„Eurovizijos“ dainų konkurso politinę pusę tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.
Praėjusiais metais konkursą laimėjusi ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ iškovojo teisę muzikos šventę surengti savo gimtinėje, tačiau dėl Ukrainoje vykstančio karo nuspręstą konkursą perkelti į Jungtinę Karalystę.
Praėjusiais metais ne vienas atlikėjas pasiuntė stiprią politinę žinutę, nors tai ir nelabai patiko „Eurovizijos“ rengėjams. Kadangi praėjusiais metais dauguma dainų buvo sukurtos dar iki plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios, muzikantai savo palaikymą kariaujančiai šaliai reikšdavo ne savo kūriniais, o Ukrainos vėliavėlėmis pasirodymų metu, šūksniais po dainų ar pareiškimais spaudos konferencijose.
Šiemet situacija kitokia. Nors konkurso taisyklės ir draudžia dainose kalbėti apie politiką, išradingi kūrėjai randa būdų paskleisti savo žinutę.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Kroatijai atstovaujantys pankai „Let 3”. Dainoje „Mama ŠČ!“ kroatai dainuoja kaip mama nusipirko traktorių, įsimylėjo kvailį, minimas mažas žiaurus psichopatas. Dainoje – aliuzija į Vladimirą Putiną, Aliaksandrą Lukašenką ir jų kraugeriškus darbus.
Čekijai atstovaujanti merginų grupė „Vesna“ taip pat pasisako prieš karą, tačiau ši grupė sutinkama itin nevienareikšmiškai, ypač – Ukrainoje. Grupę sudaro narės iš Čekijos, Bulgarijos, Ukrainos ir Rusijos. Būtent grupės narė iš Rusijos Olesia kėlė abejonę daliai klausytojų. Pati Olesia tvirtina nepalaikanti Kremliaus režimo ir karo Ukrainoje, tai atsispindi ir jos socialiniuose tinkluose.
Kiti klausimai susiję jau su pačia daina. „My Sister’s Crown“ kalbama apie slavų seses, šių tautų valstybių vienybę, vizualiniame pateikime ir žodžiuose minimas ir lėlių motyvas. Nors merginos tikina, kad daina kaip tik palaiko Ukrainą, patys ukrainiečiai įžvelgia dainoje motyvų, kuriuos naudoja Kremliaus propaganda. Nepasitenkinimą Ukrainoje sukėlė ir grupės narių vaizdo klipe naudojamas ryškus makiažas, kai kurie komentatoriai piktinosi, kad taip šaipomasi iš Ukrainos kultūros.
Pati Ukraina savo daina šiemet taip pat siunčia žinutę. Duetas „Tvorchi“ konkurse dalyvaus su daina „Heart of Steel“. Nors dainoje ryškus branduolinės katastrofos motyvas, dainos autoriai pripažįsta, kad vienas iš įkvėpimo šaltinių, kuris atsispindi ir dainos pavadinime – Mariupolio apgultis ir plieno gamyklos „Azovstal“ gynimas.
Tačiau politinės žinutės tikrai nėra pastarųjų metų fenomenas, tą galime matyti nuo pat pirmosios „Eurovizijos“. 1956 m. Vokietijai atstovavęs Walteris Andreasas Schwarzas dainoje „Im Wartesaal zum großen Glück“ tarp eilučių kritikuoja vokiečių visuomenę, kuri nori atsiriboti nuo savo praeities ir neigia savo prisidėjimą prie Holokausto ir nacių nusikaltimų. Pats atlikėjas buvo žydas, išgyvenęs Holokaustą, tačiau koncentracijos stovyklose praradęs savo tėvus.
Daug politinio triukšmo sukelia ir Izraelio pasirodymai. Šalis konkurse dalyvauja nuo 1973 m. ir nuo tada daugelis arabų valstybių, dėl įtemptų savo santykių su Izraeliu, arba nustojo transliuoti „Euroviziją“, arba iškirpdavo Izraelio pasirodymus.
1978 m. Jordanijos transliuotojas Izraelio pasirodymo metu pertraukė transliaciją ir vietoje to pradėjo rodyti gėlių nuotraukas. Kai balsavimo metu ėmė aiškėti, kad konkursą laimės Izraelis, Jordanija sustabdė transliaciją ir pranešė, kad „Euroviziją“ laimėjo Belgija, kuri iš tikrųjų liko antra.
Dar daugiau istorijų iš „Eurovizijos“ politinės istorijos – vaizdo įraše, kurį rasite teksto viršuje. O daugiau pasaulio įvykių ir politinių procesų aptarimo – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00 Nejaukus pajuokavimas apie šventę
00:51 Gegužės 9-osios paradas Maskvoje
14:48 „Pirmoji pasaulyje netikros vėliavos operacija, kuri iš tikrųjų buvo susijusi su vėliava“
26:48 Paskutinis Erdogano pasispardymas?
45:22 Pakalbam apie politiką „Eurovizijoje“
