Prezidentas Gitanas Nausėda po tarpinstitucinio pasitarimo pareiškė, kad pastaruoju metu fiksuojamas oro erdvės pažeidimų skaičiaus augimas kelia rimtą susirūpinimą.
G. Nausėda teigia, kad pastaruoju metu fiksuoti incidentai su meteorologiniais balionais yra Baltarusijos hibridinė ataka prieš Lietuvą. Pasak jo, tokiame kontrabandos platinime dalyvauja ir specialiosios Minsko tarnybos.
„Vadinu tai hibridine ataka, pasinaudojant oro balionais. Oro balionai nėra apie kontrabandą, kontrabanda yra tik potekstė arba priemonė hibridinei atakai prieš Lietuvą“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
„Turime labai daug įrodymų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių, kad tai yra sąmoningas veiksmas, siekiant destabilizuoti Lietuvos situaciją“, – akcentavo jis.
„Remiantis tam tikrais stebėjimais, galima teigti, kad Lietuvoje ketvirtadalis įvežamų cigarečių yra kontrabandinės. Tai kontrabanda, kuri skirta režimui išlaikyti, režimui finansuoti — todėl režimas yra suinteresuotas tokiu veikimu“, – sakė Prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, jog kontrabandiniai balionai šiame kontekste turi platesnę reikšmę: „Oro balionai nėra vien apie kontrabandą – šiuo atveju tai tik potekstė arba priemonė hibridinei atakai prieš Lietuvą. Mes matome, kad oro erdvės pažeidimų daugėja.“
Nausėda: kariuomenė pasirengusi numušti oro balionus
Kalbėdamas apie galimas atsakomąsias priemones, G. Nausėda pabrėžė, kad kariuomenė ir kitos atsakingos institucijos turi įrankių veikti:
„Tikrai netoleruosime oro balionų skraidymo, o Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi numušti oro balionus. Tokių priemonių mes tikrai turime; egzistuoja tam tikrų apribojimų, tačiau kariuomenė yra pasiruošusi ir turi instrukcijas tai daryti.“
Taip pat prezidentas atkirto ir Baltarusijos prezidento žodžiams, teigdamas, kad tai jau yra indikatorius, kad jam skauda.
„Yra daug priemonių, kuriomis galime pakenkti Baltarusijos režimui. Šiandieninis Aleksandro Lukašenkos kreipimasis ir mėginimas atsiprašyti yra aiškus indikatorius, kad jam skauda — kad į tai reaguojama, norisi, kad skaudėtų dar labiau ir kad kaimyninė valstybė suprastų, jog visi veiksmai turės pasekmių.
Neatmeta galimybės taikyti tranzito geležinkelio ribojimus
Neatmetu galimybės taikyti ir kitų poveikio priemonių; apie jas jau buvo užsiminta anksčiau — tranzito geležinkelio užkardymas arba ribojimas, kalbant apie Baltarusijos prekių tranzitą į Kaliningrado sritį.
Darome viską, kad sankcijos Rusijai ir Baltarusijai būtų suvienodintos ir taikomos veidrodiniu principu. Tikimės ir partnerių supratimo“, – sako prezidentas.
Anot šalies vadovo, šie ribojimai neapimtų Rusijos keleivių ir krovinių tranzito į Kaliningradą, kuris yra reguliuojamas tarptautiniais susitarimais su Europos Sąjunga (ES).
„Taip, tai yra rimto poveikio priemonė – dar kartą kartoju, kad kalbame ne apie rusiškų prekių tranzitą į Kaliningrado sritį, bet kalbame apie baltarusiškoms prekėms taikomus apribojimus“, – aiškino jis.
Jeigu režimas nesiliaus – dar viena priemonė su tuo susidoroti
Jeigu Baltarusijos veikla nesiliaus, prezidentas nurodo apie galimybę Lietuvai kreiptis į tarptautinį arbitražą, inicijuodama bylą prieš Baltarusiją ir susumuodama visus nuostolius, kuriuos Baltarusija padarys per nustatytą laikotarpį.
„Visi šitie signalai turi nueiti į tas ausis, į kurias turi nueiti ir mes tikrai rankų sudėję nesėdėsime“, – sako G. Nausėda.
Būtina efektyviau išnaudoti visus šalies oro uostus
Anot jo, susidūrus su kontrabandines cigaretes gabenančių balionų antplūdžiu, dėl kurio pastarąją savaitę orlaivių eismas Vilniaus oro uoste buvo sustabdytas keturis kartus, svarstoma efektyviau išnaudoti kitus šalies oro uostus.
„Turime geriau išnaudoti ir rezervinio oro uosto, šiuo atveju, pirmiausia kalbu apie Kauną, pajėgumus tam, kad žmonės, kurie susiduria su tam tikrais nepatogumais ir skrydžių į Vilniaus oro uosto apribojimais, turėtų galimybę ir patogią infrastruktūrą, kaip galima mažiau patirdami problemų atvykti ten, kur jie nori atvykti“, – sakė G. Nausėda.
„Kalbame ir apie Kauno rezervinį oro uostą, galimai net ir Palangos oro uostą, kadangi Kauno oro uostas taip pat nėra guminis. Šios priemonės yra labai svarbios ir tikrai žmonių patogumas neturi nukentėti“, – tęsė jis.
Lietuvoje pradės veikti oro erdvę saugančios ugnies komandos
Kitąmet pradės veikti Lietuvos oro erdvę saugančios ugnies komandos, tvirtina Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Viktoras Grabauskas.
„Mes jau dabar kuriame tą koncepciją ir tikrai, aš manau, kitais metais mes turėsime gal nepilnai dar tokias, kokių mums reikėtų, bet turėsime tas ugnies komandas su atitinkamomis kinetinėmis priemonėmis“, – antradienį Seimo opozicinių frakcijų posėdyje sakė V. Grabauskas.
Anot jo, VST su kitomis institucijomis prie minėtos koncepcijos dirba, atsižvelgdami į atitinkamų komandų darbo patirtį Ukrainoje.
V. Grabauskas, kalbėdamas apie meteorologinius balionus, teigė, kad strateginius objektus saugantys VST pareigūnai ir šiuo metu turi tam tikrų priemonių, kuriomis minėtus objektus galėtų nukenksminti. Tiesa, anot jo, kad tai pavyktų padaryti, balionai turėtų būti tam tikrame aukštyje.
„Jeigu balionai eina būtent į mūsų objektą, tada, aišku, yra mažesni greičiai, yra mažesnis aukštis, tai tam tikrų kinetinių priemonių mes tikrai turime“, – komentavo V. Grabauskas.
Šių metų liepą Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Vilniaus miesto savivaldybė sutarė glaudžiau bendradarbiauti kuriant reagavimo į bepiločius orlaivius mechanizmą. Tąkart sutarta, kad sostinės kritinės infrastruktūros objektų apsauga nuo išorės grėsmių rūpinsis VRM ir savivaldybėse įkurtos mobilios ugnies komandos.
Bus teikiama pagalba užstrigusiems užsienyje
Po intensyvaus savaitgalio, kai tris vakarus iš eilės bei ketvirtą kartą per savaitę kontrabandiniai balionai sutrikdė oro uostų veiklą, pirmadienį iš ryto buvo surengtas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis.
Premjerė Inga Ruginienė po posėdžių nurodė, kad savaitgalis buvo itin darbingas. Posėdyje dalyvavo nemaža dalis ministrų, įvairių institucijų vadovų.
„Ne tik aptarėme, kas įvyko savaitgalį, kokios priemonės suveikė,kokios nesuveikė, bet ir išdirbome aiškų algoritmą aiškių ateities veiksmų. Kiekviena ministerija gavo užduotį“, – sako ji.
Anot jos, policija telkia jungtines pajėgas, tai jau pradėjo daryti vakar, o nuo šiandien darys tai tik aktyviau.
„Kitas dalykas, jeigu kalbame apie užsienio politiką, tai užsienio reikalų ministerija (URM) gavo aiškias užduotis – pirmiausiai derinti su ES papildomą sankcijų Baltarusijai paketą, taip pat aktyviai tariamasi su mūsų sąjungininkais bei su kaimynais Lenkija ir Latvija, tai bet koks mūsų veiksmas taip pat yra suderintas su jais, nes mes nesame atskira valstybė.
URM gavo užduoti teikti pagalbą žmonėms, kurie yra užstrigę oro uostuose, tai mūsų piliečiai užsienyje. Tai turi jie atidaryti pagalbos telefoną ir teikti visą informaciją, kad mūsų piliečiai galėtų turėti kontaktinį asmenį, susiskambinti ir tą pagalbą gauti“, – pažymi I. Ruginienė.
Pagalba bus teikiama ir tiems, kurių skrydžiai buvo nukreipti, nurodo premjerė.
„Kartu susisiekimo ministerija irgi dėlioja veiksmų planą – jau nuo vakar pradėjo kursuoti autobusai, kurie kurie padeda mūsų piliečiams vykti iš vieno oro uosto į kitą, kuomet skrydžiai yra nukreipiami, yra teikiama visa kita būtinoji pagalba. Tas algoritmas jau veikia ir veiks toliau“, – sako premjerė.
Ji patikslina, kad autobusai kursuos Lietuvos teritorijoje – Vilniuje, Kaune ir Palangoje, nes savaitgalį skrydžiai buvo nukreipiami į kitus oro uostus. Anot jos, ateityje susisiekimo ministerija yra įsipareigojusi taip padėti piliečiams.
Kariuomenė imsis kinetinių priemonių nuleidžiant balionus
Jau dabar yra stebima balionų judėjimo kryptis, kad būtų galima dar tiksliau juos stebėti, koordinuoti.
Taip pat ji praneša, kad mūsų ir ES piliečiai iš Baltarusijos galės patekti pas mus atgal, tačiau visas kitas judėjimas bus uždarytas.
„Taip siunčiame signalą Baltarusijai ir sakome, kad jokia hibridinė ataka nebus toleruojama ir mes imsimės visų griežčiausių priemonių tokioms atakoms stabdyti.
Tuo pačiu metu Krašto apsaugos ministerija imasi veiksmų, vakar buvo žvalgybiniai veiksmai, o jau nuo šiandien kariuomenė imsis visų priemonių, įskaitant ir kinetinių, balionams numušti, tai jau pradės daryti aktyviai. Taip mes siunčiame signalą, kad esame pasirengę ir esame pasirengę imtis net griežčiausių veiksmų, kai yra pažeidžiama mūsų oro erdvė“, – sako I. Ruginienė.
Vis dėlto premjerė nedetalizuoja, kokios yra tos kinetinės priemonės, anot jos, tai yra jautri informacija, tačiau patikina, kad kariuomenėje algoritmas yra sudėliotas ir balionai bus numušinėjami.
Anot jos, tarp ilgalaikių priemonių, nuo trečiadienio įsigalios naujas Baudžiamojo kodekso pakeitimo projektas, kuriame bus įteisintas aukščiausia ir griežčiausia bausmė už kontrabandą – tai bus nebe tik piniginė bauda, bet ir laisvės atėmimas.
Be to, URM gavo užduotį aktyvuoti NATO reagavimo į hibridinių veiksmų komandą, bus pasitelkiami mūsų sąjungininkai kovoje su hibridinėmis atakomis.
Ruginienė: esame pasiruošę priimti sprendimą neribotai uždaryti sieną su Baltarusija
Premjerė akcentuoja, jog iki trečiadienį vyksiančio Vyriausybės posėdžio siena su Baltarusija liks uždaryta.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) gali tam tikrą ribotą laiką savo įsakymu uždaryti sienas, bet ilgesniam periodui reikia Vyriausybės nutarimo. Tą padarysime trečiadienį“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Aš labai tikiuosi, kad kai mes suvaldysime visą situaciją ir išsiųsime aiškią žinutę Baltarusijai, galbūt ateityje galėsime priimti ir kitus sprendimus. Šiandien yra priimtas sprendimas imtis griežčiausių veiksmų. Kito kelio nėra“, – pridūrė ji.
Kiti anksčiau veikę keturi punktai yra uždaryti. Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai sustabdė veiklą dar 2023 m. rugpjūčio 18 d., o praėjusių metų kovo 1 d. uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktai.
Sekmadienio vakarą sustabdyta oro uostų veikla
Sekmadienio vakarą sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus oro uoste, pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) bei Lietuvos oro uostai. Toks sprendimas priimtas dėl sostinės oro uosto link skrendančių, neidentifikuotų objektų – tikėtina, meteorologinių balionų.
Kaip buvo skelbiama iš pradžių, eismas turėtų būti apribotas keturioms valandoms – nuo 21.46 val. iki preliminariai 1.40 val.
Pirmadienio naktį Vilniaus oro uoste skrydžiai ir operacijos atnaujintos visa apimtimi. Vilniaus oro uosto erdvė atidaryta 4.30 val., pranešė Lietuvos oro uostai.
Dėl šių laikinų apribojimų buvo paveikti tiek atvykstantys, tiek išvykstantys skrydžiai – dalis jų buvo atšaukti. Paveikti 47 skrydžiai ir daugiau nei 7 tūkst. keleivių.
13 skrydžių atšaukta, 14 nukreipta, 20 pavėlinta.
Dieną gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.
Keleiviai, kurių skrydžiai buvo atšaukti, kviečiami nevykti į oro uostą ir tiesiogiai susisiekti su savo oro bendrovėmis dėl alternatyvių kelionės pasiūlymų bei detalesnės informacijos. Oro bendrovės turi suteikti visą reikiamą informaciją keleiviams apie tolimesnius veiksmus ir skrydžių alternatyva.
Uždaryti pasienio punktai su Baltarusija
Taip pat, kaip informavo NKVC, uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktai su Baltarusija. Kol kas jie uždaromi neribotam laikui – bent iki pirmadienio ryto, kai Vyriausybėje posėdžiaus Nacionalinio saugumo komisija ir priims atitinkamus sprendimus šiuo klausimu.
„Nuo maždaug 22.10 val. dėl iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusių oro balionų laikinai nevykdomas transporto priemonių ir asmenų pralaidumas per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus“, – pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) patarėjas Giedrius Mišutis.
Dėl kontrabandai naudojamų meteorologinių balionų Vilniaus oro uosto veikla stabdoma jau ketvirtą kartą šią savaitę.
Kaip skelbta, šeštadienio vakarą buvo sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus oro uoste. Toks sprendimas priimtas dėl kontrabandai iš Baltarusijos gabenti skirtų meteorologinių oro balionų.
Panašus incidentas fiksuotas ir penktadienio vakarą – tuomet laikinai buvo sustabdyta Vilniaus bei Kauno oro uostų veikla, taip pat uždaryti pasienio kontrolės punktai su Baltarusija.
Dar vienas atvejis fiksuotas antradienio vakarą – Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, šįmet tai buvo vienas intensyviausių balionų antplūdžių. Tuo metu taip pat buvo sustabdyta sostinės oro uosto veikla, uždaryti anksčiau minėti pasienio punktai su Baltarusija.
Dėl pasikartojančių incidentų, pirmadienį premjerė Inga Ruginienė šaukia Nacionalinės saugumo komisijos posėdį. Pasak politikės, susitikimo metu žadama ieškoti ilgalaikių priemonių krizei spręsti. Ji neatmetė, kad pirmadienį bus nutarta uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus su Baltarusija ilgesniam laikotarpiui.
Savo ruožtu Prezidentūra sako, kad, siekiant suvaldyti situaciją, gali būti svarstoma riboti tranzitą į Kaliningradą bei ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusija.
Tai – jau ketvirtas kartas per savaitę
Dėl kontrabandai naudojamų meteorologinių balionų Vilniaus oro uosto veikla buvo stabdoma jau ketvirtą kartą šią savaitę.
Kaip skelbta, šeštadienio vakarą buvo sustabdytas orlaivių eismas Vilniaus oro uoste. Toks sprendimas priimtas dėl kontrabandai iš Baltarusijos gabenti skirtų meteorologinių oro balionų.
Panašus incidentas fiksuotas ir penktadienio vakarą – tuomet laikinai buvo sustabdyta Vilniaus bei Kauno oro uostų veikla, taip pat uždaryti pasienio kontrolės punktai su Baltarusija.
Dar vienas atvejis fiksuotas antradienio vakarą – Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, šįmet tai buvo vienas intensyviausių balionų antplūdžių. Tuo metu taip pat buvo sustabdyta sostinės oro uosto veikla, uždaryti anksčiau minėti pasienio punktai su Baltarusija.
Dėl pasikartojančių incidentų, pirmadienį premjerė Inga Ruginienė šaukia Nacionalinės saugumo komisijos posėdį. Pasak politikės, susitikimo metu žadama ieškoti ilgalaikių priemonių krizei spręsti. Ji neatmetė, kad pirmadienį bus nutarta uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus su Baltarusija ilgesniam laikotarpiui.
Savo ruožtu Prezidentūra sako, kad, siekiant suvaldyti situaciją, gali būti svarstoma riboti tranzitą į Kaliningradą bei ilgesniam laikui uždaryti sieną su Baltarusija.
Nausėdos patarėjas apie balionų antplūdžius: „Turiu konstatuoti, kad esame krizėje“
Reaguodamas į pasikartojančius meteorologinių balionų iš Baltarusijos antplūdžius, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad Lietuva yra krizėje. Pasak jo, darosi vis aiškiau, jog šie incidentai yra hibridinė psichologinė akcija.
„Turiu konstatuoti, kad esame krizėje. Krizė yra pakankamai rimta ir tai jau ne vien Vyriausybės reikalas, tai visų mūsų susitelkimo reikalas, kad šią problemą išspręstume“, – pirmadienį LRT radijui teigė D. Matulionis.
„Kuo toliau, tuo labiau aišku, kad tai nėra paprasta kontrabanda, ji naudojama kaip priedanga. Iš tiesų tai yra hibridinė psichologinė akcija“, – akcentavo jis.
Pasak patarėjo, siekiant spręsti šią situaciją, reikia imtis ir diplomatinių veiksmų, prašant sąjungininkų pagalbos.
„Reikia griežtų veiksmų. (...) Labai tikimės, kad bus imtasi neatidėliotinų veiksmų, bet šalia to turėtų būti ir labai stiprūs diplomatiniai veiksmai ir tam tikros teisinės priemonės, kurias reikėtų Seime kuo greičiau patvirtinti“, – kalbėjo D. Matulionis.
„Tai nėra tik Lietuvos vidaus reikalas. Turime labai aiškiai pasakyti mūsų partneriams, kad patiriame hibridinę ataką ir tikimės tam tikros papildomos paramos“, – pridūrė jis.
Pirmadienį posėdžiausianti Nacionalinio saugumo komisija (NSK), D. Matulionio teigimu, tarsis dėl galimų būdų nuleisti balionus, nesukeliant grėsmės visuomenei.
„Reikia ieškoti veiksmingų kinetinių priemonių, kaip nuleisti tuos balionus. Čia, turbūt, bus pats sunkiausias iššūkis, kurį svarstysime“, – tikino patarėjas.
Jeigu tai hibridinė ataka – sienos uždarymas nepadės
Svarstydamas apie galimą nuolatinį pasienio kontrolės punktų prie sienos su Baltarusija uždarymą, patarėjas sakė, jog hibridinės atakos atveju šis veiksmas nelabai padėtų. Visgi, pasak jo, tai galėtų ekonomiškai paveikti Baltarusiją.
„Jeigu tai yra hibridinė akcija – tas uždarymas nelabai padės. Bet jeigu tai iš tiesų yra organizuotų nusikaltėlių kontrabandos pervežimas, tai, be abejo, galbūt tai turės įtakos Baltarusijai.
Uždarymas turi didelę ekonominę žalą, todėl, manau, kad tai turėtų šiek tiek paveikti. Tačiau priklausomai nuo to, kokie yra pagrindiniai tikslai naudojami iš mūsų kaimyninės nedraugiškos valstybės“, – kalbėjo D. Matulionis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ne kad rūpintųsi savo šalies žmonių gerove ir sugyvent su kaimynais iš kurių būtų pelnas
Visiškas teletabis mūsų prezidentas
