Kovo 23-iąją į Ramųjį vandenyną buvo "nutupdyta" 15 metų aplink Žemę skriejusi rusų orbitinė stotis "Mir". Po operacijos Kosminių skrydžių valdymo centro vyriausiasis inžinierius Michailas Proninas žurnalistams pasakė: "Jaučiame palengvėjimą. Darbas atliktas gerai, nebuvo jokių problemų. Laikas išgerti". O išgerti tikrai buvo už ką. "Mir" - ilgiausiai orbitoje išbuvusi kosminė stotis. Tai buvo tikra kosminė laboratorija, davusi mokslui gausybę žinių apie žmogaus organizmo veiklą nesvarumo būklėje. Iš viso stotyje atlikta apie 16 500 mokslinių eksperimentų. Nuo 1986-ųjų vasario, kai į orbitą buvo pakeltas pirmasis stoties modulis, "Mir" apskriejo aplink Žemę daugiau nei 77 000 kartų - nukeliavo daugiau nei 3,5 milijardo kilometrų. Stotyje buvo surengtos 28 ilgalaikės ekspedicijos, joje apsilankė 106 kosmonautai. Stotyje "Mir" pasiektas ir buvimo kosmose rekordas. Jis priklauso V. Poliakovui, praleidusiam nesvarumo būklėje 438 paras. Dar keletas kosmonautų kosmose praleido ilgiau nei metus ir įrodė, jog žmogus gali gyventi ilgose kosminėse kelionėse. Vis dėlto mokslas mokslu, o mums kur kas įdomiau įvairios pikantiškos detalės iš kosmonautų kasdienės buities.
Sudėtinga kosmonautų buitis
Gyvenimas kosminėje stotyje iš tiesų labai skiriasi nuo gyvenimo Žemėje. Kosmose netgi elementarus higienos normų laikymasis tampa rimta problema. Dantims valyti vietoje šepetuko tenka naudoti specialius šilkinius siūlus. Orbitoje kaip reikiant nenusiprausi, o apie mums įprastą dušą negali būti nė kalbos. Nesant gravitacijos vanduo padengia kūną plėvele, kurios nenusišluostysi paprastu rankšluosčiu, todėl Medicininių ir biologinių problemų institute buvo sukurtos specialios servetėlės, sumirkytos įvairiais losjonais. Jos ir buvo pagrindinė kosmonautų apsišvarinimo priemonė. Vyrams neiškildavo jokių problemų. Kitas reikalas, jei ekipaže pasitaikydavo moteris. Jai kildavo problemų tiek fiziologiniu, tiek psichologiniu aspektu - juk vis dėlto aplinkui - vieni vyrai.
Tačiau reikia pasakyti, kad šiaip jau moterys darydavo labai teigiamą įtaką - vyrai savo higiena rūpindavosi kur kas labiau. Be to, nestatutinėse situacijose skambėdavo kur kas mažiau keiksmų. Vyrai "nebeplaukiodavo" po stotį vienomis glaudėmis (tai buvo įprasta). Žodžiu, "moters kvapas" dieną naktį sekiodavo vyrus ir versdavo dažniau sapnuoti erotinius sapnus.
Seksas kosmose
Vis daugiau ir daugiau kalbama apie tai, kas anksčiau buvo tiesiog neįsivaizduojama. Kalbant apie buvimą kosmose dabar žmones bene labiausiai domina vienas klausimas - o kaip ten su "na, tuo reikalu". Kosmonautai tvirtina, kad seksas kosmose įmanomas, tačiau saugiu jo nepavadinsi. Be Žemėje nutinkančių "nelaimių", kosmonautams tektų saugotis ir kitų dalykų. Tenkinti savo lytinius geismus kosmonautams trukdo tas pats gravitacijos nebuvimas. Kosmonautai pripažįsta, jog stotyje skraidantys spermos lašeliai keltų rimtą pavojų ekipažo narių saugumui.
Kalbant apie patį lytinį aktą, daugelis kosmonautų, šiek tiek atskleidusių paslapties šydą, patvirtino, jog jokių papildomų fiziologinių apribojimų dėl nesvarumo lyg ir neegzistuoja. Tiesa, gandus apie "natūralius eksperimentus" su kosminėje stotyje buvusiomis moterimis visi vienu balsu neigia.
Įmanomas kosmose ir apvaisinimas, nėštumas bei gimdymas. Tačiau be dirbtinės gravitacijos geruoju tai nesibaigtų. Nesvarumo būklėje organizme smarkiai sumažėja kalcio - įvairias druskas organizme ilgainiui pakeičia paprastas vanduo. Jei kosmonautas kosmose susilaužytų ranką ar koją, kaulas gytų labai ilgai. Moksliniais eksperimentais įrodyta, jog kosmose gyvenančiam žmogui itin tvirtas skeletas nereikalingas. Tačiau nesvarumo būklėje gimęs kūdikis grįždamas į Žemę neišlaikytų žmonėms įprastų gravitacijos krūvių - jo skeletas paprasčiausiai subyrėtų.
Tokias išvadas mokslininkai padarė po daugybės eksperimentų. Ekipažų nariai ne kartą ir ne du atliko eksperimentus su paukščiukais, išsiritusiais orbitinėje stotyje. Visi paukščiukai žuvo, nemaža dalis - dar kosminėje stotyje. Beveik visi paukščiukai negalėdavo lesti, nesiorientuodavo aplinkoje. O išgyvenusieji nepakeldavo perkrovų leidžiantis. Šios problemos mokslininkams nepavyksta išspręsti iki šiol.
Individualios higienos įtaisai
Ypatinga vieta kosminiame "name" yra "individualios higienos įtaisas", kitaip tariant - tualetas. Pirmiesiems kosmonautams buvo kuriami individualūs tualetai, sprendžiant šią problemą dirbo net keli moksliniai institutai. Buvo kruopščiai matuojamas kiekvieno už gimtosios planetos ribų išsiruošusiojo užpakalis. Dar ir dabar viename iš institutų yra eksponuojamas V. Tereškovos užpakalio atspaudas, pagal kurį jai buvo ruošiamas tualetas. Viskas buvo daroma labai kruopščiai - kad tik šlapimo lašeliai ar ekskrementų gabaliukai nepatektų į gyvenamąją aplinką.
Šiais laikais tualetų kosmonautams taip rūpestingai nebegamina, tačiau pagrindinis kosminės išvietės veikimo principas išliko - svarbiausią vaidmenį čia atlieka siurblys. Įsiurbtas šlapimas patenka į stoties deguonies gamybos ciklą, o fekalijos pakuojamos į specialius konteinerius ir po kiek laiko atsiskiria nuo stoties. Kosmonautai mėgdavo pajuokauti šia tema ir neretai ant konteinerio ką nors užrašydavo. Štai vienas tokių užrašų: "Priimk, Žeme, dovaną nuo drąsaus kazoko". Į atvirą kosmosą išmestas konteineris pasukdavo Žemės link ir sudegdavo atmosferoje. Tad kartais tai, kas romantiškiems Žemės gyventojams atrodė kaip krintanti žvaigždė ar meteoritas, tebūdavo degančios kosmonautų išmatos.
Šampanas griežtai draudžiamas
Prie "asmeninio naudojimo" daiktų kosminėje stotyje būtų galima priskirti ir alkoholinius gėrimus. Nepaisant griežtų Skrydžių valdymo centro draudimų, giminaičiai įsigudrindavo raketomis "Proton" į kosminę stotį gabenamuose siuntiniuose paslėpti svaigiųjų gėrimų.
Dažniausiai į orbitinę stotį siųsdavo konjako. Kai kurios žmonos, pasikonsultavusios su medikais, gėrimą supildavo į medicinines kapsules. Vadovybė, savaime suprantama, viską žinojo, tačiau į tai žiūrėjo pro pirštus, kadangi skrydžių vadovai dažniausiai patys buvo ragavę kosmonauto duonos. Iš tiesų griežtai buvo draudžiamas tik vienas alkoholinis gėrimas - šampanas. Juk jei kas nors sugalvotų kosmose atidaryti "šnypščiančiojo" butelį, butelio turinys lėktų į vieną, o kosmonautas - į kitą pusę.
Neapsieita be kuriozų
Per ilgus "Mir" skriejimo orbitoje metus neapsieita ir be kuriozinių situacijų. 1991-ųjų balandžio 1-ąją stoties "Majak" žurnalistas tiesiogiai kalbėjosi su tuo metu buvusiais stotyje V. Titovu ir M. Manarovu. Šie Melagių dienos proga nutarė apgauti radijo klausytojus. Tačiau labiausiai buvo apgautas Skrydžių kontrolės centras.
M. Manarovas pranešė, kad prie stoties prisišvartavo transportinis laivas, tačiau atidarius pereinamąjį liuką buvo pastebėti keisti skaičiai. "Matau keistą skaičių seką", - raportavo M. Manarovas. Skrydžių kontrolės centras nesiklausė radijo ir nesuprato, jog kosmonautai juokauja. Kilo didžiausia sumaištis, kadangi prie stoties prisišvartavo "nežinomas objektas".
Kartais kosmonautams tekdavo patirti labai įtemptų akimirkų, visiškai nesuprantant, kas vyksta. Pavyzdžiui, vienam ekipažui neįprastas kuriozas nutiko miegant. Nesvarumo būklėje visiškai nesvarbu, kur miegosi - ant grindų, lubų ar sienos. Svarbiausia - kaip reikiant pritvirtinti savo miegmaišį. Tuo tarpu vienas ekipažo narys to nepadarė ir iš lėto nudreifavo prie atviro konteinerio, kuriame įtaisytas siurblys iš lėto traukė iš gyvenamųjų patalpų dulkes ir šiukšles. Kosmonautas irgi pateko į konteinerį ir šio dangtis užsidarė. Atsibudus paaiškėjo, kad trūksta vieno ekipažo nario. Tik stotyje ir Skrydžių valdymo centre kilus panikai dingusysis atsibudo ir rėkimu "pranešė" apie savo buvimo vietą.
