REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po pirminio migrantų antplūdžio sukelto šoko, Lietuva ėmėsi priemonių, kaip atremti Minsko režimo sukeltą hibridinę ataką. Politikų teigimu, Lietuvos veiksmai privertė Europos Sąjungą permąstyti turimus instrumentus atremti nelegalios migracijos krizę, tačiau perspėja, kad ateityje iššūkių gali tik daugėti, o prie to prisidėti gali ir neramumai Afganistane. Visgi diskusijos dalyviai kėlė ir kitą versiją, kad Baltarusija gali atsitraukti nuo migrantų naudojimo kaip hibridinio ginklo prieš Lietuvą, nes jau dabar matoma, kad Aliaksandro Lukašenkos ginklas atsisuko prieš jį patį.

Po pirminio migrantų antplūdžio sukelto šoko, Lietuva ėmėsi priemonių, kaip atremti Minsko režimo sukeltą hibridinę ataką. Politikų teigimu, Lietuvos veiksmai privertė Europos Sąjungą permąstyti turimus instrumentus atremti nelegalios migracijos krizę, tačiau perspėja, kad ateityje iššūkių gali tik daugėti, o prie to prisidėti gali ir neramumai Afganistane. Visgi diskusijos dalyviai kėlė ir kitą versiją, kad Baltarusija gali atsitraukti nuo migrantų naudojimo kaip hibridinio ginklo prieš Lietuvą, nes jau dabar matoma, kad Aliaksandro Lukašenkos ginklas atsisuko prieš jį patį.

REKLAMA

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) surengė nuotolinę diskusiją, skirtą Lietuvos galimybėms ir pasirengimui atremti migracijos iššūkius ir hibridines atakas.

REKLAMA
REKLAMA

Kasčiūnas: siena nėra barjeras nuo laisvojo pasaulio

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad NSGK nuo pat 2016 m. kėlė klausimus ir siūlė sprendimus dėl sienos apsaugos stiprinimo.

REKLAMA

Nelegali migracija nėra natūrali. Ji yra kitokia nei Pietų Europoje. Ji yra režimo sponsorinama, režimo remiama“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak NSGK pirmininko, stiprinant sienos apsaugą ir bandant suvaldyti nelegalios migracijos antplūdį yra taikomi penki ramsčiai. Pirmasis – fizinis barjeras.

L. Kasčiūnas teigė, kad puikiai atsimena diskusijų apie fizinį barjerą ir to pradžią birželio pradžioje. Konservatorius buvo iškėlęs šią idėją krizės pradžioje, buvo nuvykęs į Vengriją apžiūrėti ten esančios sienos. Anot L. Kasčiūno, tuomet kalbos apie sieną buvo sutinkamos su skepsiu ir šypsenomis, o šiai dienai Lietuva jau turi fizinį barjerą sienoje su Baltarusija apibrėžiantį įstatymą.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai nėra barjeras nuo laisvojo pasaulio. Tai yra barjeras nuo autoritarinio režimo, kuris nori sugriauti laisvąjį pasaulį. Fizinis barjeras yra labai svarbus“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Politikas tikino, kad pasienyje statoma tvora yra itin svarbi, nes nelegalūs migrantai, jei turi galimybę rinktis kelią, jie dažniausiai nesirinks to kelio, kuriame yra fizinis barjeras.

„Tas irgi pagrindžia, kodėl to barjero reikia. Bet jis nėra panacėja, jis veikia, kai yra sistema veiksnių“, – kalbėjo konservatorius.

Kalbėjo apie Lietuvos diplomatijos pergalę

Antrasis krizės suvaldymo ramstis – įstatymai, susiję su prieglobsčio prašymu, kurie, anot L. Kasčiūno, nekuria šiltnamio sąlygų Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šitas signalas, šita žinia <...> tikrai suveikė. Lietuvos pozicija yra vertinama labai stipriai ir palankiai“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas.

Politiko teigimu, trečiasis krizės suvaldymo ramstis yra pats sudėtingiausias. Pasak L. Kasčiūno, tai yra grąžinimo procesas. Ar tai būtų savanoriškas migrantų sugrįžimas, ar deportacija, pasak NSGK pirmininko, procesas kelia daug problemų ir su juo sunkiai tvarkosi ir daug didesnės ir didesnę struktūrinę galią turinčios valstybės nei Lietuva.

Ketvirtasis ramstis – Lukašenkos režimo ryšių su migrantų kilmės šalimis nukirpimas. L. Kasčiūnas teigė, kad to rezultatas – nutraukti skrydžiai tarp Bagdado ir Minsko, kuriais nelegalūs migrantai ir pasiekdavo Lietuvos pasienį.

REKLAMA

„Tai nebloga Lietuvos diplomatijos pergalė, kad mes tikrai uždegėme esmines lemputes ir Europos lyderių galvose“, – tikino L. Kasčiūnas.

Lietuva tapo sienos apsaugos flagmanais regione

Paskutinė priemonė valdant krizę – migrantų apgręžimas prie sienos. L. Kasčiūnas pripažino, kad šis sprendimas buvo uždelstas, tačiau tai lėmė ir europinės konvencijos.

Visgi, po sprendimo apgręžti migrantus, NSGK pirmininko teigimu, Lietuva tapo nelegalios migracijos stabdymo flagmanais Lietuvoje, kadangi tą pačią praktiką pradėjo taikyti ir Lenkija, ir Latvija, kurios taip pat sulaukia nelegalių migrantų antplūdžio iš Baltarusijos.

„Šitie sprendimai apsaugojo mūsų valstybę. VSAT iš registratorių tapo esminiu mūsų valstybės apsaugos filtru“, – sakė L. Kasčiūnas.

REKLAMA

Pasak NSGK pirmininko, nors sprendimas dėl apgręžimo nebuvo priimtas tik prasidėjus migrantų krizei, jo vėlesnis įgyvendinimas susijęs su palaiminimo iš europinių institucijų.

„Natūralu, reikėjo visiems suvokti ir čia Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje, kad mūsų absorbavimo pajėgumai nėra begaliniai, kad yra pasiekta riba, kad valia yra neatidaryti dar vieno nelegalios migracijos kelio ir, manau, kad sudėjus šiuos argumentus ir Europos Sąjungos supratimas atsirado didesnis“, – kalbėjo politikas.

Ši krizė, anot konservatoriaus, yra signalas ir Europos Sąjungai, kad dabartiniai migracijos suvaldymo instrumentai, pavyzdžiui, tai apibrėžiančios konvencijos, prieglobsčio teisė, yra pasenę, ypač susiduriant su režimo remiama nelegalia migracija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiki, kad Bilotaitė pajėgi

L. Kasčiūno teigimu, dabartinė situacija parodė, kad tokioje krizinėje situacijoje pirmiausia didžiausias krūvis tenka vidaus reikalų sistemos pareigūnams, tad ateityje reikia pasirūpinti, kad valstybė skirtų reikalingus resursus.

Paklaustas, ar dabartinė vidaus reikalų ministrė, NSGK pirmininko bendrapartietė Agnė Bilotaitė yra pajėgi pasirūpinti, kad vidaus reikalų sistema ateityje būtų pajėgi atremti ateities krizes, L. Kasčiūnas šyptelėjo.

 „Pajėgi, padėsime mes“, – tikino L. Kasčiūnas.

Atsibudome gyvenantys Europos Sąjungoje

Kitas NSGK narys, Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Vytautas Bakas tikino, kad migracijos krizės Lietuvai neturėtų būti naujiena.

REKLAMA

„Mes tarsi atsibudome gyvenantys Europos Sąjungoje“, – ironizavo parlamentaras.

Pasak jo, analizuojant Jungtinių Tautų ataskaitas matyti, kad vien pernai 82 mln. žmonių paliko savo namus. V. Bako teigimu, prognozuojama, kad iki 2030 metų į Europą dėl įvairių įtampų persikels apie 3,5 mln. pabėgėlių.

„Galbūt mes dabar pamatėme, kad saugome išorinę ES sieną. <...> Ties tuo problemos, iššūkiai nesibaigs ir mums reikės spręsti, kaip tvarkysimės su pabėgėliais“, – kalbėjo V. Bakas.

Kalbasi ir su Erdoganu

Nepriklausomybės akto signataras, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška, kalbėdamas apie turimus diplomatinius instrumentus, kurie leido valdyti migracijos krizę, paminėjo ir Užsienio reikalų ministerijos derybas su Iraku, kai buvo sustabdyti reisai iš Bagdado. A. Januška pažymėjo, kad šioje vietoje daug padėjo ir Europos Sąjunga.

REKLAMA

Pasak jo, aiški problema yra Turkijos avialinijos, kurių lėktuvais į Europą taip pat vyksta nelegalūs migrantai.

A. Januškos teigimu, šioje vietoje taip pat vyksta intensyvus diplomatinis darbas, pavyzdžiui, dėl galimo Turkijos avialinijų dalyvavimo Minsko režimo remiamoje nelegalios migracijos schemoje su šios šalies vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Gal kol kas nėra tokio rezultato, kokio tikimės, bet mes turime dar visokių instrumentų. Žinoma, Turkija yra NATO narė, reikia visada žinoti ribas“, – kalbėjo A. Januška.

Signataras teigė, kad šioje situacijoje taip pat galimas sprendimas, kadangi Turkijos avialinijos yra tarptautinė įmonė, kuri itin vertina savo prestižą, tad bendrovė nenorės būti siejama su nelegalios migracijos schemomis, kadangi tai gali turėti finansinių pasekmių pačiai įmonei.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Baltarusijos ginklas atsisuko prieš ją pačią

Diskusijoje ne kartą nuskambėjo ir Afganistano pavadinimas. Šalyje į valdžią sugrįžus Talibanui, baiminamasi, kad Europą užplūs nauja pabėgėlių banga. Ekspertų teigimu, Lietuva turi būti budri, kad šia situacija nepasinaudotų Minsko režimas.

„Reikia prižiūrėti, kad nebūtų organizuojami specialūs reisai keliui į Lietuvą“, – pažymėjo A. Januška.

„Afganistane dabar įtampos tokios milžiniškos. Taip pat braška per siūles Tadžikistanas, Turkija. Tai mūsų užduotis ruoštis tiems srautams. Bet dabar klausimas, kokia bus Lietuvos ir ES pozicija su Afganistanu. Lietuva, manau, šitoje vietoj galėtų suvaidinti didelį vaidmenį, formuojant pozicijas“, – kalbėjo V. Bakas.

REKLAMA

Visgi diskusijos dalyviai kėlė versiją, kad Baltarusija gali atsitraukti nuo migrantų naudojimo kaip hibridinio ginklo prieš Lietuvą. Pasak jų, Lietuvai pradėjus taikyti apgręžimo pasienyje taktiką, migrantų grupės kaupiasi Baltarusijos miškuose ir greta pasienio miestelių.

„Aš taip suprantu, kad jie turi ne ką mažesnę problemą su tais migrantais, kurie laksto ten po miškus, į kaimus, miestelius užeina, blaškosi, neturi, kur dėtis.

Baltarusijos pusė turi labai aiškiai pagalvoti, ar jai toliau verta importuoti tuos migrantus, kurie galėtų ten prašyti politinio prieglobsčio, o ne eiti pas mus“, – samprotavo A. Januška.

Režimo interesas – kelti erzelį ir chaosą

„Kuomet mes kalbame apie migrantų krizę, kiaurą sieną, visi tokie epitetai sukuria dramą, bet tokioje įtemptoje situacijoje, man regis, perteklinės dramos nereikia. Reikia šalto proto, nekelti panikos, aiškiai įvardinti, ką reikia spręsti“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektorius Vytis Jurkonis.

REKLAMA

Jo teigimu, ydinga praktika tokioje situacijoje, kurią ekspertas išvydo ir Lietuvoje, pradėti nuo kaltųjų paieškos.

„Tai buvo iš dalies irgi režimo interesas kelti tam tikrą erzelį. Labai paprasta suversti kaltę dabartinei valdžiai, sakyti, neva, parama Baltarusijos žmonėms išprovokavo tokią Lukašenkos politiką prieš Lietuvą“, – kalbėjo V. Jurkonis.

„Šita situacija yra visų mūsų rūpestis. Nuo kairės iki dešinės, nuo Vyriausybės iki visuomenės, nuo Vilniaus iki Briuselio. Tie 4 tūkst. migrantų yra daug, bet, reikia pasakyti, tai nėra nepakeliama našta valstybei“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, Vyriausybės sprendimai, priimti atgrasyti nelegalią migraciją, buvo, V. Jurkonio žodžiais, raumens parodymas režimui, kuris iš Lietuvos pusės tikėjosi daugiau trypčiojimo vietoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Visą migrantų srautą lydi ir informacinės atakos, matome, kaip į tai reaguoja dalis visuomenės. Man atrodo, nėra jokių abejonių, kad tai yra koordinuota veikla, kurios tikslas – kelti erzelį politikų gretose ir visuomenėje Lietuvos.

Nepaisant to, kad ta skaldyk ir valdyk politika, dėmesio nukreipinėjimo, kas vyksta pačioje Baltarusijoje, iš dalies duoda vaisių, aš manau, kad valstybiško mąstymo ir susitelkimo mes matome vis daugiau“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus. Kitas scenarijus susijęs su jau į Lietuvą patekusiais migrantais – politikai neatmeta galimybės, kad jų gretose gali būti specialiai paruoštų teroristinių organizacijų kovotojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų