evakuacija

Su Baltarusija arba Kaliningrado sritimi besiribojančių savivaldybių parengties pareigūnai sako, kad karinės grėsmės atveju gyventojai būtų evakuojami iš anksto numatytais maršrutais. Vis dėlto jie pripažįsta, kad masinės evakuacijos metu problemų galėtų kelti transporto trūkumas, užkimšti keliai bei specialiųjų poreikių turinčių žmonių išvežimas. Ypač sudėtinga situacija galėtų susidaryti Baltarusijos pasienyje esančioje Dieveniškių kilpoje.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, su Lenkija ketinama aptarti galimą bendradarbiavimą evakuacijos srityje, o nacionalinio evakuacijos plano turėjimas būtų naudingas. „Aš manau, kad plano turėjimas yra geriau nei jokio plano neturėjimas“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime kalbėjo premjeras.

Lietuvos valdžia parengė gyventojų evakuacijos planą karinės grėsmės ar rimtos krizės atveju. Jame, be kita ko, numatyta Vilniaus gyventojų evakuacija į Lenkiją. Apie tai praneša „Polskie Radio“. Leidinio duomenimis, Lenkijos Palenkės vaivadijos valdžia šiuo metu rengia regioną galimam Baltijos šalių gyventojų tranzito koridoriaus vaidmeniui. Pagal Lietuvos planą evakuacijos eiliškumas ir maršrutai priklausys nuo grėsmės vietos bei masto.

Penktadienį Berlyno tarptautiniame oro uoste skrydžiai buvo vykdomi įprasta tvarka, nors ketvirtadienio vakarą dėl pavojingų medžiagų pavojaus signalo teko evakuoti 1-ąjį terminalą. Berlyno oro uoste moteris pasisakė vežanti pavojingą medžiagą. Berlyno oro uoste moteris pasisakė vežanti pavojingą medžiagą, buvo evakuotas terminalas Berlyno oro uosto skrydžių informacijos puslapyje buvo nurodyta, kad po šio incidento atšaukta tik nedidelė dalis skrydžių.

Antradienį mažiausiai devyniuose Rusijos regionuose buvo evakuotos mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės ir muziejai po virtinės melagingų pranešimų apie pastatuose padėtus sprogmenis, praneša „The Moscow Times“. Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenko teigė, kad dešimt mokyklų, vaikų darželių ir ligoninių gavo melagingus pranešimus apie bombas rugsėjo 1 d., kai minima naujų mokslo metų pradžią žyminti Mokslo ir žinių diena.

Varšuvos centre penktadienį statybvietėje aptikus keturis, kaip manoma, Antrojo pasaulinio karo laikų nesprogusius sviedinius, evakuojama apie 4 tūkst. žmonių. Į įvykio vietą išskubėjo išminuotojai, policija ir ugniagesiai, o teritorijoje nustatyta 300–400 metrų saugumo zona. Apie tai praneša „Polsat News“. Penktadienio rytą Varšuvos Volos rajone, Gžibovskos ir Železnos gatvių sankryžoje, statybvietėje pasirodė išminuotojai ir ugniagesiai. „Ketvirtadienį 15 val.

Laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius antradienį patvirtinto Valstybės lygio detalųjį gyventojų evakavimo planą, jame planuojama, kad apie 75 procentų gyventojų galėtų evakuotis savarankiškai. „Gyventojų evakavimas yra viena svarbiausių civilinės gynybos priemonių, todėl esant pavojui turime būti pasirengę veikti greitai, koordinuotai ir aiškiai.

Alytuje antradienį pažeidus dujų vamzdį, iš dviejų namų evakuoti žmonės, pranešė ugniagesiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 10.23 val. pranešta, kad Alytuje, Ramybės gatvėje, vykdant archeologinius darbus, buvo pažeistas dujų magistralinis vamzdis.  Teritorija aptverta „STOP“ juosta. Evakuoti šeši žmonės iš dviejų namų.

 Vidaus reikalų ministerija (VRM) skyrė 6 mln. eurų savivaldybių projektams, skirtiems pasiruošti gyventojų evakavimui. Kaip antradienį pranešė VRM, finansavimas skirtas 56 savivaldybėms, jis skiriamas iš Valstybės gynybos fondo lėšų. VRM savivaldybėms skyrė 6 mln. eurų pasiruošti gyventojų evakavimui Įgyvendinus projektus, savivaldybės pasirengs laikinai apgyvendinti apie 50 tūkst. evakuojamų gyventojų, virš 1 tūkst.

Vokietijos Osnabriuko mieste sekmadienį neutralizuotos dvi Antrojo pasaulinio karo laikų bombos. Dėl to 1,6 tūkst. gyventojų kelioms valandoms turėjo palikti savo namus. Viena bomba buvo nukenksminta, o kita neutralizuota kontroliniu sprogimu. Abi jos svėrė po 50 kg. Bombos buvo rastos buvusios krovinių geležinkelio stoties teritorijoje, kurioje iškils naujas miesto kvartalas. Šioje teritorijoje jau keliskart buvo rasta senų nesprogusių bombų.

Trečiadienio rytą Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus trumpam sustabdė dalies šalies gyvenimą. Prekybos centrai, parduotuvės, bankai ir verslo centrai skubiai evakavo darbuotojus bei klientus, o gyventojai buvo raginami ieškoti saugių vietų ir sekti oficialią informaciją.

Karinių oro pajėgų sraigtasparniu šeštadienį iš laivo Baltijos jūroje evakuotas keleivis, pranešė kariuomenė. Jos duomenimis, Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras 16.55 val. iš laivo „Regina Seaways“, plaukiančio į Klaipėdą, gavo pranešimą, kad sunegalavo keleivis, jo sveikatos būklė blogėja. Laivas buvo apie 50 jūrmylių nuo Klaipėdos uosto, ligonį reikėjo skubiai evakuoti į ligoninę.

Po to, kai prieš kiek daugiau nei dvi savaites Izraelis sudavė smūgius Iranui, o Iranas pradėjo atsakomąsias atakas prieš JAV karines bazes regione, tarp jų – ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, buvo uždaryti oro uostai. Ten atostogaujantys žmonės pradėjo panikuoti. Skrydžiai buvo atšaukti, todėl lietuviams kurį laiką teko likti Artimuosiuose Rytuose. Dabar dauguma jų jau grįžę į Lietuvą.

Pernai vasarą Lietuvos kariuomenės orlaivis „Spartan“, grįždamas iš Turkijos, pakeliui paėmė iš kito, evakuacinio skrydžio išlaipintą apžvalgininką Marių Laurinavičių. Dabar evakuoti Lietuvos piliečius iš neramumų krečiamų Artimųjų Rytų Lietuva nekėlė „Spartano“ – valdžia suplanavo skrydžius komercinėmis avialinijomis.  Tiesa, „Spartan“ šiomis dienomis yra paruoštas kitam reikalui. Juo iš Vatikano grįš premjerės Ingos Ruginienės šeima.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, regione yra likę mažiau nei 1 tūkst. Lietuvos piliečių, jie raginami greitai reaguoti į atsirandančias išvykimo galimybes, šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Jos duomenimis, į komercinį bendrovės „GetJet Airlines“ kovo 7-osios skrydį į Lietuvą dar buvo maždaug 70 laisvų vietų. Savo ruožtu, apie 100 keliautojų nusprendė nepasinaudoti pasiūlytais alternatyviais skrydžiais ir išvykti į saugias šalis.

Vilniaus oro uoste vėlų penktadienio vakarą, prieš pat vidurnaktį, nusileido „FlyDubai“ lėktuvas, kuriuo iš Dubajaus evakuota apie 120 Lietuvos piliečių. Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, į lėktuvą netilpusios dvi lietuvių šeimos grįš kitu skrydžiu. Iš viso turėjo grįžti 166 keleiviai Ministerijos teigimu, „FlyDubai“ lėktuvu iš viso turėjo grįžti 166 keleiviai, tarp jų Latvijos ir Estijos piliečiai.

Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos piliečių skaičius regione mažėja, tačiau norinčiųjų išvykti užklausų kiekis išlieka didelis, sako Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Aistė Stakėnienė.

Organizuojant Lietuvos piliečių evakuaciją iš Artimųjų Rytų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors tokiose situacijose visada galima svarstyti, kuriuos veiksmus būtų galima atlikti greičiau, prioritetas – užtikrinti žmonių saugumą.

Evakuacinio skrydžio „FlyDubai“ lėktuvas iš Dubajaus į Vilnių jau pakilo, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). Institucija nurodo, jog juo vyksta 166 keleiviai, tarp jų – 120 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečiai. Šiuo skrydžiu planuojama susigrąžinti pažeidžiamiausius asmenis: nėščias moteris, šeimas su mažamečiais vaikais, kritinėmis ligomis sergančius, judėjimo negalią turinčius bei senyvo amžiaus asmenis.

Jau kelintą dieną dedamos pastangos sugrąžinti Artimuosiuose Rytuose įstrigusius Lietuvos piliečius, o penktadienį iš Dubajaus vykdomas dar vienas evakuacinis skrydis į Lietuvą, kuriuo pirmiausia bus pargabenti pažeidžiamiausi žmonės. Vis dėlto dalis lietuvių pasakoja jau spėję susidurti su problemomis ir nesklandumais. Viena šeima naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad išgirdo šokiruojančius žodžius, kad visa šeima kartu parvykti negali.

Iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ketvirtadienio rytą sugrįžus pirmiesiems lietuviams, premjerė Inga Ruginienė sako nesanti patenkinta Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbu. Ministrės pirmininkės teigimu, piliečių evakuacija galėjo būti sklandesnė, o Lietuvos ambasada JAE esą galėjo būti aktyvesnė informuojant šioje valstybėje įstrigusius asmenis.  „Kritiškai žiūriu į visą procesą.

Dėl karo veiksmų Artimuosiuose Rytuose Lietuvai nusprendus vykdyti ribotą evakuaciją iš regiono valstybių, lieka neatsakytų klausimų apie jos būdus ir mūsų valstybės institucijų atsakomybę. Gyventojai teiraujasi, kas pirmiausia bus evakuojami, kaip bus užtikrinta jų sauga ir ar valstybė padengs su evakuacija susijusias išlaidas, o ekspertai kelia klausimą apie koordinacijos efektyvumą ir pasirengimą neprognozuojamoms situacijoms.

Aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės, kartu su Norvegija ir Islandija, kuria bendrus planus jei tektų reaguoti į dideles krizes, karines grėsmes ar evakuoti žmones. Tokių žingsnių imamasi atsižvelgiant į Ukrainos patirtį ginantis nuo Rusijos agresijos, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Lietuva, Latvija, Estija, Islandija, Norvegija, Lenkija, Švedija, Vokietija, Suomija ir Danija šią savaitę Stokholme pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

Karas Irane ir regione toliau eskaluojasi – Izraelis atliko atakas Teherane ir Beirute, šimtai tūkstančių užsieniečių, įskaitant tūkstančius vokiečių ir prancūzų, įstrigo konflikte. Lietuva pradeda ribotą savo piliečių evakuaciją, pirmiausia prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems asmenims, nukreipiant evakuacijos procesą į Jungtinius Arabų Emyratus, kur šiuo metu yra apie 20 pažeidžiamų Lietuvos piliečių.

Lietuvos institucijos deda visas pastangas padėti savo piliečiams išvykti iš Artimųjų Rytų regiono, jau suplanuotas užsakomasis skrydis iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Be užsakomojo reiso svarstomi ir kiti evakuacijos variantai, su ES narėmis deramasi dėl vietų jų organizuojamuose reisuose.

Komunikacijos ekspertas Laurynas Filipavičius savo „Facebook“ paskyroje skelbia, kad Lietuvos valdžia nesugeba efektyviai gelbėti piliečių krizės metu, šiuo atveju – dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose ir ten užstrigusių lietuvių evakuacijos.  Jo teigimu, valdžia užsiima formalių laiškų skleidimu ir socialinių tinklų šou, o tikras valstybės gebėjimas būtų leisti veikti specialistams, kurie tikrai žino, kaip užtikrinti žmonių saugumą. „Kol „bufetava“ nr.

Lietuva pasirengusi evakuoti piliečius, įstrigusius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, sako premjerė Inga Ruginienė. Visgi evakuacijos planus keičia aplinkybės. „Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, kad daroma, ir nemažai. Darbas prasidėjo dar savaitgalį, kuomet jau šiandien galime pasakyti, kad turime iš įvairių šalių, ne tik iš Jungtinių Arabų Emyratų, bet ir iš kitų šalių užsiregistravusius žmones, kurie yra ten.

Lietuva pradėjo dalinę tautiečių evakuaciją iš Artimųjų Rytų. Nors lietuviams siūloma pasinaudoti ir karštąja linija, Dovilė, kurios šeima užstrigo Katare, dalijasi, su kokiu absurdu susiduria, siekdama pagalbos artimiesiems. Vilnietė Dovilė Šeduikytė eina kryžiaus kelius, kad iš Kataro į Lietuvą sugrįžtų jos vyras su 7-erių metų dukrele. Šeima išvyko atostogauti, o trečiadienį, kovo 4 d., pas artimuosius turėjo atskristi ir pati Dovilė.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas teigia, kad visos atsakingos institucijos šiuo metu deda pastangas siekdamos užtikrinti sklandžią pažeidžiamų Lietuvos piliečių evakuaciją iš kai kurių Artimųjų Rytų šalių. Pasak jo, kilusios problemos artimiausiu metu turėtų būti išspręstos. „Mums susidarė įspūdis, kad planą turime, mūsų institucijos dirba labai atsakingai ir aš manau, kad artimiausiu metu problemos bus išspręstos“, – Seime žurnalistams teigė R. Motuzas.

Vyriausybei nusprendus vykdyti pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei aplinkinių šalių, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad šiai grupei priklausančių ir šiuo metu JAE esančių žmonių skaičius išaugo iki 28.  „Mums idealiausias planas būtų vykdyti evakuaciją iš JAE, nes ten yra didžiausias skaičius pažeidžiamiausių žmonių.

Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose, Lietuva pradeda Jungtiniuose Arabų Emyratuose įstrigusių savo piliečių evakuaciją, tačiau tik dalinę. Nacionalinis krizių valdymo centras iš Dubajaus ar Abu Dabio žada išskraidinti tik senjorus, sergančiuosius, nėščias moteris ir vaikus. Tokių asmenų centras suskaičiavo apie 20. Valdžia jų gelbėti „Spartano“ nesiųs – tikisi parskraidinti vietinėmis Arabų Emyratų avialinijomis, neatmeta ir evakuacijos sausuma.

Atsižvelgiant į blogėjančią saugumo situaciją Artimuosiuose Rytuose nuspręsta pradėti ribotą Lietuvos piliečių evakuaciją iš regiono. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) rengia evakuacijos planus, Užsienio reikalų ministerija (URM), savo ruožtu, apie juos informuos pagalbos paprašiusius piliečius ir teiks reikiamą konsulinę pagalbą.

Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių. „Priimtas sprendimas dėl ribotos evakuacijos pažeidžiamiausių grupių mūsų piliečių, (...) kalbame apie tuos regiono taškus, kur evakuacija yra išvis įmanoma.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) sako, kad Irane dabar yra 17 Lietuvos piliečių, tuo metu į Izraelį laikinai yra atvykę 219 Lietuvos piliečių.  Šiuo metu nėra planų jų evakuoti. Apie nukentėjusius Lietuvos piliečius tarnybos žinių neturi. „Apie evakuacijas, konkrečiai planus – nėra tokių konkrečių planų ir sumanymų. Dabar išvykimas nėra saugus.

Po Izraelio ir Jungtinių Valstijų naktį surengtų atakų šeštadienį Irano sostinės Teherano degalinėse susidarė ilgos eilės, minios žmonių bandant palikti miestą. Daugelyje vietų uždarytos parduotuvės.

Po truputį šylantys orai Panevėžio rajone esančiai Paįstrio seniūnijai primena apie kasmet pasikartojančią grėsmę – potvynius. Nors upės dar sukaustytos ledo, temperatūros svyravimai gali greitai pakeisti situaciją, todėl vietos valdžia ir gyventojai jau pradeda ruoštis galimam vandens kilimui. Kaip potvyniams ruošiasi seniūnija ir kokios yra pagrindinės grėsmės naujienų portalui tv3.lt komentavo Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.

Lietuvoje vyksta didžiausios mobilizacijos pratybos. Tarnybos ir institucijos treniruojasi, kaip reikėtų reaguoti, jei tektų evakuoti šimtus tūkstančių gyventojų, jeigu diversinės priešo grupės bandytų užimti strategiškai svarbius objektus ir jeigu įprastas gyvenimas sustotų. Vilniuje imituota ir objektų apsauga nuo diversantų ir gyventojų evakuacija traukiniu – žmonės išvežti į Kauną, bet jeigu reikėtų evakuoti į Lenkiją, nebūtų su kuo. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vyriausybė patvirtino aprašą, reglamentuojantį valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijas gyventojų evakuacijos atvejais.  Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame ir trečiadienį Ministrų kabineto patvirtintame dokumente numatoma ir kaip institucijos turi elgtis ruošiantis galimoms ekstremalioms situacijoms.  „Tikslas yra sutvarkyti seną aprašą, atsižvelgiant į naujus iššūkius, geopolitinę situaciją.

Dėl gaisro Baltosios Vokės g. šiuo metu vyksta gyventojų evakuacija. Prašome visų keliaujančiųjų rinktis alternatyvius maršrutus ir vengti važiuoti pro gaisro lokalizacijos vietą bei aplinkinės teritorijas dėl galimos taršos, praneša sostinės Susisiekimo paslaugos JUDU. Evakuacija vykdoma 1 km spinduliu nuo gaisro vietos. Salininkų gimnazija ir darželis tampa gyventojų surinkimo punktais – ten savarankiškai renkasi į evakuacijos zoną patenkantys gyventojai.

Valstybės institucijos baigė aplinkybių tyrimą dėl šių metų birželį organizuotos Lietuvos piliečių evakuacijos iš Izraelio.  Įvertinusios evakuacijos organizavimą, tyrimą atlikusios atsakingos institucijos tarnybinių nusižengimų nenustatė, ketvirtadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Praėjus beveik mėnesiui nuo Lietuvos piliečių evakuacijos iš Izraelio, Vyriausybės kanceliarija vis dar neturi išvadų dėl šios gelbėjimo operacijos aplinkybių.  Prasidėjus aktyvioms Izraelio ir Irano tarpusavio raketų atakoms, birželio viduryje buvo priimtas sprendimas evakuoti Izraelyje tuo metu buvusius Lietuvos piliečius. Birželio 19 d. iš Jordanijoje esančio Akabos oro uosto jie buvo parskraidinti į Vilnių.

Susisiekimo ministerija kreipėsi į Europos Sąjungą (ES) dėl kompensacijos už bendrovės „Chapman Freeborn“ įvykdytą skrydį, kuriuo į šalį pargabenti iš Izraelio evakuoti lietuviai.

Blogėjant saugumo situacijai Izraelyje Užsienio reikalų ministerija (URM) nutarė iš šalies evakuoti diplomatų šeimos narius ir dalį darbuotojų, BNS informavo ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė. „Šiandien priėmėme sprendimą, kad šeimos nariai ir neesminis personalas jau turėtų būti evakuojami“, – sakė ji. Toks sprendimas priimtas per URM ekstremalių situacijų centro posėdį ketvirtadienį.

Prieš evakuacinį skrydį iš lėktuvo išlaipinus apžvalgininką Marių Laurinavičių, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) žada kreiptis į skrydį vykdžiusią Gedimino Žiemelio įmonę paaiškinti priežastis. Tuomet bus vertinama, ar bendrovė nepažeidė sutarties sąlygų. „Tos versijos, kaip matėte vakar, jos šiek tiek konfliktuoja ir atrodo keistai. Mes šiandien (ketvirtadienį – red. past.) išsiųsime oficialų paklausimą, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.

Iš Izraelio į Jordaniją evakuoti lietuviai antrą parą niekaip negali grįžti namo. Užsakomasis reisas iš Jordanijos kurortinio miesto 6 kartą atidėtas. Aviakompanijos, kuri užsakė reisą, vadovė aiškina, kad sugedo orlaivis, per naktį jį teko remontuoti ir galiausiai jis vėl tinkamas naudoti. Todėl tikimasi, kad dar šį vakarą lietuviai grįš namo. Jordanijoje šiuo metu skrydžio laukiantys žmonės negaili kritikos Lietuvos Vyriausybei, konkrečiau krizių valdymo centrui.

Keturis kartus nukėlus skrydį, orlaivis, turintis pargabenti Jordanijoje užstrigusius Lietuvos ir kitų šalių piliečius, pagaliau pakilo. Planuojama, kad žmonės iš Akabos oro uosto į Vilnių išvyks apie 16 val. Lietuvos laiku.   Trečiadienio rytą lietuvius turintis pargabentis orlaivis jau išvyko į Jordaniją, pranešė užsakomųjų skrydžių bendrovės „Skyllence“ vadovė Vilma Vaitiekūnaitė. „Dabar turime pozityvią naujieną, kad orlaivis pakilo ir vykdo savo pirmąjį skrydį.

Iš Izraelio į Jordaniją evakuotų lietuvių skrydis į Lietuvą dar kartą nukeltas. Kaip BNS nurodė vietoje esantis „15min“ žurnalistas, apie pasikeitusį skrydžio laiką netoli Akabos oro uosto apsistoję lietuviai ir kitų šalių piliečiai buvo informuoti antradienį vėlai vakare. Tokio sprendimo priežastys nepateikiamos. Tai antras kartas, kuomet kelionė į Vilnių atidedama.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ užsakomųjų skrydžių įmonė „Chapman Freeborn“ vykdys skrydį, kuriuo iš Jordanijos į Vilnių bus pargabenti iš Izraelio evakuojami lietuviai. Kaip pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), „Chapman Freeborn“ orlaivis iš Akabos oro uosto pakils trečiadienį apie 4 val. nakties, juo skris apie 100 evakuojamų žmonių, dauguma jų – Lietuvos piliečiai.

Apie 80 lietuvių, įstrigusių Izraelyje, kartu su kitų šalių piliečiais dar antradienio rytą autobusais išvyko į Jordaniją.  Tačiau kelionė iš Tel Avivo į kaimyninę Jordaniją nebuvo tokia sklandi – tik pajudėjus trims autobusams teko iškart stoti. Šalyje ėmė gausti pavojaus signalai, Iranas Izraelį atakavo raketomis. Tiesa, dar antradienio vakarą iš Jordanijos lietuviai turėtų būti parskraidinti į Lietuvą.