Remigijus RAINYS
Kupiškio rajono Migonių ir aplinkinių kaimų gyventojų galvijai jau trečius metus kenčia nuo nežinomo žvėries išpuolių. Tai vienas, tai kitas ūkininkas iš po nakties randa savo veršį ar telyčaitę išdraskytais kumpiais, iškąstais tešmenimis ar paleistais viduriais. Kai kurie galvijai dar sugebėdavo atbėgti iki šeimininkų sodybų, o kai kuriuos tekdavo pribaigti tiesiog laukuose. Daugelis migoniškių pradžioje manė, kad tokie išpuoliai - Šimonių girios vilkų darbas, tačiau vietiniai medžioklės žinovai tikino, kad vilkai savo auką paprastai griebia už sprando ir tik perkandę gerklę imasi ėsti vidurius. Migonių ūkininkai suskaičiavo, kad per pastaruosius metus jie neteko net dvylikos telyčių ir veršių, kiekvieno galvijo netektį įvertino 500-700 litų.
Pirmieji įtarimai, jog gyvulius draskyti gali gretimame Gaigalių Kaime, vienkiemyje, gyvenančios Marės Burokienės penkių metų vilkšunis Dingas, kilo dar pernai. Kaimynystėje gyvenanti Adelė Vilnonienė (88 m.) tuomet teigė, kad Dingas su dar vienu mažesniu šunyčiu jau iš vakaro ganykloje vaikėsi ir graibstė už kojų jos veislei augintą antrų metų telyčią, tad garbaus amžiaus moteriškei teko užpuolikus nuginti lazda. Naktį senolė negalėjo užmigti dėl šuns lojimo, o paryčiais pradėjo gailiai bliauti telyčia. Tik rytą A. Vilnonienė aptiko leisgyvį sužalotą gyvulį, kurį teko skubiai papjauti. Kaip kaltininkas buvo įtarinėjamas Dingas, mat vilkas esą būtų telyčią sužalojęs labiau. Pasak Adelės, tuomet M. Burokienė, kurią kaime visi kažkodėl vadina antruoju vardu, Laima, Algirdui Vilnoniui pasiūlė nušauti Dingą ir, jei šuns skrandyje bus rasta guvulio mėsos, tai ji atlyginsianti nuostolius, o jei ne, tai A. Vilnonis už vilkšunį turės pakloti penkis šimtelius. Vilnoniai tokio sandėrio atsisakė, mat įtarimai nebuvo paremti nė vieno liudininko parodymais. Panašiai pernai veislei augintą telyčią prarado Irena Butėnienė, sudraskytą galviją aptikusi už kelių kilometrų nuo namų esančioje ganykloje. Telyčios grandinė buvo susipynusi su kitų trijų čia besiganiusių karvių grandinėmis, tad spėjama, kad galvijai buvo ilgokai vaikomi. Po kaimą lakstantys palaidi šunys gąsdina ne tik vaikus, bet ir grybauti susiruošusias moteris. Irenos Butėnienės ir kitų kaimo moterų teigimu, savo šuneliams "laisvės" negaili ne tik Marė Burokienė, bet ir Virgilijus Kavaliauskas bei Jonas Gasparevičius.
Šiemet Mingonių apylinkėse ūkininkai neteko jau penkių telyčaičių ir veršių. Vos prasidėjus ganiavai, buvo sudorotos Jono Pajarsko ir Vidmanto Kopūsto telyčios, o birželio pradžioje savo metų amžiaus galviją paleistais viduriais ir išdraskytu užpakaliu bei tešmeniu aptiko Irena Bartusevičienė. Įrodymų, kieno tai galėtų būti darbas, tuomet aptikti nepavyko, nes žolėje nebuvo matyti jokių pėdsakų. Migonys lyg bičių avilys sujudo tik mėnesio viduryje, kai kone padieniui buvo užpultos ir apdraskytos Vido Misio ir Petro Vanago metinukės. P. Vanagas savąjį galviją rado prie pat namų išdraskytu tešmeniu ir prakąstu užpakaliu, tad leisgyvį gyvulį teko papjauti. Abiem atvejais netoli sužalotų gyvulių buvo rasti pėdsakai, vedantys M. Burokienės sodybos link. Juos tyręs medžioklės žinovas Bronius Pranckūnas tvirtino, jog greičiausiai tai Dingo pėdų atspaudai, tačiau M. Burokienė su tuo nesutinka. Kupiškio rajono valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyriausiąja specialiste dirbanti Marė Burokienė neneigia, kad jei būtų neginčijamai įrodyta Dingo kaltė, tai ji žalą atlygintų nesispyriodama. Moteris net savo iniciatyva susisiekė su Vilniaus teismo ekspertizės instituto specialistais ir sužinojo, kad tokiam tyrimui reikia pateikti šuns skrandžio turinio bei seilių pavyzdžius ir gabalėlį nukentėjusio galvijo mėsos iš apkandžiotos vietos. Tyrimas kainuoja daugiau nei penkis šimtus litų, tad nežinia ar atsirastų norinčiųjų už jį apmokėti.
M. Burokienė neketina atsisakyti prie jos labai prisirišusio ir patikimai namus saugančio vilkšunio. Nuošali sodyba ne sykį nukentėjo nuo ilgapirščių, o viena gyvenanti jos šeimininkė jau ne kartą raštu buvo informavusi policiją apie apylinkėse besisukinėjančius įtartinus tipus. M. Burokienė neneigia, jog anksčiau išvykdama į darbą Dingą paleisdavo, kad apsaugotų namus, o vakare vėl pririšdavo. Tik kelis kartus per rują šuo buvo išbėgęs nepaklusęs jos kvietimui. Pastaruoju metu vilkšunis, kuriam priskiriamos kone visos baisiojo Baskervilių šuns savybės, laiką leidžia pririštas prie medžio šeimininkės sodyboje. "Akistatos" korespondentai patys įsitikino, kad Dingas anaiptol nėra toks agresyvus, mat nekviestus svečius pasitiko nelodamas - ramiai atsigulė namo slenksčio. Tik išlydėdamas iš kiemo išsukančius automobilius, Dingas kelis kartus abejingai amtelėjo.
Pasak kalbintų kinologų ir medžioklės specialistų, negalima vienareikšmiškai teigti, jog vilkai galvijus sužaloja skirtingai nei šunys. Anksti motinos netekę ir nespėję iš jos išmokti "puolimo meno" vienos vados vilkiukai užaugę gali elgtis visiškai kitaip, o Šimonių girioje vilkų ir jų medžiotojų netrūksta. Čia rasta ir sensaciją sukėlusių, Lietuvoje nuo XIX amžiaus pabaigos nebesutinkamų meškų pėdsakų. Tiesa, nors ir vėliau surasti nei Mirabelo kaime, čia įminti, matyt, iš kaimyninės Gudijos atsibasčiusios šleivakojės pėdsakai gerokai ankstesni už mirabeliškuosius. Medžioklės žinovas Bronius Pranckūnas nustatė, kad neseniai Pelišių kaimo ganyklose sudraskyta septynių mėnesių telyčia - vilkų darbas. Tai anaiptol nereabilituoja "kiemo arešto" atliekančio Dingo, juo labiau kad administracinė nuobauda bus paskirta ir jo šeimininkei M. Burokienei. Mat kai sodyboje anksčiau lankęsi policijos pareigūnai vilkšunį rado palaidą, surašė jo šeimininkei administracinio pažeidimo protokolą. Už gyvulių auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimą įstatymas numato baudą nuo 50 iki 200 litų arba įspėjimą, pakartotinio pažeidimo atveju - baudą nuo 200 iki 500 litų. Migoniškiai tvirtino, kad savaitgalį Dingas vėl buvo atbėgęs į jų kaimą...
