Masinės miestų evakuacijos karinės grėsmės atveju gali prireikti dėl kelių priežasčių – pavyzdžiui, pavojų gali kelti ir avarija Astravo AE. Suprantant šią grėsmę, praėjusiais metais Vilniaus rajono savivaldybėje vyko evakuacinės pratybos, imituojant avariją Astravo AE.
Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataro Albino Januškos nuomone, Rusijos karinės agresijos atveju, didieji Lietuvos miestai būtų pasiekiami toliašaude artilerija iš Kaliningrado srities, o juos apginti – itin sunku. Tad būtina neatmesti ir gyventojų evakuacijos galimybės.
„Jeigu ateitų Diena X, plataus mąsto konfliktas, kuomet Lietuva užpuolama, reikėtų galvoti apie pagrindinius miestus – Vilnių, Klaipėdą. Šie miestai pasiekiami toliašaude artilerija iš Kaliningrado srities arba Baltarusijos. Labai sunku, arba praktiškai neįmanoma apginti su oro gynyba iš toliašaudės artilerijos. Ir gynimas yra labai sudėtingas. Vienas iš variantų, kuriam turi būti ruošiamasi – gyventojų evakuacija“, – perspėjo A. Januška.
„Kalbu apie tuos gyventojus, kurie negali kariauti – moterys, vaikai, senyvo amžiaus gyventojai. Juos reikia evakuoti, kad kariuomenė galėtų ginti tuos miestus, teritorijas, palikti tuos gyventojus, kurie tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose – medikai ir panašiai. Tokia yra koncepcija, ar turėtų būti tokia koncepcija“, – pridūrė nepriklausomybės akto signataras
A. Januška taip pat pabrėžė, jog gynybos koncepcija negali būti paremta tik priedangų įrengimu.
„Priedangos yra reikalingos, bet neturi būti įsivaizduojama, kad visi Vilniaus gyventojai subėgs į rūsius, lyg konfliktas bus laikinas. Jeigu bus labai rimta grėsmė, gyventojus būtina išvežti“, – sakė A. Januška.
Anksčiau evakuacijos svarbą diskusijos „Vilnius – milijoninis miestas. Kaip ginsime Vilnių ir Lietuvą“ metu akcentavo ir karybos ekspertas Gintaras Ažubalis.
Karybos eksperto nuomone, pirmiau reikėtų galvoti ne apie itin patvarių bunkerių statybą, o efektyvią gyventojų evakuaciją.
„Mano asmenine nuomone, nereikėtų tikėtis grandiozinių saugyklų statybos. Pirma užduotis, kurią reikia spręsti – kaip masiškai evakuoti gyventojus, kuo greičiau ir kuo daugiau. O jeigu vyksta apšaudymai, tuomet reikėtų galvoti apie kitą statinių kategoriją – priedangas“, – sakė karybos ekspertas.
„Jeigu prieisime iki baisiausio scenarijaus, geriausia planuoti taip, kad Vilnių paliktume“, – pridūrė karybos ekspertas.
A. Januška – gyventojai neturės kur pasitraukti ir nežinos, ką daryti
Signataro nuomone, bene didžiausia problema šiuo metu – karinės agresijos atveju, gyventojai neturėtų kur pasitraukti.
„Laiko mes gal ir turėsime. Bet didesnė problema yra kita – o kur mes juos išvešime? Dalis žmonių aišku išvažiuotų į kaimus, bet ne visi galės tai padaryti. Todėl valstybė turi rūpintis, kur padėti tuos žmones. Taip pat, kad tų karių šeimos galėtų būti saugios. Tam reikalinga koncepcija – kaip, ir kurie žmonės pavojaus atveju turi išvykti. Visa tai gyventojai turi žinoti. Bet tai nevyksta, kiek aš suprantu. Tai yra blogai“, – sakė A. Januška.
Už evakuacijos vykdymą Lietuvoje atsakingos savivaldybės. Jos yra parengusios evakuacijos planus – šių planų turinys nėra viešinamas. A. Januška stebisi, jog nėra viešai kalbama, kokiais keliais galėtų pasitraukti gyventojai – esą ir taip nesunku įsivaizduoti, į kurią pusę galėtų trauktis gyventojai.
„Išvežimo keliai yra maždaug žinomi – iš Vilniaus išeina keli keliai į vieną ar kitą pusę, turbūt niekas nevažiuos į Baltarusijos pusę. Keliai, kuriais būtų važiuojama į Utenos ar Ukmergės pusę, yra daugmaž žinomi, vienas kelias važiuos link Lenkijos. Taigi nežinau, kokia čia galėtų būti ypatinga paslaptis“, – svarstė A. Januška.
„Manau, kad už paslapties slepiasi dalykų nebuvimas. Tai yra tam tikra fikcija. Prisidengiant fikcijomis, yra nieko nedaroma“, – pridūrė A. Januška.
A. Januškos nuomone, apie evakuacijos planus vengiama kalbėti ir dėl savivaldybių nenoro bauginti gyventojus. Vis dėlto, signataro nuomone, toks požiūris yra trumparegis.
„Nenorima kelti panikos. Tada galvojama, kad čia nieko nebus. Žinoma, svarbūs ir investicijų klausimai. Bet yra ir kita pusė to klausimo – geras pasiruošimas, gera civilinė sauga yra viena iš atgrasymo priemonių. Jeigu Kremlius matys ir žinos, kad Lietuva yra gerai pasiruošusi, organizuota, tai yra dalis atgrasymo. Labai svarbu, kad nebūtų chaoso“, – pabrėžė A. Januška.
Savivaldybės apie evakuacijos planus
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokius planus yra parengusios didžiausios savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas teigė, jog savivaldybė yra paruošusi evakuacijos planus, juose numatyti evakuacijos keliai.
„Vilniaus savivaldybė turi parengtą gyventojų evakavimo ir laikino apgyvendinimo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame be kita ko numatyti galimi gyventojų evakavimo keliai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad iki įvykstant nelaimei ar karo atvejui niekas nežino, koks bus užterštumas, kokia meteorologinė situacija ir kitos aplinkybės. Tikslios rekomendacijos ir nurodymai gyventojams būtų skelbiami pagal susidariusią situaciją“, – teigė G. Grubinskas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis sako, kad Kaunas yra pasiruošęs grėsmėms. Tiesa, jis pabrėžė, jog karo padėties atveju, miesto veiksmai bus vykdomi pagal mobilizacijos planą, o šio dokumento turinys nėra atskleidžiamas.
„Karo padėties atveju miesto ir tarnybų veiksmai vyks pagal mobilizacijos planą. Šis dokumentas – riboto naudojimo ir jo turinys nėra atskleidžiamas. Gyventojai apie konkrečius veiksmus būtų operatyviai informuojami atsiradus poreikiui.
Atsitraukimo kryptys, tarpiniai susirinkimų taškai taip pat priklausys nuo konkrečios situacijos. Juos kontroliuos ir sustyguos Lietuvos kariuomenė. Kauniečių išgabenimas į saugesnes teritorijas apimtų vieną ar kelias teritorijas. Pagal planus jie būtų evakuojami iš artimiausio kolektyvinės apsaugos statinio ar kitos nurodytos išvykimo vietos.
Evakuacijos metu tikriausiai nepavyks išvengti tam tikrų spūsčių, bet sklandus pasitraukimas iš galimų pavojaus zonų priklausys ir nuo gyventojų bendradarbiavimo. Jeigu jie vykdys atsakingų tarnybų prašymus, evakuacija bus koordinuota ir efektyvi.
Svarbu priminti, kad būtinas ir asmeninis pasirengimas bei žinojimas kaip elgtis ekstremalios situacijos metu. Kiekviena įstaiga, įmonė ir asmuo turėtų susipažinti su bazinėmis rekomendacijomis, žinoti kur ieškoti informacijos ir kaip elgtis. Mokomieji šaltiniai prieinami internetu – lt72.lt puslapis, KAM projektas mobilizacijosmokykla.lt, NKVC Situacijų valdymo centro puslapiai ir kiti“, – teigė T. Metelionis.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjo Žyginto Viršilo teigimu, evakuacijos plane yra numatomas gyventojų perkėlimas į kitas vietoves, bei laikinų gyvenamųjų patalpų suteikimas.
„Atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimus dėl gyventojų evakavimo Vyriausybės nustatyta tvarka priima meras, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų vadovai, o ekstremaliosios situacijos židinyje sprendimą dėl skubaus gyventojų iškeldinimo iš ekstremaliosios situacijos židinio priima gelbėjimo darbų vadovas. Dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuojamas laikinas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas“, – teigė Ž. Viršilas.
Ž. Viršilo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane (ESVP) yra parengtas skyrius „Gyventojų evakavimo organizavimas“, jame aprašyti veiksmai ir koordinavimas organizuojant Klaipėdos miesto gyventojų evakavimą:
- Gyventojų evakavimą organizuoja Klaipėdos miesto ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba evakuaciją koordinuoja.
- Įkuriami gyventojų surinkimo, tarpiniai gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktai (numatytos vietos (teritorijos) ir struktūra, sudarytas sąrašas).
- Numatytos galimos gyventojų evakavimo kryptys ir maršrutai.
- Numatytos gyventojams evakuoti būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai (sudarytos sutartys su ūkio subjektais ir kitomis įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, tarpusavio pagalbos planai su gretimomis savivaldybėmis).
- Numatyta Kolektyvinės apsaugos statinių (KAS) panaudojimo galimybė evakuotiems gyventojams apgyvendinti (KAS išdėstymo schema, KAS sąrašas ir kt.)
ESVP prieduose pateikiama ir dar detalesnė informacija, tačiau, kaip tikino Ž. Viršilas, ši informacija nėra viešai prieinama gyventojams.
