Diplomatas Albinas Januška komentuodamas pastarąją situaciją su Baltarusija ir sienų klausimą, pažymi, kad šiandien greičiausiai siena bus atidaryta, o iš visos situacijos dramatiškos galiausiai nebuvo jokios naudos.
„Kaip ir buvo numanoma, jau atidaroma siena su Baltarusija. Kai Vyriausybė atbulomis rankomis ir tuščiomis galvomis, nepasiruošusi, nesusigrąžinusi savo piliečių ir turto, uždaro sieną, tai nieko kito ir nereikėjo tikėtis. Krizę sprendžiame susikurdami dar vieną krizę ir dabar ją sprendžiame – gavosi nulinės naudos drama.
Sieną uždarėme dėl hibridinės atakos, atveriame – dėl vilkikų. Vejamės savo uodegą. Tokie beviltiški ir super nekompetentingi sprendimai kompromituoja valstybę. Geriausia būtų, kad Lietuva su Baltarusija kalbėtųsi iš jėgos pozicijų – turint ES arba bent jau kaimynų paramą. To nėra. Lietuvos diplomatija neatlieka savo darbo, arba jai niekas tokių darbo tikslų neformuluoja“, – nurodo A. Januška.
Lenkija jau atvėrė savo sieną su Baltarusija, tačiau eksperto teigimu šios kaimyninės šalies dėl tokio sprendimo kaltinti neturime moralinės teisės, nes kai ji uždarė sienas, Lietuva jas laikė atviras ir „mūsų vežėjai iš to pelnėsi“.
Pažymi, apie kokias svarbiausias temas turėjo būti kalbama
A. Januškos teigimu, pokalbiuose su Baltarusija yra kelios atskiros svarbios temos.
„Pirma – neteisėtai užgrobtas Lietuvos piliečių turtas. Tai – vagystė, o ne derybų objektas.
Antra – režimo skatinama cigarečių kontrabanda (valiutos įplaukos) ir jos instrumentalizavimas kaip hibridinė ataka.
Ir trečia – Lietuvos suverenus sprendimas, susietas su valstybės saugumu ir ekonomika, dėl sienos uždarymo / atidarymo“, – atkreipia dėmesį diplomatas.
Todėl jo teigimu Lietuvos Vyriausybė turėjo nurodyti pirmą ir antrą problemas, kaip neteisėtas veiklas, kurios turi būti stabdomos, nesiejant su trečia problema.
Anot jo, sienos dalinio atidarymo Baltarusijos interesams svarstymas gali būti tik tuo atveju, jei bus grąžinti vilkikai ir nutraukta kontrabanda, jau nekalbant apie hibridinę ataką.
„Vilkikai ir kontrabanda – stop, nepriklausomai nuo to, ar siena bus atidaryta. Pirmuoju klausimu galima kalbėti tik „akis už akį“, turtas už turtą.
Pavyzdžiui – vilkikai vs. „Belorus“ sanatorijos konfiskavimas, Baltarusijos turto areštai ES valstybėse. Ir, žinoma, sankcijos, kuriomis teisingai grasina K. Budrys, bet laikas jau būtų jas įgyvendinti – nes vien „žodinės sankcijos“ tik silpnina mūsų pozicijas“, – nurodo jis.
Kas bus jei Lietuva nusileis?
Jeigu šiandien Vyriausybė iš tiesų priimtų sprendimą nusileisti ir atidaryti sienas, eksperto teigimu tai Lukašenkos režimui būtų tik patvirtinimas, kad o spaudimas veikia.
„Todėl pagrindinis principas – jokių dovanų už Minsko nusikaltimus. Lietuva neturi suteikti jokių nuolaidų vien už tai, kad Baltarusija liautųsi daryti tai, ko apskritai negali daryti. Negalima „derėtis“, kad jie nebegrasintų mūsų civilinei aviacijai. Valstybė negali sumokėti už tai, kad nusikaltėlis nepadarytų nusikaltimo. Negalima mokėti (sienų atidarymu) už vagystę“, – sako A. Januška.
Vis dėlto jis abejoja, ar Lietuva šiandien viena gali „susiderėti“ su Rusija–Baltarusija, nepadariusi ypač žalingų nuolaidų, neapribojusi savo suvereniteto, keisdama sienos atvirumą į pažadus nedaryti nusikaltimų.
„Svarbu – kol neturime pilnos pagalbos – nepralaimėti, nes klaidų nebeištaisysime, vieną su vilkikais jau padarėme. Klaidų taisymas negali būti daromas kitų klaidų dauginimu. Reiktų pagaliau vyriausybei pradėti galvoti apie ilgalaikius valstybės interesus, o ne tik apie kvailų klaidų taisymus pagal Lukašenkos konstruojamą scenarijų.
Nes prarandame visą jau sukauptą ir kaupiamą NATO ir ES šalių paramą dėl hibridinės atakos (sabotažo). Jei patys tai vėl vadinsime kontrabanda (šiandien vyrauja toks naratyvas) , tai ir liksime vieni patys su savo cigaretėmis“, – pažymi jis.
Vyriausybė spręs dėl 2 pasienio punktų atvėrimo
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar atverti du laikinai daugiau nei dvi savaites uždarytus pasienio su Baltarusija punktus.
Kaip BNS teigė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas, bus sprendžiama dėl galimybės atverti Medininkų ir Šalčininkų postus anksčiau numatyto laiko.
Premjerė Inga Ruginienė antradienį teigė, kad atverti punktus rekomendavo Nacionalinio saugumo komisija atsižvelgiant į tai, kad sumažėjo kontrabandinių balionų srautai, Vilniaus oro uosto veikla nebetrikdoma.
Ji sakė, kad sienos atvėrimui pasiruošti reikėtų vienos paros. Be to, premjerė pabrėžė, kad jei grėsmės lygis pakiltų, siena ir vėl būtų užverta.
Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Olegas Tarasovas BNS antradienį sakė, kad sienos atidarymas būtų teigiamas žingsnis, bet leika neišspręstų klausimų, pirmiausia dėl Baltarusijos pritaikytų sankcijų vežėjams.
BNS rašė, kad Lenkijai pirmadienį atidarius du pasienio punktus su Baltarusija, antradienį įvyko techninės Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių derybos dėl kaimyninėje šalyje įstrigusių vilkikų grąžinimo į Lietuvą, kontrabandos bei migrantų problemų.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad Baltarusija susitikime deklaravo norą bendradarbiauti. Lietuvos pasieniečiai paragino Baltarusijos kolegas stabdyti kontrabandą ir išleisti joje strigusius Lietuvos vilkikus.
Ministrų kabinetas sieną su Baltarusija su tam tikromis išimtimis spalio 30-ąją uždarė mėnesiui, tai padaryta reaguojant į kontrabandinių balionų civilinei aviacijai keliamą grėsmę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
