Apie tai, ar Grybauskaitė žino, ką sako ir ar NATO sprendimai jau paseno dar nepriimti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Pone Januška, ponia Grybauskaitė pasakė, kad tie NATO sprendimai jau yra pasenę ir jie bus tik gražūs žodžiai, deklaracijos. Taip pat, kad Ukraina tikriausiai nebus pakviesta į NATO arba bus pakviesta su įvairiomis formuluotėmis, kurios neaišku, ką reiškia. Jūsų požiūriu, kas galėtų būti paskelbta dėl Ukrainos, kas yra realu?
A. Januška: Aš iš esmės sutinku su buvusia prezidente, kad kažko labai ypatingo neįvyks ir aišku, kad Ukrainai tas, kas bus pasiūlyta, kaip sakė pats prezidentas, turbūt Ukrainos netenkins, nes pakviesti į NATO nelabai įmanoma, bus kažkoks atidėjimas, kuris vienaip ar kitaip bus susijęs su karo pabaiga.
Pakvietimas, pasibaigus karui, nemanau, kad tenkintų Ukrainą ir Lietuvą.
Žinoma, yra blogai, kad Švedija nėra ratifikuota, tai akivaizdu, kad NATO viršūnių susitikime ji nebus tikra, pilnateisė narė.
Žiūrėsime, kas bus pasiūlyta Ukrainai. Ta NATO Ukrainos taryba bus svarbi, nes tada Ukrainos prezidentas sėdės kaip pakankamai lygiavertis narys NATO susitikimuose, bet nežinau, ar tai tenkins Ukrainą. Ką pažadėsime Ukrainai, čia yra esmė.
Galėtų būti pažadėta suteikti ginkluotę, bet ji gi ir taip dabar suteikiama?
A. Januška: Ginkluotė, kuri vadinama toliašaude, tai ji nesuteikiama, atrodo, kad ir toliau nebus suteikiama.
Čia yra dar viena kliūtis, kurią reikia peršokti – suteikti ginklus, kurie galėtų šauti į Rusijos teritoriją, nes iš tos Rusijos teritorijos yra šaudoma į Ukrainos vaikus. Mums reikia Ukrainai duoti ginklų, kurie nušautų tuos ginklus Rusijoje.
Esmė tame, kad tai yra Rusijos teritorija. Jeigu Rusija sugriūtų, tai Vakarams būtų baisu, nes tada atsiranda nežinia, kieno kontrolėje yra branduolinis ginklas.
Jeigu būtų nuspręsta Vilniuje tuos ginklus suteikti, tai sakyčiau būtų tokia bomba, kuri viską kompensuoja, bet aišku, kad to greičiausiai nebus.
Pone Pavilioni, kokia tikimybė, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO kažkada ateityje? Įsivaizduoju, kad nėra tikslaus numatyto laiko. Na, ir kokie dar gali būti numatyti bonusai?
Ž. Pavilonis: Kolegoms siūlyčiau neprarasti optimizmo, nes mūšis dar nepradėtas. Derybos vyksta, bet galutinis mūšis nepradėtas.
Jisai bus pradėtas tada, kai čia nusileis Bidenas ir tam tikrais klausimais, įskaitant dėl Ukrainos, mūšis gali vykti iki paskutinės minutės. Atvažiuoja prezidentas Zelenskis, jisai tikisi iš mūsų žinios, kurios Ukraina negavo Bukarešte.
Aš tik noriu priminti tą dinamiką, kai mes buvome Bukarešte ir netgi prieš du metus mes visi kovojome dėl Ukrainos kandidato statuso į Europos Sąjungą. Net dvi savaites iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo buvo pilna skeptikų Vilniaus gatvėse ir visose kitose gatvėse. Tačiau gavo tą statusą.
Šiuo metu mes realiai Ukrainos narystę NATO turime darbotvarkėje ir tai nėra klausimas, ar Ukraina gaus pakvietimą, o klausimas kada ir kokiu būdu.
Pone Januška, ar jūs tuo tikite, kad vidaus politikoje Ukrainos klausimas galėtų būti svarbus prezidento rinkimų metu JAV?
A. Januška: Jis bus, jei tai kažkaip nebus užaštrinta ir jeigu nebus Bidenas pavaizduotas kaip lūzeris Vilniuje. Tai aišku, kad bus bandoma išsisukti.
Bet vis tiek, kaip besuksi, jeigu Ukraina per šiuos metus nebus realiai pakviesta tapti NATO nare, o taip nebus, tai vis tiek bus galvojama apie narystę po karo.
Ir kaip Landsbergis sako, kad nėra tokio dalyko „po karo“, kol yra Rusija. Jeigu nebus aiškaus pakvietimo dabar, o jo nebus, tai Rusijai yra signalas, kad reikia kuo labiau prailginti karą ir tada Ukraina ilgiau nebus NATO narė.
Tai yra papildomas argumentas Putinui dar tęsti karą. NATO neįvardins, kad Ukraina gaus kvietimą po karo, stengsis išvengti šios problemos, bet tu jos neišvengsi iš principo.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
