Nors pavojus truko neilgai, situacija tapo rimtu išbandymu tiek didžiosioms įmonėms, tiek institucijoms – vieni aktyvavo iš anksto parengtus evakuacijos planus, kiti pripažino pasigedę aiškesnės komunikacijos ir operatyvesnių nurodymų. Daliai gyventojų tai buvo pirmas kartas, kai teko realiai reaguoti į tokio lygio perspėjimą.
Dėl paskelbto oro pavojaus veiklą laikinai stabdė didžiausi prekybos tinklai, bankai ir prekybos centrai, o darbuotojai bei lankytojai buvo nukreipiami į priedangas ar kitas saugias vietas.
Veiklą atšaukė visi didžiausi prekybos tinklai
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į didžiuosius šalies prekybos tinklus ir pasiteiravo, kaip vyko evakuacijos procesas.
Prekybos tinklas „Maxima“ dalijosi, kad po Lietuvos kariuomenės pranešimo apie paskelbtą oro pavojų „Maxima“ laikinai sustabdė 107 parduotuvių ir kitų padalinių (cechų bei sandėlių) veiklą Vilniaus apskrityje, Ignalinos, Visagino, Utenos ir Švenčionių rajonuose.
„Šių parduotuvių ir padalinių darbuotojai šiuo metu lieka pastatų viduje, vadovaujasi saugumo instrukcijomis, pirkėjai neaptarnaujami“, – nurodė prekybos tinklo atstovai.
Kiek vėliau jie informavo, kad gavus Lietuvos kariuomenės pranešimą apie oro pavojaus pabaigą, Vilniaus apskrities parduotuvių ir padalinių veikla buvo atnaujinta.
Visgi oro pavojus buvo paskelbtas Alytaus ir Varėnos rajonuose, todėl prekybos tinklas laikinai sustabdė parduotuvių veiklą šiuose miestuose.
„Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė patvirtino, kad saugumo nurodymų laikėsi ir šis prekybos tinklas.
„Parduotuvės Vilniuje buvo uždarytos paskelbus oro pavojų, darbą taip pat sustabdė ir mūsų logistikos centras Vilniuje. Atsižvelgiant į pastarųjų dienų įvykius kitose Baltijos šalyse, darbuotojus jau buvome informavę, kaip tokiose situacijose reikėtų elgtis užtikrinant tiek pirkėjų, tiek savo saugumą. Atšaukus oro pavojų, veikla buvo atnaujinta“, – komentavo ji.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė pažymėjo, kad parduotuvės, kurios gavo raudoną signalą, buvo laikinai uždarytos.
„Turime aiškias taisykles, kuriomis vadovaujamės tokiose situacijose, paisome tiek jų, tiek oficialių nurodymų. Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, sekti oficialią informaciją. Gavus raudoną signalą, parduotuvės buvo uždaromos, o darbuotojai sekdami oficialią informaciją rinkosi priedangose“, – pridūrė ji.
Iš prekybos tinklo „Norfa“ naujienų portalas tv3.lt komentarų kol kas nesulaukė.
Turėjo pastabų valdžios institucijoms
Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė taip pat patvirtino, kad Vilniaus regione dėl paskelbto oro pavojaus buvo evakuojami tiek darbuotojai, tiek pirkėjai.
„Pirmiausia, gavę perspėjimo žinutę, biure persikėlėme į priedangą ir išsiuntėme papildomas žinutes kolegoms. Parduotuvės taip pat buvo informuotos. Greitai priėmėme sprendimą uždaryti parduotuves, kad tiek darbuotojai, tiek pirkėjai galėtų nueiti į saugias vietas. Turime aiškų veiksmų planą tokioms situacijoms ir juo vadovavomės“, – dalijosi L. Lesauskaitė-Remeikė.
Ji pridūrė, kad dauguma pirkėjų ir darbuotojų reagavo gana ramiai, tačiau, žinoma, buvo ir tokių žmonių, kurie nematė reikalo slėptis ir norėjo toliau apsipirkti.
Visgi „Rimi“ atstovė atkreipė dėmesį, kad šiek tiek nusivylė institucijų darbu. Pasak jos, trūko nurodymų ir informacijos.
„Informacijos pasigedome. Nors buvo nuolat kartojama sekti oficialius institucijų puslapius, juose aiškios ir operatyvios informacijos trūko“, – aiškino pašnekovė.
Veiklą stabdė ir bankai
Apie veiklos stabdymą užsiminė ir didieji Lietuvos bankai.
Pavyzdžiui, „Artea“ Komunikacijos projektų vadovė Ieva Marija Černiauskaitė pasakojo, kad į paskelbtą oro pavojų reagavo ramiai bei rimtai, pagal aiškų, numatytą veiksmų planą.
„Į pastatuose esančias priedangas nedelsiant buvo evakuojami banko klientai bei darbuotojai. Banko darbuotojus nuolat apmokome, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, todėl tiek jie, tiek aiškias instrukcijas gavę banko padaliniuose buvę klientai reagavo ramiai“, – dalijosi „Artea“ atstovė.
SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė dalijosi, kad valstybei paskelbus raudono pavojaus lygį dėl oro pavojaus tam tikrose vietose Lietuvoje, SEB banke buvo aktyvuoti vadinamieji saugumo protokolai.
„Darbuotojai ir klientai, jei tokių buvo paveiktuose skyriuose, laikydamiesi nustatytų procedūrų ir valstybės rekomendacijų, evakavosi į saugias zonas. Vilniuje banko būstinės pastato požeminė automobilių stovėjimo aikštelė naudojama kaip pagrindinė priedanga. Rimtis ir sąmoningas elgesys saugant save bei aplinkinius buvo išlaikyti. Kai pavojaus lygis buvo atšauktas, darbuotojai grįžo į savo darbo vietas, klientų aptarnavimas tęsėsi kaip įprastai“, – komentavo pašnekovė.
„Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas tikino, kad gavus pranešimą apie oro pavojų, buvo vadovaujamasi valstybinių institucijų rekomendacijomis – darbuotojai ir klientai ėjo į priedangas arba kitas saugesnes patalpas, kuriose laukta oro pavojaus signalo atšaukimo.
„Bankas turi patvirtintus veiklos tęstinumo planus, taikomus ekstremalių situacijų atvejais. Kadangi situacijos gali skirtis, šie planai yra nuolat peržiūrimi ir tobulinami, atsižvelgiant į praktinę patirtį bei institucijų rekomendacijas. Visais atvejais prioritetas teikiamas tiek darbuotojų, tiek klientų saugumui“, – nurodė jis.
Prekybos centrai užtikrino sklandų procesą
„Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Paulius Pocius pasakojo, kad gavus informacijos apie Vilniaus apskrityje paskelbtą oro pavojų, per Vilniaus „Akropolyje“ esančius garsiakalbius iš karto paskelbtas pranešimas apie prekybos ir pramogų centro evakuaciją bei kvietimas lankytojams ir darbuotojams vykti į artimiausias priedangas.
„Tiek prekybos centro darbuotojai, tiek tuo metu „Akropolyje“ buvę lankytojai reagavo ramiai ir operatyviai, evakuacijos procesas vyko sklandžiai. Dėkojame visiems už supratingumą, susitelkimą ir atsakingą elgesį evakuacijos metu. Paskelbus apie oro pavojaus atšaukimą, Vilniaus „Akropolis“ atnaujino darbą ir šiuo metu veikia įprastu režimu“, – dalijosi P. Pocius.
Pramogų ir prekybos centro „Ozas“ vadovė Ina Augulienė taip pat patvirtino, kad kariuomenei paskelbus oro pavojų, visi prekybos ir pramogų centre „Ozas“ buvę žmonės (tiek darbuotojai, tiek klientai) vadovavosi gautais nurodymais ir nedelsdami judėjo į artimiausias priedangas ar saugias vietas.
„Veikėme vadovaudamiesi institucijų nurodymais ir aktyviai raginome jų laikytis centro lankytojus bei darbuotojus – informaciją transliavome per prekybos centro vidaus radiją. Mūsų numatyti algoritmai suveikė sklandžiai – džiaugiamės, kad visi žmonės perspėjimus įvertino rimtai, tačiau į juos reagavo ramiai ir be panikos“, – komentavo „Ozo“ atstovė.
Ji paaiškino, kad artimiausia oficiali priedanga šalia „Ozo“ yra „Simbiocity“ biurų komplekse („Nova“ pastate) – dauguma žmonių pasirinko ją.
„Tiesa, dalis lankytojų, vengdami judėjimo lauke oro pavojaus metu, kaip saugiausią vietą rinkosi žemiausią mūsų pastato lygį – daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės pirmąjį požeminį aukštą. Atšaukus oro pavojų, PPC „Ozas“ veikla grįžo į įprastines vėžes“, – aiškino pašnekovė.
Paaiškino, kaip elgtis tokiose situacijose
Atsidūrus tokioje padėtyje, daugelis gyventojų gali pasimesti ir nežinoti, kaip elgtis.
Vieni į situaciją gali sureaguoti abejingai ir nepaisyti perspėjimų, kiti – imtis ne tų veiksmų, kurių reikėtų.
Pavyzdžiui, nemažai daliai gyventojų gali pasirodyti, kad tokiu atveju reikia skubėti prie bankomatų ar į parduotuves.
Visgi Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) primena, ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų.
Anot institucijų, išgirdus perspėjimo sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą apie oro pavojų telefone reikia:
- klausytis pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;
- tikrinti pranešimus mobiliajame telefone;
- jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susirasti priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti;
- nepasiduoti panikai, elgtis ramiai, nesinervinti, susikaupti ir nurimti, perspėti artimuosius, kaimynus.
- be ypatingos priežasties nepalikti gyvenamosios vietos, nevaikščioti gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
- automobilyje įsijungti radiją, klausytis informacinių pranešimų ir rekomendacijų;
- gavus nurodymą evakuotis ar išvykti, išjungti elektrą, užsukti dujų, vandens sklendes, uždaryti langus, langines, užrakinti duris ir atlikti visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms;
- stengtis be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinti tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.
KAM ir PAGD primena, kad gavus nurodymą slėptis, reikia įsivertinti, ar per kelias minutes įmanoma pasiekti artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą.
„Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus“, – pridėjo institucijos.
Tuo metu tiems, kurie nusprendžia likti namuose, ministerija ir departamentas pataria imtis apsaugos priemonių.
„Užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus“, – įvardija institucijos.
KAM ir PAGD primena, kad yra trys oro pavojaus signalai.
„Tikėtinas oro pavojus yra įvardijamas geltona spalva. Jis reiškia, kad pavojų galinčių kelti objektų Lietuvos teritorijoje dar nėra. Gyventojai kviečiami išlikti ramūs, nusimatyti saugią vietą, o pastebėję skrendantį arba nukritusį įtartiną objektą, turėtų skambinti 112“, – nurodė ministerija ir departamentas.
Tuo metu raudonas oro pavojus reiškia, kad taikos metu neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad įskris į Lietuvos oro erdvę ir gali kelti grėsmę šalies teritorijoje.
„Tokiu atveju gyventojai nedelsdami turėtų vykdyti perspėjimo pranešimo nurodymus: skubėti į artimiausią priedangą, jos nesant – slėptis saugioje patalpoje laikantis dviejų sienų taisyklės, pasirūpinti artimaisiais, sekti Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT informaciją ir LT72.lt.“ – pridėjo institucijų atstovai.
Oro pavojaus nėra (baltas signalas), reiškia, kad gyventojai gali palikti priedangas ir saugias vietas, bet skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.
„Svarbu žinoti, kad apie kiekvieną perspėjimą gyventojai informuojami atskiru pranešimu. Jei gavote perspėjimą, kad oro pavojus tikėtinas, pradėkite dairytis artimiausios priedangos, išlikite budrūs ir sekite informaciją iki kol oro pavojus bus atšauktas“, – pabrėžė ministerija ir departamentas.
