oro uostai

Latvijos nacionalinė oro bendrovė „airBaltic“ pranešė su atskirais obligacijų turėtojais ir išorės finansavimo teikėjais pasiekusi susitarimą dėl tarpinio finansavimo iki 257 mln. eurų sąlygų. Pasak bendrovės, finansavimo tikslas – sustiprinti jos likvidumą ir užtikrinti finansinius išteklius, reikalingus naujo verslo plano įgyvendinimui. Norint gauti planuojamą finansavimą, dar reikalingas obligacijų turėtojų ir „airBaltic“ akcininkų pritarimas.

Visuomenininkas Andrius Tapinas savo „Facebook“ paskyroje dalijosi, kad susisiekimo ministrui Jurui Taminskui paskyrus aviacijos ekspertą Oleksandrą Laneckij Lietuvos oro uostų valdybos nariu, kyla rimtų klausimų dėl jo galimų ilgalaikių ryšių su Rusijos ir Baltarusijos aviacijos struktūromis bei veiklos prorusiškoje žiniasklaidoje. „Susisiekimo ministras Juras Taminskas vakar nusprendė paskirti Lietuvos oro uostų valdybos nariu aviacijos ekspertą Oleksandr Laneckij – Olekdandr Lan.

Maskvą praėjusią naktį atakavo dronai, Rusijos pareigūnai teigia, kad buvo sunaikinta mažiausiai 13 dronų ir kad Maskvos oro uostuose buvo laikinai apriboti skrydžiai. Apie tai rašo portalas „Ukrainska pravda“. Maskvos meras Sergejus Sobianinas iš pradžių teigė, kad Rusijos oro gynyba numušė septynis Maskvos link skridusius dronus. Vėliau jis sakė, kad buvo sunaikinti dar šeši dronai. Vietose, kur nukrito dronų nuolaužos, dirbo pagalbos tarnybos.

„Swedbank“ skelbia suteikęs 26,8 mln. eurų finansavimą Lietuvos oro uostams (LTOU). Pranešamas, jog lėšos bus skirtos ilgalaikėms investicijoms, įgyvendinant oro uostų infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektus. „Oro uostų infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių šalies ekonomikos konkurencingumo veiksnių – ji lemia žmonių, verslo ir investicijų judėjimą, o kartu yra reikšminga nacionalinio saugumo sistemos dalis. Šis 26,8 mln.

Europos Sąjunga (ES) dės daugiau pastangų, kad išspręstų bloko naujosios pasienio patikros sistemos problemas, laiške, su kuriuo sekmadienį susipažino naujienų agentūra AFP, rašė už migraciją atsakingas eurokomisaras Magnusas Brunneris, oro uostams ir oro linijų bendrovėms skundžiantis dėl trikdžių.

Keleiviniai lėktuvai iškrenta pusiau tušti, kadangi turistai įstrigo eilėse, kurias sukėlė problemos dėl naujosios ES atvykimo ir išvykimo sistemos (Entry/Exit System, EES). Apie tai, remdamasis bendru oro uostų grupės ir oro linijų bendrovių pareiškimu, rašo „TVP World“. Atvirame laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pramonės organizacijos, atstovaujančios oro uostams ir oro linijoms visoje Europoje, liepos 1 dieną pareiškė, kad laukimo laikas pasienio kontrolės punktuose ...

Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“, kontroliuojanti paviršinių nuotekų taršą mieste, Lietuvos oro uostams (LTOU) skyrė jau trečią baudą per pastaruosius metus už nuotekų taršą Vilniaus oro uoste. Be to, įmonė pateikė antrą ieškinį LTOU dėl nesumokėtos 3,3 mln. eurų baudos.   „Finansinės sankcijos LTOU skirtos užtikrinti realius pokyčius ir užkirsti kelią taršos pasikartojimui.

Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovui Simonui Bartkui ketvirtadienį baigiant karjerą įmonėje, jį nuo penktadienio laikinai keičia LTOU Komercijos departamento vadovė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė, BNS informavo Susisiekimo ministerija. Kovo viduryje pranešta apie S. Bartkaus atleidimą nuo liepos 3 dienos šalių susitarimu. Tuo metu tiek S. Bartkus, tiek įmonės valdyba teigė, jog naujam LTOU etapui reikia naujo vadovo.

Visi 4 Maskvos oro uostai – Šeremetjevo, Domodedovo, Vnukovo ir Ramenskojės – uždaryti, pranešė „Rosaviacija“ savo „Telegram“ kanale. Tai jau trečiasis toks skrydžių apribojimas per praėjusią naktį ir rytą, rodo tarnybos pranešimai „Telegram“ platformoje. Pasak „Rosaviacijos“ atstovų, apribojimai buvo įvesti siekiant užtikrinti skrydžių saugumą dėl bepiločių orlaivių (dronų) atakos grėsmės.

Nuo pirmadienio Lietuvos oro uostų (LTOU) komunikacijos vadovės pareigas pradeda eiti Rūta Asadauskaitė.  Skelbiama, jog ji bus atsakinga už organizacijos išorinę ir vidinę komunikaciją, ryšius su žiniasklaida, reputacijos stiprinimą bei sklandų strateginės komunikacijos ir rinkodaros projektų įgyvendinimą. „Lietuvos oro uostai yra viena geriausiai klientų vertinamų organizacijų šalyje, atliekanti svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje.

 Susisiekimo ministrui Jurui Taminskui kritikuojant, kad prasčiausiai su gegužę dukart skelbtu oro pavojumi susitvarkė Lietuvos oro uostai (LTOU) ir Transporto kompetencijų agentūra, ministro suburta darbo grupė dėl įmonių pasirengimo oro grėsmėms išvaras ir rekomendacijas pateikti žada iki birželio pabaigos.

 Lietuvos oro uostai (LTOU) gegužės mėnesį aptarnavo rekordinį keliautojų srautą – bendras keleivių skaičius siekė beveik 735 tūkst. ir buvo 8,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Bendrovės duomenimis, paskutinį šių metų pavasario mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo beveik 542 tūkst., Kauno oro uostas – 157 tūkst., o Palangos – 36 tūkst. keleivių.

Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ Lietuvos oro uostams (LTOU) skyrė dar vieną – beveik 3,3 mln. eurų baudą už nuotekų taršą Vilniaus oro uoste.   Dokumente, kurį turi BNS, rašoma, jog LTOU gegužės 20 dieną buvo išsiųsta sąskaita už 2025 metų lapkričio – 2026 metų balandžio mėnesiais fiksuotą didelę paviršinių nuotekų taršą, viršijančią nustatytus rodiklius. Apskaičiuota baudos suma siekia 3,289 mln. eurų. Lietuvos oro uostams už taršą – dar viena 3,3 mln.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad ne visa kritinė infrastruktūra yra apsaugota antidroninėmis sistemomis, siekiama, kad kuo greičiau jas turėtų šalies oro uostai. „Mes su tuo dirbti pradėjome ne dabar, jau antri metai dirbame šiuo klausimu. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra įsidiegęs antidroninę sistemą, kuri gali fiksuoti dronus iki 30 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto, iki 300 metrų aukščio“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Taminskas.

Valstybės kontrolierei Irenai Segalovičienei sukritikavus prastą keleivių informavimą Vilniaus oro uoste per oro pavojų trečiadienį, Lietuvos oro uostai (LTOU) aiškina, kad žmonės buvo informuojami per įmonės interneto svetainę ir feisbuką. Vilniaus oro uoste tuo metu buvusi I. Segalovičienė teigė, kad keleiviams nebuvo aiškiai pateikta instrukcijų, ką daryti. Ji taip pat pabrėžia, jog oro uoste nėra priedangos.

Lenkijos aviakompanijai „LOT Polish Airlines“ nutraukus skrydžius tarp Vilniaus ir Londono sičio oro uostų, vyksta derybos dėl naujo reiso iš Lietuvos sostinės į Gatviko oro uostą, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovai. Derybos su ankstesniu galimu partneriu, Hitrou oro uostu, nutrūko, tačiau ministras Edvinas Grikšas tikina, kad procesas juda teigiama kryptimi. „Derybos vyksta ir stumiasi į priekį. Jas veda Susisiekimo ministerija, bet mes taip pat dalyvaujame.

Europos regioniniai oro uostai yra ypač pažeidžiami dėl karo Artimuosiuose Rytuose padarinių, įspėjo pramonės prekybos organizacija. Irano atsakomasis spaudimas Hormuzo sąsiauriui smarkiai padidino reaktyvinių degalų kainas – šio mėnesio pradžioje jos viršijo 1,8 tūkst. JAV dolerių (1535 eurus) už toną – todėl išaugo bilietų kainos ir oro linijos pradėjo mažinti skrydžių skaičių.

Prie Lietuvos oro uostų gegužę du kartus buvo užfiksuoti neautorizuoti dronų skrydžiai, penktadienį pranešė Viešojo saugumo tarnyba (VST). Anot jos, gegužės 3 dieną, naudojant „Fly Safe“ sistemą, buvo užfiksuotas neautorizuotas drono skrydis Vilniaus oro uosto draudžiamoje zonoje.

Rusijoje laikinai sustabdytas 13 oro uostų darbas po to, kai ukrainiečių dronai pataikė į bendrovės „Pietų Rusijos aeronavigacija“ filialo pastatą Rostove prie Dono, rašo „The Moscow Times“. Visų pirma, lėktuvų nebepriima ir neišleidžia Astrachanės, Vladikaukazo, Volgogrado, Gelendžiko, Grozno, Krasnodaro, Machačkalos, Magaso, Mineralinių Vandenų, Nalčiko, Sočio, Stavropolio ir Elistos oro uostai. „Šiuo metu analizuojamas įrangos veikimo pajėgumas.

Pastarąjį mėnesį Lietuvos oro uostai (LTOU) fiksavo naują visų laikų rekordą – bendras keleivių skaičius viršijo 652 tūkst. ir buvo 8,2 proc. didesnis nei praėjusių metų balandį. Pasak LTOU, balandis tapo pirmuoju pilnu aviacijos vasario sezono mėnesiu, kurio metu itin didelis keleivių aktyvumas buvo stebimas visuose trijuose šalies oro uostuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje.

Siekiant užtikrinti svarbiausių skrydžių krypčių tęstinumą Susisiekimo ministerija padidino Lietuvos oro uostų įstatinį kapitalą 3,2 mln. eurų. Sprendimas leis užtikrinti trijų verslui ir atvykstamajam turizmui svarbių krypčių – Vilnius–Hamburgas, Vilnius–Lisabona ir Vilnius–Diuseldorfas – tęstinumą bei sudarys finansines sąlygas Lietuvos oro uostams užtikrinti procedūras dėl naujos strateginės krypties į vieną iš Londono oro uostų – Gatviko, Hitrou arba Sičio, pranešė ministerija.

Lietuvos oro uostuose neapmuitintų prekių parduotuves valdanti Vokietijos bendrovė „Gebr. Heinemann“ teigia, kad Rusijoje ir Baltarusijoje nedirba. Tai bendrovė pranešė reaguodama į LRT kiek anksčiau paskelbtą informaciją, kad „Gebr. Heinemann“ tiekia prabangos prekes Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo parduotuvėms. Užpraėjusių metų pabaigoje LRT skelbė, kad įmonė prabangos prekes tiekė ir į Rusiją. „Reaguodama į pastaruoju metu viešojoje erdvėje keliamus klausimus, „Gebr.

Lenkijoje buvo sustabdyta dviejų oro uostų veikla dėl karinės aviacijos operacijų, pradėtų reaguojant į masinį Rusijos smūgį Ukrainai, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Balandžio 15-osios vakarą Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainą, panaudodama sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius bepiločius orlaivius. Pakelti naikintuvai Šiame kontekste Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė pranešė, kad Lenkijos oro erdvei apsaugoti į orą buvo pakelti naikintuvai.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas politinių oponentų noru daryti politinį šou vadina viešoje erdvėje keliamus klausimus dėl pastaruoju metu dažnų pasikeitimų susisiekimo sektoriaus įmonių vadovybėse. „Visos kalbos apie sisteminį pakeitimą vadovų ar valdybų yra absoliuti spekuliacija – Susisiekimo ministerija iš viso valdo 17 įmonių, kalba eina apie kelias įmones, kur sprendimus priėmė ne susisiekimo ministras, o nepriklausomos valdybos“, – Eltai trečiadienį sakė J. Taminskas.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į premjerę Ingą Ruginienę prašydamas išspręsti kritinę tarptautinio Šiaulių oro uosto situaciją. Savivaldybė siūlo jį integruoti į Lietuvos oro uostų (LTOU) tinklą ir paversti jį ketvirtuoju tarptautiniu šalies oro uostu. Kaip pažymima kreipimesi, tai leistų efektyviau išnaudoti nacionalinę aviacijos infrastruktūrą, stiprintų regiono ekonominį potencialą ir prisidėtų prie nacionalinio saugumo.

Lietuvos oro uostai (LTOU) šių metų kovą aptarnavo daugiau nei 542 tūkst. keleivių. Tai 6,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbia LTOU. Didžiausią keleivių augimą fiksavo Vilniaus oro uostas – 7,8 proc. Šį oro uostą savo kelionėms rinkosi daugiau kaip 377 tūkst. keleivių.  Palangos oro uostas keleivių srautą augino 5,1 proc. iki 36 tūkst. keleivių, o Kauno oro uoste jų skaičius siekė 129 tūkst. ir buvo 4,3 proc. didesnis nei pernai.

Šių metų sausio mėnesį visi Lietuvos oro uostai (LTOU) fiksavo keleivių srauto augimą ir bendrai aptarnavo 480,3 tūkst. žmonių – 9,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, pranešė bendrovė. Skelbiama, didžiausi keleivių pokyčiai buvo Palangos oro uoste, kur sausio mėnesį keleivių srautas siekė 34 tūkst. – 22,3 proc. daugiau nei 2025 m. sausį.  Vilniaus oro uoste praėjusį mėnesį buvo aptarnauta beveik 335 tūkst. keleivių – 12 proc.

Rusams antradienį ryte atakuojant Ukrainą, Lenkija buvo uždariusi du oro uostus šalies rytuose, praneša naujienų agentūra PAP. „Dėl būtinybės užtikrinti karinės aviacijos veiklos laisvę, Žešuvo ir Liublino oro uostai sustabdė skrydžių veiklą“, – antradienį prieš 7 val. ryto pranešė Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra (PANSA). Mažiau nei po valandos PANSA pranešė, kad oro uostai vėl atidaryti.

Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo darbuotojais prisistatantys asmenys iš anoniminio el. pašto kreipėsi pagalbos, tikindami, kad jų darbo vietose fiksuojami padidėję radiacijos lygiai gali kelti realią grėsmę sveikatai. Anonimiškai prabilę darbuotojai pasakoja, kad jau metus dirbama nežinant, kokį poveikį tai daro organizmui, o darbdavio reakcija iki šiol buvusi per silpna. Lietuvos oro uostai ramina, kad radiacijos lygis yra nuolat tikrinamas.

Kontrabandiniams balionams pastaruoju metu trikdant Vilniaus oro uosto veiklą ir kai kurioms bendrovėms dalį skrydžių nukreipiant arba perkeliant į Kauną, Lietuvos oro uostų vadovas teigia, kad tai nesukels problemų antram pagal dydį šalyje Kauno oro uostui.  Be to, Simonas Bartkus pranešė, kad kol kas tik viena kelionių organizatorė laikinai perkelia skrydžius į Kauną – po vieną kasdien, o „Wizz Air“ pradeda tris naujus skrydžius iš Vilniaus ir planuoja dar kelis naujus maršrutus.

Keliaujant svetur dažnas jau priprato – iš terminalo tiesiai į lėktuvą nueini sausas, šiltas ir be jokio vėjo, per vadinamąsias „rankoves“. Tuo metu Vilniuje ar Kaune keleivius vis dar sodina į autobusą ir veža per peroną – lietui lyjant, pučiant vėjui ar spaudžiant šalčiui – nesvarbu. Tad kyla natūralus klausimas, kodėl taip yra? Atsakymas, pasirodo, paprastesnis ir kartu gali pasirodyti kiek netikėtas keleiviams. Daugiausia tai visai ne oro uostų, o pačių oro bendrovių sprendimas.

Heathrow oro uostas sulaukė keleivių ir mokesčių mokėtojų pasipiktinimo, kai pranešė, kad Naujaisiais metais keleivių išlaipinimo mokestis padidės nuo 6 iki 7 svarų sterlingų. Judriausias Londono oro uostas pranešė, kad taip pat įves naują 10 minučių laiko apribojimą vairuotojams įlipti ir išlipti iš išlaipinimo zonos šalia terminalų.

Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) per vienuolika mėnesių aptarnavo per 6,62 mln. keleivių – 8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (6,13 mln.), pranešė LTOU. Vilniaus oro uoste šiemet aptarnauta apie 4,73 mln. keleivių – 5,6 proc. daugiau (4,48 mln.), Kauno oro uoste – apie 1,47 mln.,  arba 13,3 proc. daugiau (1,3 mln.), Palangoje – 411 tūkst., arba 19,4 proc. daugiau (344 tūkst.). Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai vien lapkritį aptarnavo 526,5 tūkst.

Avialinijų bendrovės „Ryanair“ keleivinis lėktuvas susidūrė su nesklandumais, todėl buvo priverstas leistis ne Lietuvoje, bet grįžti atgal į Vokietiją.  Sekmadienį dėl kontrabandinių balionų buvo sutrikdyta Vilniaus oro uosto veikla. Dėl šios priežasties bendrovės „Ryanair“ orlaivis, skridęs iš Berlyno, buvo priverstas leistis Kaune. Vis tik, kaip informavo „Oro navigacijos“ komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė, lėktuvas negalėjo nusileisti ir Kauno oro uoste.

Rusijos oro gynyba antradienį numušė tris į sostinę Maskvą skridusius Ukrainos bepiločius orlaivius, pareiškė miesto meras, kurį cituoja agentūra „Reuters“. Maskvos meras Sergejus Sobianinas sakė, kad toje vietoje, kurioje bepiločiai orlaiviai buvo numušti, dirba avarinės tarnybos.  Rusijos aviacijos priežiūros institucija savo ruožtu pranešė, kad du didžiausi Maskvos oro uostai – Šeremetjevo ir Vnukovo – laikinai sustabdė visą oro eismą, tačiau vėliau atnaujino veiklą.

Iš Suomijos į Lietuvą skridęs lėktuvas po kelių apsisukimų ore prie oro uosto galiausiai pradėjo skristi atgal į Helsinkį.  Kaip rodo Flightradar24.com duomenys, pirmadienio rytą iš Helsinkio 07:41 val. į Lietuvą išskrido „Finnair“ priklausantis lėktuvas.  Suplanuoto maršruto informacijoje taip pat galima matyti, kad orlaivis turėjo leistis Vilniaus oro uoste apie 09:20 val.

Dėl naktį pastebėtų kontrabandinių balionų Vilniaus oro uostas vėl buvo uždarytas, o trys lėktuvai nukreipti į Kauno ir Rygos oro uostus. Vienas iš jų, skridęs iš Tenerifės, galiausiai nusileido Kaune. Tačiau, kaip pasakoja lėktuve buvusi komunikacijos specialistė Ermita Gedutė, Kauno oro uostas taip pat buvo uždarytas., o dėl to keleiviai negalėjo išlipti iš orlaivio. Galiausiai du žmonės pabėgo iš lėktuvo, o likusiems keleiviams jame teko praleisti apie 10 valandų.

Ketvirtadienio naktį Vilniaus oro uoste skrydžiai ir operacijos atnaujintos visa apimtimi, Vilniaus oro uosto atstovai praneša, kad galimi skrydžių vėlavimai penktadienio dienos eigoje. Nuo spalio 30 d. 20:10 val. laikinai uždaryta oro erdvė virš Vilniaus oro uosto. Pirminėmis žiniomis, sprendimą dėl oro erdvės ribojimų lėmė balionai, skrendantys Vilniaus oro uosto kryptimi. Vilniaus oro uosto erdvė atidaryta 22:43 val.

Dėl pastaruoju metu iš Baltarusijos atskridusių kontrabandinių balionų nuostolių patyrusi bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) siekia pradėti teisinį procesą, kad už tai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

Lenkijoje ketvirtadienio rytą uždaryti du oro uostai – Radomo ir Liublino, skelbia „Onet“. Pasak Lenkijos oro navigacijos tarnybos, sprendimas priimtas dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą. Lenkijos ir sąjungininkų orlaiviai toliau vykdo skrydžius Lenkijos oro erdvėje. „Dėl būtinybės užtikrinti karinės aviacijos operacijų laisvę, Radomo ir Liublino oro uostai uždaryti visoms operacijoms“, – rašo Lenkijos oro navigacijos paslaugų tarnyba. Tarnyba nenurodė, kiek laiko oro uostai liks uždaryti.

Pastarąją savaitę Lietuvos oro erdvėje fiksuojant kontrabandinius balionus iš Baltarusijos pusės, ieškoma būdų, kaip užkardyti kylančią hibridinę grėsmę. Tiesa, netrūksta ir gana kurioziškų pasiūlymų, kaip, pavyzdžiui, naktimis uždaryti Vilniaus oro uostą. Visgi Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė pastebi, kad tokiu būdu keliama grėsmė ne tik šalies pasiekiamumui, bet nukentėtų ir turizmas bei ekonomika.

Po tarpinstitucinio pasitarimo šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad pastaruoju metu dažnėjančius meteorologinių balionų incidentus vertina kaip sisteminę grėsmę – ne tik kaip kontrabandą, bet ir kaip hibridinę ataką, kuri tarnauja Baltarusijos režimui. Prezidentas teigė, kad saugumo institucijos yra pasirengusios imtis kinetinių priemonių ir balionus numušti.

Lietuvos oro erdvę skrodžiant oro balionams iš Baltarusijos teritorijos, Lietuvos atsakas vis dar toks pat neveiksmingas, kaip ir tada, kai ši problema iškilo dar Ingridos Šimonytės vyriausybės laikais. Kodėl ši problema vis neišsprendžiama? Apie mūsų saugumo politiką ir chaosą krašto apsaugos sistemoje TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu.

Savaitgalį dėl baltarusiškų balionų Lietuvoje buvo rimtai sutrikdytas orlaivių eismas – tūkstančiai keleivių susidūrė su dideliais nepatogumais, nes negalėjo išvykti arba parvykti, lėktuvai buvo nukreipiami į kitus oro uostus ar net šalis. Daugeliui gali kilti klausimas – kodėl gi tie balionai tokie pavojingi ir bijoma susidūrimo su jais? Nors balionas yra pripildytas už orą lengvesnėmis dujomis ir su savimi gabena nedidelį krovinį, gali atrodyti, kad viskas nėra ant tiek rimta.

Po ekspertų vadinamos hibridinės atakos, kai į Lietuvą plūsta kontrabandiniai balionai, sprendimų priėmime sujudo valdžia, įvairios institucijos. Tuo metu tūkstančiai piliečių susiduria su nepatogumais ir nuostoliais dėl nukeliamų, atšaukiamų ar nukreipiamų skrydžių. Vis dėlto gyventojai šiuo įtemptu metu į viską bando žvelgti per humoro prizmę.

Dėl meteorologinių balionų antplūdžio ne kartą laikinai veiklą sustabdyti turėję Vilniaus ir Kauno oro uostai spalį patyrė daugiau kaip 81 tūkst. eurų siekiančius nuostolius. „Skaičiuojame bendrus nuostolius –  per visą spalio mėnesį oro uostai preliminariai patyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų nuostolių – iš jų beveik 67 tūkstančiai per praėjusią savaitę“, – Eltai raštu komentavo Lietuvos oro uostų Komunikacijos projektų vadovė Lina Beišienė.

Po intensyvaus savaitgalio, kai tris vakarus iš eilės bei ketvirtą kartą per savaitę kontrabandiniai balionai sutrikdė oro uostų veiklą, pirmadienį iš ryto rengiamas Nacionalinio saugumo komisijos posėdis. Premjerė Inga Ruginienė po posėdžių nurodė, kad savaitgalis buvo itin darbingas. Posėdyje dalyvavo nemaža dalis ministrų, įvairių institucijų vadovų.

Pastaruoju metu vis daugėjant atvejų, kai į Lietuvos teritoriją įskrenda kontrabandinės pūslės, specialistai siunčia gyventojams itin svarbią žinią, kaip elgtis, jeigu aptikote vieną jų. Kibernetinio saugumo, informacinių technologijų (IT) specialistas Marius Pareščius atkreipia dėmesį, kad šią kontrabandą vadinti reikėtų ne balionais, o pūslėmis.  Pastaruoju metu Lietuvoje tokių incidentų padaugėjo, per šią savaitę – net keturi atvejai, ir net tris dienas iš eilės.

Dėl oro balionų trečiąkart šią savaitę sustabdžius Vilniaus oro uosto ir pasienio punktų su Baltarusija veiklą, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad situacija yra nuolat stebima ir valdoma. „Norėčiau patikinti, kad situacija dėl šeštadienio vakarą užfiksuotų nežinomų objektų virš Lietuvos teritorijos yra nuolat stebima ir valdoma“, – vėlų šeštadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje rašė ministras.