Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja šeimos gydytoja, sveikatos ekspertė Inga Evaltaitė-Budvytienė bei automobilių ir eismo ekspertas Vitoldas Milius.
Labai norisi paklausti apie įvykį Vilniuje, kai mes matėme tragediją, žuvo du žmonės, įvyko kaktomuša. Matėme komentarų, kad ta vieta iš tiesų yra ganėtinai pavojinga. Gal jūs matėte, žinote, kas gi tai per vieta?
V. Milius: Mačiau, buvau specialiai nuvažiavęs pasižiūrėti, nes iš tikrųjų tiek diskusijų kilo įvairiais kampais, įvairiais požiūriais. Kažkas iš karto pradėjo kaltinti ne ta kryptimi nuvažiavusio vairuotojo amžių kaip pagrindinę priežastį.
Tada rado antrinį kriterijų – netikslų ženklinimą ir kad ten vairuotojai pasiklysta gana dažnai, bent jau iki tol. Buvo ir tokių klausimų ar pastebėjimų, kodėl tas kitas vairuotojas nepastebėjo atvažiuojančio iš priekio, kokios buvo aplinkybės.
Aišku, reikėtų būti toje vietoje, matyti visa tai gyvai, tada galėtum jau tiksliai pasakyti, kas kokią klaidą padarė. Kad tas žmogus, išvažiavęs į priešpriešą, padarė klaidą, tai aišku – ar tai yra dėl amžiaus, tikrai neaišku.
Ar kelių žymėjimas visą laiką yra suprantamas? Ne, kelių žymėjimo klaidos arba neaiškumas tikrai yra gana dažnas Lietuvoje, ypač ten, kur vyksta kelio darbai, kelio remontai. Pasibaigus tiems kelio remontams, tam tikri žymėjimai lieka.
Atvažiavus, kai ten matai veikiančią techniką, dar kažką, tu taip natūraliai orientuojiesi, po to ten primėtyta kūgelių, tarp kurių reikia važiuoti. Ypač jeigu tai būtų tamsus paros metas, kartais yra neaišku.
Tu gali būti aštuoniolikos metų, gali būti keturiasdešimties, gali būti aštuoniasdešimties, ir vis tiek nesupranti. Aš tikrai nenoriu kaltinti šiuo atveju kelininkų, dėl tikslaus žymėjimo, bet aš tik girdėjau, skaičiau, nes tai tikrai rezonansinis autoįvykis, labai daug komentarų, kad net po to įvykio jau kažkas buvo pakeista.
Jeigu aš dabar matau taip, kaip yra dabar padaryta, nėra labai lengva ten nuvažiuoti į tą priešpriešą arba kad tai būtų „nieko čia nesuprantu“. Ne, taip nėra, pakankamai aišku, kur reikėtų važiuoti, kad reikėtų važiuoti dešiniąja puse, o ne važiuoti į kairę.
Kodėl taip nuvažiavo tas žmogus? Aš dar pats galvoju, kartais būna, kad šiuolaikinė mūsų technika, mūsų navigacinės tam tikros priemonės kartais rodo neteisingai, ir jeigu žmogus vadovaujasi tik jomis, o ne tuo, ką mato akimis, prieš save kelyje, mato telefone: „reikia sukti ten“, bet aš abejoju, ar čia buvo tas atvejis, nes vėlgi, tikriausiai, čia ne to amžiaus kriterijus. Čia labiau jaunuolis nuvažiuotų kur nors, sakytų: „Taigi rodė man telefonas, kur važiuoti, ten ir važiavau“.
Labai įdomų dalyką paminėjote, kad po kelių taisymo ir po kelių remontų labai dažnai būna klaidų, kaip reikėtų važiuoti. Atrodo, kai stovi technika ir mirksi švieselės, dar gali susiorientuoti. Kokia gi pamoka iš to vairuotojams?
V. Milius: Labai atidžiai, tai gali būti ir Lietuvoje, ir gali būti ir kitose šalyse, ypač, kada tu nesupranti paties kelio ribų, ir yra tik žymėjimas, o žymėjimas yra įvairus: čia yra kūgeliai, čia gali būti gelžbetoniniai bortai, čia kažkokios švieselės mirksi.
Atvažiuoji, matai prieš save tą „diskoteką“, tikrai kartais patarimai labai paprasti: jeigu neaišku, kur važiuoti, reikia stabdyti, nebevažiuoti, galvojant „gal pravažiuosiu“, nes pravažiuoti gali lygiai priešinga puse, reikia susigaudyti kažkaip.
Tą susigaudymą iš tikrųjų turėtų optimizuoti būtent kelininkai, kad būtų šimtu procentu aišku, kur reikia žmogui važiuoti, ir ten, kur negalima važiuoti, turi būti dar dvigubai informacinių ženklų, pavyzdžiui, kaip sakau, ranka dideliam plakate: „STOP, nevažiuok, nes plyta“, nors „plyta“ čia rekomendacinio pobūdžio mūsų gyvenime.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
