Bulvės ne tik skanu, bet ir naudinga organizmui. Virtos, keptos bulvės, bulvių košė, bulviniai blynai, vėdarai ir kitokie patiekalai iš bulvių vos ne kasdien garuoja ant mūsų stalo.
Dėl bulvėse esančio krakmolo po valgio mus apima sotumo jausmas, kūno lengvumą pajaučiame dėl to, kad bulvėse yra skysčius iš organizmo varančių medžiagų. Bulvėse daug kalio ir mažai natrio. Dėl to skatinama kepenų veikla ir teigiamai veikiama širdies bei kraujagyslių sistema.
Liaudies medicinoje žalių bulvių sultys vartojamos kaip priemonė nuo rėmens, gastrito, skrandžio žaizdų. Žalių bulvių sultys vartojamos ir tuomet, jei padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
2-3 vidutinio dydžio bulves gerai šepetėliu nuplaukite, sausai nušluostykite, su visa odele sutarkuokite smulkia tarka, nusunkite per 5-6 sluoksnių marlę. Šviežiai sunktas sultis gerkite prieš valgį po pusę stiklinės tris kartus per dieną. Bulvėse esantys baltymai stiprina raumenis (yra tarsi statybinė medžiaga), o dėl vitamino C, kurio ypač gausu, jausitės aktyvesnis ir jūsų organizmas taps atsparesnis ligoms.
Tik atminkite, kad kuo arčiau pavasaris, tuo bulvėse mažiau naudingų medžiagų. Taigi kuo dažniau vartokite bulves. Tik nepersivalgykite - bekovojantiesiems su per dideliu svoriu pakanka 2-3 vidutinio dydžio bulvių per dieną. Keptos bulvės ir bulvių traškučiai netinka - per daug kalorijų. Dėl savybės didinti cukraus kiekį kraujyje bulvės netinka diabetikams.
