Savo įžvalgomis jis antradienį pasidalino feisbuke:
„Sienos su Rusija valtimi kirtimo faktas ir premjerės to fakto komentaras nepalieka jokių kitų interpretacijų apie sienos su Karaliaučiaus sritimi būklę – nieko nėra paslėpto.
Nemunas traktuojamas kaip natūrali kliūtis. Pasieniečiai stebi. Pastebėję (jei pastebi) pažeidimą, gana greitai (per 10-20 minučių) atvyksta į vietą ir suima nusikaltėlius.
Lietuvos valstybės siena su Rusija traktuojama kaip ekonominė siena (kaip ES vidinės rinkos siena), saugoma tiek ir tokiomis pasieniečių pajėgomis, kad sustabdyti/sumažinti kontrabandą į ES/Lietuvos teritoriją.
297,1 km sienos, iš kurių 252 km eina pasienio vandenimis.
Kaip kiek anksčiau sakė VRM viceministras, „mes visą ruožą stebime stebėjimo sistemomis“.
Tokia yra šiandienos norma, stebimas pasienio ruožas, o ne valstybės siena, kaip pirmas gynybinis bastionas. Ir viskas. Jei tas mus tenkina, tai ką aš žinau, gerai gyvename, atsipalaidavę. Nemunas ir NATO mus išgelbės?
Bet verta pastebėti, kad tai yra siena su labiausiai pavojinga valstybe pasaulyje, regionu, kuriame net dabar yra sutelktos reikšmingos karinės puolamosios pajėgos su branduoliniu ginklu.
Turint išimtinį iš ES normų Karaliaučiaus tranzito „koridorių“, primestą mums didžiųjų valstybių kaip laikiną (??) sprendimą neerzinti, neeskaluoti Rusijos.
Šita siena, normalioje susirūpinusioje savo saugumu valstybėje, būtų traktuojama ne tik kaip ekonominė juosta, bet ir kaip valstybės siena, kuri turi būti ginama, prie kurios turi būti atgrasomas priešas nuo užpuolimo ir provokacijų. Tai turėtų rūpėti visiems - pradedant vyriausiuoju ginkluotojų pajėgų vadu ir baigiant visais atsakingais politikais bei ekspertais.
Sunku nemanyti, kad rusų GRU nėra pasiruošusi įvairių hibridinio karo/provokacijų scenarijų, kaip įveikti Nemuną nepastebėtiems, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės sienos apsaugos būklę su Karaliaučiumi, jei jiems prireiktų.
Todėl reiktų pagalvoti, jei kam rūpėtų, kaip tą sieną apsaugoti (kiek įmanoma su savo ar pasikviečiant NATO pajėgumus), tame tarpe rimtomis karinį mobilumą iš Karaliaučiaus ribojančiomis priemonėmis. Nemunas nėra rimta kliūtis.
Suprantama, kad pasieniečiai veikia pagal tokį algoritmą, kurį nustatė politinė valia, tad ne jie čia kalti.
Kadangi tokia politinė valia tęsiasi jau nuo 2014 metų karo pradžios, tai nėra ir vien šios vyriausybės kaltė ar atsakomybė. Bet tai neturi ir toliau būti norma.
Iš tiesų stebina dar kitkas. Kiek atsiranda pritarėjų naujam norimam įdiegti normalumui, kad siena upės viduriu yra neapsaugoma iš principo. Tai neturėtų būti Lietuvos pozicija“, – feisbuke rašė jis.
Kaip skelbė šalies tarnybos ir teisėsauga, vyras, paėmęs metų neturintį kūdikį iš mamos, sekmadienį valtimi perplaukė Skirvytės upę iki Rusijos ir buvo sulaikytas šios šalies pasieniečių.
Rusija atsisako išduoti vaiką ir vyrą, nurodydama, kad šis be Lietuvos pilietybės turi ir Rusijos pilietybę.
