Ministrės pirmininkės teigimu, pernai vasario pabaigoje Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą tapo svarbiausiu ilgalaikio poveikio Lietuvai turinčiu įvykiu.
„Valios priešintis šiai egzistencinei grėsmei mūsų valstybei ir tam reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys“, – ataskaitos pristatyme teigia Vyriausybės vadovė.
Anot jos, dėl to reikėjo paspartinti modernizuojant ir gausinant Lietuvos kariuomenės ginkluotę, įrengiant karinę infrastruktūrą, stiprinant valstybės sienos apsaugą, žvalgybą, civilinę ir kibernetinę saugą.
„Mūsų sąjungininkai NATO suteikė Lietuvai iki šiol dar neturėtas saugumo garantijas – turime pagrįstų vilčių, kad ateityje jos dar stiprės sulig mūsų pačių gynybinių pajėgumų didėjimu“, – dėstė I. Šimonytė.
Vyriausybės ataskaitoje pažymima, kad pagal gynybai skirtų išlaidų dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuva – trečia NATO ir antra tarp NATO Europos šalių.
Premjerės teigimu, Ukrainai suteikta paramos už beveik 1 mlrd. eurų.
Vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad Lietuva sparčiais žingsniais juda link visiškos energetinės nepriklausomybės.
Tvirtinama, kad Lietuva visai atsakė rusiškos naftos, dujų ir elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos, pradėjo bendras Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis GIPL, energetikai iš atsinaujinančių šalių skirta daugiau nei 200 mln. eurų, o šiemet tokios paramos virš milijardo eurų.
Pasiekti išsikeltų tikslų nepavyks
„Deja, pasaulinės tvarkos ir tarptautinio saugumo suvokimo geopolitinis lūžis veikia ir mūsų išorinę aplinką – dėl sunkiai prognozuojamos ir nestabilios kaimynystės jau mokame ir ateityje mokėsime papildomą kainą už apnuodytą verslo klimatą.
Panašu, kad dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo 2023 metais išvengti nepavyks“, – tvirtina I. Šimonytė.
Pasak jos, dėl to kai kurių pradinių tikslų Vyriausybei įgyvendinti nepasiseks.
„Pasipriešinti išorės šokams galime tik toliau stiprindami saugumą, taip pat finansinius ir ekonominius valstybės pagrindus“, – aiškina Vyriausybės vadovė.
Premjerė pažymi, kad 2021 metų pabaigoje Kinijos įvestos griežtos ekonominės priemonės ir didelis spaudimas Lietuvai pernai pamažu atslūgo – Lietuvos ekonomika nebebuvo reikšmingai paveikta.
Tačiau, anot jos, dėl Rusijai ir Baltarusijai įvestų ekonominių sankcijų tenka persiorientuoti buvusiojo transporto koridoriaus tarp Rytų ir Vakarų pagrindinėms įmonėms, visų pirma Klaipėdos jūrų uostui ir Lietuvos geležinkeliams.
Išskyrė padarytas klaidas
Premjerė išskyrė ir įgyvendinamas svarbiausias reformas. Viena jų – daug diskusijų kelianti Tūkstantmečio mokyklų programa.
„Nemažai sutarčių su savivaldybėmis pasirašyta praėjusiais metais, tačiau šiais metais planuojama pasirašyti sutartis su dar 36 savivaldybėmis“, – sakė I. Šimonytė.
Kita reforma – Valstybės tarnybos pertvarka. Kaip pažymima ataskaitoje, Seimui pritarus, pertvarką ketinama įgyvendinti nuo kitų metų pradžios.
„Tam, kad nebūtų kritikos, nors ji, be abejonės, bus, kad viskas, ką premjerė sakė, atrodo, kad viskas yra labai gerai. Aš niekada taip nesakau, bet pasistengėme Vyriausybės ataskaitoje sudėlioti pamokas, kurios yra labai akivaizdžios ir kur norėtume pasiekti per likusį laiką geresnių rezultatų, nei iki šiol“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė išskyrė, kad nepakankamai geras yra socialinės paramos priemonių ir paslaugų taiklumas, taip pat netenkina prevencinių sveikatos programų veiksmingumas ir ne iki galo veiksmingi yra sankcijų įgyvendinimo mechanizmai.
Pristačius ataskaitą, ją svarstys visi Seimo komitetai. Diskusiją dėl šio dokumento plenarinių posėdžių salėje planuojama surengti birželio 6 dieną.
Seimas taip pat gali priimti rezoliuciją dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos. Su pilna Vyriausybės ataskaita galite susipažinti paspaudę čia.
