albinas januška

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir skandalingų pareiškimų Ukrainai  – reakcijos iš Lietuvos. Diplomatai, ekspertai akcentuoja, kad šiuo metu D. Trumpas yra artimesnis su V. Putinu nei su Europa, o tai europiečiams siunčia rimtą signalą.

Diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška feisbuke išreiškė nuomonę apie Donaldo Trumpo skambiąją užsienio politiką ir mūsų visų ateitį. Jo viena pagrindinių išrašytų minčių buvo, jog ilgalaikėje perspektyvoje gali tekti Lietuvai rinktis tarp dviejų pusių: būti po JAV sparnu ar remti Ukrainą. Kaip A. Januška rašė savo feisbuke, dėl karo Ukrainoje padėties ir galimų derybų kyla tiek pat vilties, kiek ir nerimo.

Vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Arvydas Paukštys turi teisintis dėl jo įmonės „Teltonika“ produkcijos Rusijoje, kurios iki šiol galima įsigyti internetinėse ir fizinėse parduotuvėse. Pats verslininkas aiškina, kad tai – įranga, kuri cirkuliuoja Rusijos rinkoje dar nuo tų laikų, kai „Teltonika“ ten turėjo savo atstovybę.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Tačiau tokiam siūlymui nepritarė Seimas. Buvęs kariuomenės vadas, naujasis NSGK pirmininkas Arvydas Pocius sako, kad tam nepritarė politikai, kuriems labiau rūpi ekonominė nauda, o ne valstybės saugumas.

Dabartinis JAV vadovas Joe Bidenas ir į Baltuosius rūmus sugrįžti siekiantis Donaldas Trumpas lapkričio mėnesio rinkimuose veikiausiai susitiks revanšui, tačiau kova bus itin įtempta, o baigtis neaiški, sakoma tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ apžvalgoje.

Nerimą keliančios gyventojų nuotaikos – tik 2 iš 10 apklaustų gyventojų sutiktų mokėti didesnius mokesčius dėl savo saugumo. Kol valdžia svarsto, iš kur paimti daugiau pinigų kariuomenei stiprinti, aišku viena – pinigai iš niekur neatsiras, tad reikės didinti mokesčius. Tik kol kas dar nežinia, kam ir kokius. Ukrainoje siautėjantys ir mirtį nešantys okupantai nė negalvoja sustoti, karas įsiliepsnojo ir tarp „Hamas“ teroristų bei Izraelio.

Rusijos karui prieš Ukrainą tęsiantis jau beveik du metus, Lietuvoje vis daugiau kalbama apie grėsmes, kylančias didžiųjų miestų gyventojams. Nors šiuo metu didinamas priedangų skaičius, kai kurie ekspertai pastebi, jog plataus masto karo atveju bus būtina Vilniaus ir kitų miestų gyventojų evakuacija. Savivaldybės teigia, jog yra paruošusios evakuacijos planus, tačiau jų turiniu viešai nesidalina.

Aukščiausiems Lietuvos politikams nesutariant, kokia gi yra reali grėsmė šalies saugumui, Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška sako, kad karui reikia ruoštis bet kuriuo atveju – vien tam, kad jo nebūtų. Apie tai A. Januška kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Albinas Januška teigė, kad dabartinė Vyriausybė padarė tikrai daug šalies gynybos vardan – pavyzdžiui, iš esmės padidino finansavimą. Tačiau anot signataro, to vis tiek nepakanka.

Įsiplieskus ginčui tarp prezidento Gitano Nausėdos ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, prezidentūra apkaltino buvusį Valdo Adamkaus patarėją Albiną Janušką vėl norint atgaivinti „valstybininkų“ klaną ir užvaldyti valstybę. Januška tvirtina, kad jokio klano nėra, o tokie kaltinimai rodo, kad prezidentūra nuolat meluoja ir laiko mus idiotais.

Sekmadienį Klaipėdos rajono gyventojas Algirdas Švanys pagrobė ir gumine valtimi iš Rusnės į Rusijos Federaciją išsigabeno nė 10 mėnesių neturinčią dukrą. Anot prezidento Gitano Nausėdos, tai, kad labai trumpą laiką vyras perplaukė į Rusijos teritoriją, turėtų paraginti atsakingas institucijas pasvarstyti sienos apsaugą. Tokios nuomonės laikosi ir Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška.

Šiuo metu Vilniuje vyksta istorinis renginys – NATO viršūnių susitikimas. Sostinėje susirinko 31 Aljanso narė ir šalių partnerių delegacijos, atvyko ir Ukrainos delegacija. Tokio dydžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.

Šiuo metu Ukrainai į NATO jokio kelio nėra, sako diplomatas Albinas Januška. Anot jo, ši JAV administracija planuoja pakviesti Ukrainą tada ir tik tada, kai pakvietimas nereikalaus vaduoti Ukrainos teritorijų, ir kai Ukrainos pakvietimas nesukels nestabilumo Rusijoje. Apie tai A. Januška parašė savo „Facebook“ paskyroje. Anot jo, kas beatsitiktų, visada verta turėti galvoje Ukrainos interesus ir kiek įmanoma į juos atsižvelgti.

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos šalys visuomet buvo teisios dėl Rusijos, tačiau niekas šių valstybių vadovų nesiklausė. Pasak buvusios prezidentės, mes nesugebame tinkamai paremti Ukrainos ginkluote arba net ir kariais, jeigu tai būtų būtina.

Po ilgų derybų šią savaitę Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius patikino, kad Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tad abiejų šalių laukia intensyvus darbas kuo didesniu greičiu pasiruošti šiam svarbiam žingsniui, sako Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška.  Jis taip pat kelia klausimą, kaip įvykiai Rusijoje galėjo pakeisti B. Pistoriuso ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nuomonę.

Pasak Vokietijos prezidento, ginčų dėl vokiečių brigados buvimo Lietuvoje nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti abi valstybės. Apie tai, kodėl nesusikalbame su vokiečiais dėl brigados, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos diplomatas Albinas Januška ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Demokratinis pasaulis laukia Ukrainos puolimo ir tikisi tolesnio jos sąjungininkų solidarumo. Tačiau ir Europos Sąjungoje, ir NATO vis ima veikti valstybės ir politinės jėgos, kurios kaip šaukštas deguto gadina medaus statinę. Vengrija atsisako skirti Ukrainai 500 milijonų eurų ginkluotei, skandalingai elgiasi ir Švedijos narystę NATO blokuojanti Turkija. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo diplomatas Albinas Januška.

Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus. Lietuvos politikai viešai džiūgauja, kad Lietuva pagal juos bus dar saugesnė nei iki šiol, tačiau pripažįsta, kad teks įdėti daug darbo ir pinigų jiems įgyvendinti. O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.

Naciai pasižymėjo metodiškai naikindami kitas tautas, o apie Holokaustą žino visas pasaulis. Tačiau rusai tai darė dar šimtus metų iki Hitlerio ir jų galvose Rusijos viršenybė prieš kitas tautas seniai įsišaknijusi, o Putino režimas sėkmingai perėmė iš Hitlerio daugybę kitų dalykų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Lietuva tikisi, kad NATO viršūnių susitikime nauji, mums palankūs gynybos planai bus patvirtinti. Buvęs prezidento Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška sako, kad džiaugtis dar ankstoka, nes vis dar vyksta diskusijos, o Lietuvos diplomatija yra nepakankamai aktyvi. Pokalbis su A. Januška – TV3 žinių „Dienos komentare“. Praeitą savaitę išgirdome pasidžiaugimų, kad NATO gynybos planai yra paruošti ir mums jie yra palankūs.

Suvalkų koridorius yra viena iš reikšmingiausių grėsmių Lietuvos saugumui, įsitikinęs Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška. Anot jo, Lietuva turi tai matyti ir negali neigti šios grėsmės. Apie tai jis penktadienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Saugumo tarnybos per savo paruoštą grėsmių vertinimą pagaliau viešai pripažino, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą Rusijos karinė grėsmė Lietuvai esmingai nesumažėjo.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai, tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diplomatas Albinas Januška pritarė, kad sankcijos savo tikslų nepasiekė.

Lietuvoje liepos mėnesį vyks NATO viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi pagaliau pritarti Švedijos įstojimui į aljansą, tačiau šios šalies prisijungimui aktyviai priešinasi Turkija ir Vengrija. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška atsakė, kiek tikėtina, jog šios šalys sutrukdys Švedijos prisijungimui.

Rusijai pradėjus ir vis dar tęsiant karą Ukrainoje kyla klausimas apie Lietuvos saugumą. Ar Vakarai tikrai pajėgūs ir galėtų apginti Lietuvą Rusijos agresijos atveju? Kokie signalai ryškėja? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir diplomatas Albinas Januška. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Dėl Berlyno delsimo perduoti Ukrainai tankų Lietuva pateko į Vokietijos spąstus, feisbuke rašo diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška. Vis dėlto išeitis yra, ir tam reikės tvirtos Lietuvos pozicijos. „Pasibaigus paramos Ukrainai grupės Ramšteine susitikimui, pagrindinė žinia, nuskambėjusi viešai per pasaulio žiniasklaida buvo ta, jog Vokietija ne tik nesutiko duoti savo tankų, bet ir nedavė tokio leidimo lenkams.

Regis, ginčų ir nesusipratimų dėl Vokietijos brigados Lietuvoje galo dar nesimato. Nepriklausomybės akto signataras, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška ragina pažvelgti atidžiau – ar dabar mūsų akyse nevyksta tai, ko labiausiai bijome? Ar JAV pamažu neperduoda Europos gynybos pačiai Europai? Apie tai A. Januška kalbėjo TV3 žinių „Dienos komentare“. Po to, kai pasikeitė Vokietijos gynybos ministrė, pasipylė dar daugiau ginčų ir neaiškumų dė...

„Pasirodo, kad ruso sąmonėje gali būti taip, kad būti antiputinu, dar nereiškia būti už Ukrainą“, – socialiniame tinkle „Facebook“, vertindamas Rusijos opozicijos skandalą Rygoje, rašo Nepriklausomos valstybės atkūrimo signataras, diplomatas Albinas Januška.   „Kaip nebūtų graudu, kaukės  dar kartą nukrito, šįkart jau nuo Kremliaus pabėgusios rusiškos „liberalų“ opozicijos.   Ne Krymo klausimu.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir grasina pradėti branduolinį kartą, įvairūs ekspertai abejoja, kad šalies politinis elitas, oligarchai ir kariuomenės generolai liktų abejingi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vladimiro Putino rankose – ne tik masinio naikinimo ginklas. Karą pralaimintis Rusijos prezidentas gali duoti įsakymą sukelti pačią didžiausią kada nors pasaulyje įvykusią branduolinę katastrofą.

Kol Briuselyje Europos Sąjungos ministrai tariasi dėl energetikos kainų, mūsų šalies vadovai pešasi, kas turėtų važiuoti į Europos Vadovų Tarybą ir bando kratytis atsakomybės už prastą Lietuvos padėtį. Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad Gitanas Nausėda savo vaidmenį galėjo atlikti ir ankščiau.

Karas Ukrainoje greitai nesibaigs, įsitikinę „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas ir diplomatas Albinas Januška. Anot jų, Rusijos kariuomenės nereikėtų nuvertinti, o jei ją iš Ukrainos pavyks išstumti iki kitų metų liepos, tai būtų kone stebuklas. Apie tai jie kalbėjo „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad aktyvūs karo Ukrainoje veiksmai turėtų baigtis už dviejų mėnesių.

Kokį tolesnį karo scenarijų mato Ukraina? Kaip Rusijos pradėtas energetikos karas gali pakeisti Vakarų požiūrį į Ukrainą? Apie visa tai – laidos „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pokalbis su Ukrainos prezidento administracijos patarėju Oleksijumi Arestovyčiumi, signataru, diplomatu Albinu Januška ir „Blue/Yellow“ vadovu Jonu Ohmanu.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro trys politinės jėgos, tačiau tai nereiškia, kad jos nesiekia viena kitos pakandžioti. Kai kurie konservatoriai ir liberalai pastaruoju metu trauko pečiais ir stebisi, kodėl Liberalų sąjūdžiui priklausantis Seimo narys Raimundas Lopata tarsi žaidžia individualų žaidimą Kaliningrado tranzito klausimu.

Praėjus beveik pusei metų nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo dekretu iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi sąrašo išbraukė Vladimirui Putinui artimą buvusį KGB darbuotoją, buvusį „Rusijos geležinkelių“ vadovą Vladimirą Jakuniną. Sprendimo motyvas – apdovanotojo vardo pažeminimas.

Pastarosiomis savaitėmis kilo nemažai diskusijų ir klausimų dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą. Jau pasigirdo ir gąsdinimai iš Kaliningrado, tačiau jie mūsų paveikti negali, teigė Andrius Kubilius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje kartu su europarlamentaru diskutavo ir užsienio politikos ekspertas Albinas Januška.

Nuo vidurnakčio Lietuva sustabdė ir tranzitu į Kaliningradą vežtų cemento bei alkoholio krovinius – įsigaliojo dar vienas europinių sankcijų paketas. Žadėto Europos Komisijos išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito Lietuva kol kas dar negavo, tad jokio pokyčio šiuo klausimu nėra. Bet valdžia vis dar laukia ir rusų atsako – jie nepaliauja grasinti, kad sunaikins mūsų ekonomiką, nors tokios kalbos, anot mūsų politikų – laužtos iš piršto. Sako rusai įkąsti gali, bet neskaudžiai.

Pastarosiomis savaitėmis kilo nemažai diskusijų ir klausimų dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą. Ar Lietuva elgiasi taip, kaip nurodo Europos Sąjungos sankcijos prieš Rusiją? Kokio Kremliaus atsako galime tikėtis? Ir kaip ši situacija paveiks būsimus sankcijų prieš Rusiją paketus? Apie tau naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos diplomatas, signataras Albinas Januška ir Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.

Dėl Kaliningrado tranzito klausimo Lietuva gali atsidurti aklavietėje. Premjerė patvirtino, kad iš Europos Komisijos gavo dokumentą, kuris Lietuvai atrodo nenaudingas – kelia problemų. Nors ir pateikė savo pastabas, dabar Vyriausybė sako galinti tik laukti, ką nuspręs Briuselio biurokratai. Palaikymą Lietuvai išreiškė ir į Vilnių atvykęs vienas įtakingiausių Jungtinių Valstijų senatorių Richardas Durbinas.

Kaliningrado tranzito klausimas pastarosiomis dienomis kelia vis daugiau aistrų. Įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, tačiau jau pasigirdo kalbų, kad Europos Komisija (EK) gali nuspręsti atšaukti sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimą.

Žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį. Rusija ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis, lietuviai nejaukiai muistytis, nes tranzitas į Kaliningradą yra jautri tiek mūsų, tiek Rusijos vieta. Europos Sąjungos politikai, žinodami, kad tai ES sankcijų dalis, Lietuva ėmėsi palaikyti tik įsisiūbavus žodžių karui, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik Rusijoje, bet ir užsienio žiniasklaidoje.

Seime – emocijų audros. Pasipiktinusi valdančiaisiais opozicija išėjo posėdžiauti į senąją posėdžių salę. Opozicija piktinasi, kad vakar valdantieji specialiai sušaukė neplanuotą Seimo posėdį, kad išsaugotų žemės ūkio ministro galvą. Taip pat, kad juos išbraukė iš pirmininkavimo posėdžiui. Kaip vertinti šią situaciją, TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais Albinas Januška.

Karui Ukrainoje nerimstant, Lietuvoje lankosi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Pirmadienį diplomatas pažadėjo į Lietuvą atsiųsti 400 amerikiečių karių, o kiek anksčiau pranešė, kad NATO narės gali siųsti į Ukrainą savo naikintuvus. Buvęs prezidento patarėjas Albinas Januška sako, kad tai yra geras žingsnis į priekį, tačiau abejonių kelia kai kurių šalių sąjungininkių neapsisprendimas.

Ar gali būti, jog gabendami Lukašenkos trąšas „Lietuvos geležinkeliai“ patiria milijoninius nuostolius? Tokią informaciją viešina dar neseniai Gabrieliaus Landsbergio patarėju bandęs tapti, kadaise pilkuoju valstybės kardinolu pramintas signataras Albinas Januška. Anot jo, geležinkeliai baltarusiams nežinia už ką suteikė didžiules nuolaidas ir taip prisidėjo prie režimo finansavimo.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutis neteisėtu laikomam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai papiktino ne vieną ES narę, nes tai vėl kilsteli Lukašenką kaip legitimų šios šalies vadovą. Apie tai, kokios gali būti tokio skambučio pasekmės, TV3 žinių „Dienos komentare“ su signataru, diplomatu Albinu Januška kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.

Po pirminio migrantų antplūdžio sukelto šoko, Lietuva ėmėsi priemonių, kaip atremti Minsko režimo sukeltą hibridinę ataką. Politikų teigimu, Lietuvos veiksmai privertė Europos Sąjungą permąstyti turimus instrumentus atremti nelegalios migracijos krizę, tačiau perspėja, kad ateityje iššūkių gali tik daugėti, o prie to prisidėti gali ir neramumai Afganistane.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį pranešė fiksavusi bandymą įvykdyti informacinę-kibernetinę ataką. Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, tam tikri požymiai rodo, kad kibernetinės atakos metu buvo nutekinta slapta informacija, tačiau kol kas nėra aišku, koks buvo šio išpuolio mastas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kibernetinio saugumo specialistas Darius Povilaitis ir užsienio politikos ekspertas Albinas Januška.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurios metu apžvelgė savo antruosius kadencijos metus. Šalies vadovas negailėjo kritikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, o kaip vieną savo didžiausių klaidų įvardijo tai, kad kadencijos pradžioje per daug sekdavo, ką apie jį kalba žiniasklaida. Prezidento pasisakymus TV3 žinių „Dienos komentare“ įvertino buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška.

Kai prieš 30 metų pasaulį nustebino Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino, keliolika Lietuvos jaunimo organizacijų atstovų Paryžiuje dalyvavo Pasaulio jaunimo kongrese. Tarp jų buvo ir nemažai Klaipėdos, Vakarų Lietuvos gyventojų. Kongrese Prancūzijoje dalyvavo ir teisininkas, diplomatas Vygaudas Ušackas, parašęs straipsnį tuo metu leistam savaitraščiui „Atgimimas“. Baltijos kelio 30-mečio proga V. Ušackas pasidalijo prisiminimu. „Čia visa spalvinga delegacija.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Politikos ekspertai pabrėžia, kad būsimajam Lietuvos prezidentui demokratijos padėtis Lietuvoje ir netoli sienos esanti Astravo atominė elektrinė bus vieni pagrindinių iššūkių, o nacionalinio saugumo situacija neapsiriboja tik Rusijos grėsme.

Nupjauti keli rąstai, nuplėšta viena kita apdailos lentelė - taip trečius metus imituojamas buvusio valstybės vadovų patarėjo ir Užsienio reikalų minsterijos sekretoriaus Albino Januškos savavališkai pastatytos pirties griovimas Rudnios kaime Varėnos rajone, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniaus apygardos teismas savavališkai pastatytą pirtį nurodė nugriauti dar 2012 metų spalį. Tai turėjo būti padaryta per tris mėnesius.