Apie tai, ar sustiprės mūsų regiono saugumas ir ką atneš NATO susitikimas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.
Ar galime sakyti, kad NATO viršūnių susitikime Lietuva sulauks saugumo garantijų, konkrečių įsipareigojimų?
L. Kasčiūnas: Net neabejoju, kad po Vilniaus viršūnių susitikimo mūsų Rytinis flangas, o kartu ir Lietuva, bus labiau apginama. Bus atidirbtos schemos, kurios leis tiek turėti daugiau sąjungininkų čia, tiek, jeigu reikėtų, kad sąjungininkai per kuo trumpesnį laiką ateitų mums padėti.
Pašnekėkime konkrečiai, pradėkime nuo regioninių saugumo planų, jie dar yra nepatvirtinti. Bet jie bus patvirtinti?
L. Kasčiūnas: Na, žinote, kai turi reikalų su Turkija, visąlaik gali kelti klausimą, ar bus, aš, visgi, tikiuosi, kad sveikas protas nugalės. <...> Dėl pačių planų turinio diskusijos jau nebevyksta, vyksta dėl tam tikrų simbolinių dalykų. <...> Tikimės, kad turėsime gerą rezultatą, nes tie gynybos planai yra milžiniškas žingsnis į priekį.
Pone Albinai, ar jūs tikite, kad NATO galės įgyvendinti savo įsipareigojimus, nes jau per Madrido viršūnių susitikimą buvo kalbama apie tai, kad turėsime 300 tūkst. karių dalinius, išsidėsčiusius per kelias valstybes, kurie bus skirti reaguoti į tam tikras krizes, bet praktiškai tai iki galo nėra įgyvendinta?
A. Januška: Komiteto pirmininkas kalbėjo apie kariškių planus, o dabar mes pereiname prie to, ką gali politikai. Šiuo metu situacija yra tokia, kad nėra sutarimo dėl 2 proc. nuo biudžeto, tai yra finansavimo problema pačioje NATO. Čia yra esminis momentas, jeigu nebus fiansavimo, nebus vystoma karinė pramonė, nebus, bent jau europinėje aljanso dalyje, užsakymų, nebus ginklų, nepakankamai kariuomenės. Manau, reikia 3-5 metų iki kol šie planai bus galutinai įgyvendinti. Sutinku, kad tai yra žingsnis į priekį, milžiniškas ar ne, dar pamatysime.
Ar Vakarai supranta, kad geriau oro gynybos sistemas turėti prie sienos su Rusija, o ne kažkur Europos gilumoje, ar pirmiausia yra galvojama apie savo šalies saugumą? Bet, jeigu bus užpulta NATO valstybė, vistiek reikės kovoti.
L. Kasčiūnas: Mes tą ir bandome pasakyti, kad atgrasymas yra pigiau nei gynyba. <...> NATO viduje konkuruoja du požiūriai: mes atstovaujame tokį požiūrį, kad Rytų flange atgrasymui reikia kuo daugiau pajėgumų, nes Rusija supranta tik jėgos kalbą, jie paskaičiuos, kad čia nėra ko eiti, o kitas požiūrio kampas yra lankstus atsakas, tu turi būti pasirengęs padėti ir kuo greičiau perkelti pajėgas, kai žvagyba pasakys, kad yra problema. Šie požiūriai tarpusavyje konkuruoja.
Pone Albinai, jūs visada buvote požiūrio, kad karių reikia čia, šalininkas, tad kuo lankstus reagavimas yra blogai?
A. Januška: Pažiūrėkime, kodėl „Patriot“ sistemos šiandien yra Lietuvoje, o ne Slovakijoje? Todėl, kad atskrido Joe Bidenas. O mes nesvarbūs?
Ką tai rodo, kad mes esame antrarūšiai NATO nariai?
A. Januška: Problema ta, kad jų šiandien nėra. Europos Sąjunga kartu su NATO galėtų pasiskolinti pinigų, sukurti fondą, nupirkti priešraketines sistemas ir išstatyti jas ten, kur jų reikia. Ta prasme, kad tai nebūtų nacionalinio pavaldumo klausimas. Ir tai būtų vienas iš ES strateginės autonomijos įrodymų.
Daugiau apie tai žiūrėkite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
