iš vartotojo pusės, tai gaudamas elektroninį parašą asmuo gauna duomenų laikmeną (USB raktą, kortelę ar kita), kurioje yra irašyti duomenys (jo elektroninis parašas). Pasirašydamas dokumentą žmogus pasinaudoja specialia programa, kuri prijungia tuos duomenis prie elektroninio dokumento ir taip patvirtina, kad jis tą dokumentą pasirašo.
Uždėjus elektroninį parašą dokumentas įgyja tokią pat juridinę galią kaip ir popierinis variantas, pasirašytas ranka.
Nors Lietuvos Respublikos teisės aktai jau kurį laiką reglamentuoja elektroninio parašo sąvoką ir kaip jis gali būti išduodamas, tačiau proveržio šioje srityje dar nėra – subjektų, galinčių išduoti elektroninius parašus, skaičius yra mažas, o naudotojų skaičius auga labai lėtai. Tikiuosi, tai, kad Seimui patvirtinus įstatymą, numatantį, kad asmens tapatybės kortelės nuo kitų metų bus išduodamos su elektronine laikmena (į ją bus galima įkelti ir elektroninį parašą), paskatins daugiau žmonių įsigyti šį patogų instrumentą.
Naudojantis elektroniniu parašu sutaupoma daug laiko – elektroniniai dokumentai gali būti persiunčiami akimirksniu, paprastėja jų saugojimas, mažėja įmonių ir įstaigų sąnaudos (popieriui, pašto išlaidoms ir pan.) Čia galima įžvelgti net ekologinę elektroninio parašo prasmę – mes juk taupome popierių, o tuo pačiu ir gamtinius išteklius, skirtus popieriaus gamybai.
Tačiau pats asmeniškai, įsigydamas elektroninį parašą, pirmiausia svarsčiau apie savo laiką, kurį galiu sutaupyti dokumentus pasirašydamas elektroniniu būdu. Gaila, kad valstybinės institucijos labai lėtai diegia šias technologijas ir neišnaudoja jų privalumų.
Dėl valstybės registrų Darbo partija turi aiškią ir paprastą viziją – registrų kaupiami duomenys turi būti suklasifikuoti taip, kad būtų kuo aiškesni ir paprasčiau prieinami vartotojams, turintiems teisę jais naudotis. Tam reikalingos duomenų bazių sistemos. Mes manome, kad vartotojas neturi blaškytis tarp dešimčių institucijų ir jų skirtingų duomenų bazių, ieškodamas informacijos – taip gaištamas laikas ir prarandami pinigai.
Nors internetas diegiamas gan sparčiai, tačiau pačiam teko susidurti su tuo, kad atokesnėse Lietuvos vietovėse plačiajuostis, spartusis internetas dar yra neprieinamas. Šiais laikais internetas reikalingas ne siaurai visuomenės grupei. Tai produktas, kuriuo naudojasi daugelis: nuo moksleivių iki ūkininkų ir verslininkų. Neturėdami prieigos prie kokybiško interneto ryšio Lietuvos žmonės praranda konkurencinį pranašumą pasaulyje.
Esu įsitikinęs, kad pirmiausia reikia kiekvienam Lietuvos žmogui užtikrinti prieinamą internetą, nes ko vertos kalbos apie elektroninį parašą ar kitus IT privalumus, jeigu nebus interneto ryšio...
Vytautas GAPŠYS
(Trečias numeris Darbo partijos rinkiminiame sąraše - Plungės-Rietavo vienmandatėje apygardoje kandidatuojantis Vytautas Gapšys.)
