sukasi pasaulis

Tuo metu, kai Rusija stiprina Ukrainos teritorijos apšaudymą raketomis ir atakas dronais bei grasina dar labiau stiprinti puolimą ateityje, atsisakydama paliaubų idėjos, šios šalies ambasados darbuotojas Kanadoje „kariavo savo karą“ – vyriškis pastebėtas sprogdinantis Ukrainos vėliavų balionėlius priešais ambasados pastatą Otavoje.

Rusijoje klesti „juodųjų našlių“ verslas, kai į frontą išeinantys vyrai fiktyviai veda pagal nusikalstamą schemą dirbančias moteris, o netrukus žuvę „padovanoja“ valstybės skiriamas milžiniškas kompensacijas tretiesiems asmenims. Giminės tokiu atveju būna šokiruoti, nes „santuoka“ sudaroma jiems visiškai nieko nežinant, o valstybė neskuba kažką keisti, nes tokia schema leidžia surinkti daugiau „savanorių“ į karą.

Kas sieja Otto von Bismarką, Charlesą de Gaulle’į ir Eloną Muską? Rusijos propaganda aktyviai išnaudoja šių žymių asmenų giminaičius savo reikmėms. Serija prieš NATO, Vakarus ir Ukrainą nukreiptų pranešimų, pagyrų Rusijai – visa tai sistemingai skleidžia Kremliaus kontroliuojamos informavimo priemonės.

JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjų rate – ne viena kontroversiška asmenybė. Nors neseniai keli didžiausi D. Trumpo sekėjai nusisuko nuo prezidento ir lankėsi Rusijoje, D. Trumpo gretose atsirado jaunų nuomonės formuotojų, garsėjančių skandalingomis istorijomis ir pasisakymais. Apie D. Trumpo administracijos bei Kremliaus įžymius veidus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Ona Šniukštaitė.

Europa susiduria su paradoksu: ekonomikai reikia darbuotojų, tuo tarpu vyriausybės griežtina migracijos taisykles. Ši įtampa auga, nes birželio 12 dieną visapusiškai įsigalioja ES Migracijos ir prieglobsčio paktas, žymintis griežčiausią bloko migracijos politiką per kelis dešimtmečius, rašoma „Euronews“. Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Ona Šniukštaitė aptarė neseniai pilnai įsigaliojusį ES migracijos teisės aktų paktą ir jo galimas pasekmes.

Tuo metu, kai pasaulyje tvyro dirbtinio intelekto kuo greitesnio įsisavinimo ir tobulinimo nuotaikos jauni žmonės vis dažniau su skepsiu ar net siaubu žiūri į savo ateitį. Dirbtinio intelekto iššūkis dažnam jaunam žmogui kelia susirūpinimą ir tam yra pagrįstų priežasčių, kalbama tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“. Įmonėms lenktyniaujant įtraukti dirbtinį intelektą (DI) į beveik kiekvieną pramonės šaką, kai kurie universitetų studentai JAV į tai reaguoja su atviru priešiškumu.

Pastaruoju metu vis labiau ryškėja įspūdis, kad pasaulis juda dviem skirtingais greičiais. Viename – įprastas kasdienis gyvenimas, kuriame žmonės seka naujienas apie karus, ekonomiką ar paprastus buitinius dalykus. Kitame – beveik atskira technologinė realybė, kurioje dirbtinis intelektas vystosi taip greitai, kad jo pažanga tampa sunkiai suvokiama net ir tiems, kurie jį kuria.

Žmonijai dar kartą nuskriejus į kosmosą, vėl atgijo diskusijos apie Žemės formą. Atrodytų, kad astronautams pasidalinus naujomis nuotraukomis, mitas apie plokščią Žemę turėtų galutinai sugriūti. Tačiau realybė – kitokia. Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ savaitės aktualijas aptarė tv3.lt žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk. Kuo daugiau vaizdų viešinama iš „Artemis II“ misijos, tuo daugiau „įrodymų“ apie tariamą Žemės plokštumą sugalvoja plokščiažemiai.

Kai JAV socialiniuose tinkluose įsiplieskė dar vienas kultūrinis ginčas, šįkart istorija apie „whiteface“ – kai afroamerikiečių komikas persirengia baltaodžiu.

Karo Ukrainoje metai tapo ne tik mūšio lauku, bet ir rimtu testu prognozėms, emocijoms bei politiniams naratyvams. Invazijos pradžioje viešojoje erdvėje netrūko kategoriškų teiginių – vieni žadėjo greitą Rusijos žlugimą, kiti piešė apokaliptinius scenarijus Ukrainai ir Europai. Tačiau realybė pasirodė gerokai sudėtingesnė.

Du žymūs Lietuvos keliautojai („YouTube“ kelionių apžvalgininkai) Paulius Samoška ir „neturistas“ vienu metu atsidūrė Afganistane, kaip tik tuo metu, kai atsinaujino karo veiksmai pasienyje su Pakistanu. Abu lietuviai šiuo metu yra šiaurinėje šalies dalyje, kai karo veiksmai daugiausiai vyksta pietinėje – pasienyje su Pakistanu. Tačiau Pakistanas surengė ir oro smūgius sostinėje Kabule.

Vengrijos opozicijos lyderis Peteris Magyaras pareiškė, kad buvusi mergina jį įviliojo į kompromituojančią situaciją, ir atmetė kaltinimus dėl narkotikų vartojimo. Politikas teigia, kad Viktoro Orbano vyriausybė prieš jį naudoja Rusijos specialiųjų tarnybų metodus. tv3.lt žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė Vengrijos vidaus politikos kovos ypatybes.

Rusijos plataus masto invazija Ukrainoje trunka beveik dvejus metus. 2023-uosius galima pavadinti neišsipildžiusių vilčių ir lūkesčių metais. Ukraina ilgai kalbėjo apie galingą kontrpuolimą, kurio rezultatas nuvylė ir ukrainiečius, ir sąjungininkus Vakaruose. Su kokiomis nuotaikomis turime žvelgti į kitus metus fronte? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk.

Ar kitais metais baigsis karas Ukrainoje? Kas laimės rinkimus Lietuvoje, JAV ir Europoje? Ko tikėtis iš artėjančių 2024-ųjų? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Andrius Jakimčuk ir Martynas Žilionis. Laidoje aptariami svarbiausi 2023-ųjų įvykiai ir pateikiamos prognozės artėjantiems 2024-iems, kurie žada būti politinių lūžių metai ne vienoje valstybėje.

Teisindamas pirmąjį nuo Antrojo pasaulinio karo jėga vykdomą trečiosios šalies sienų perrašymą Europos žemyne Vladimiras Putinas nuolat kartoja: „Mus apgavo, NATO žadėjo nesiplėsti į Rytus nė per colį“. Šis mitas, kurį labai plačiai platina rusų propaganda, tapo Rusijos revanšizmo pagrindu ir nulėmė ne tik didžiausią pasaulio saugumo krizę nuo Šaltojo karo laikų, bet ir nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kreipėsi į šalies parlamentą ir pranešė, kad Vokietija savo gynybos strategiją keičia iš esmės. Tai, kad kalbos neliko tik kalbomis, galėsime pamatyti Lietuvoje, kadangi čia nuolatiniam buvimui dislokuota vokiečių brigada yra įrodymas, kad „Zeitenwende“ iš idėjos tapo realybe.

Ukraina pasiekė vieną pergalę iš dviejų. Europos Sąjunga pradės derybas su šalimi dėl narystės Bendrijoje, bet kol kas nesuteiks milijardinio paramos paketo. Kelią tam užkirto Vengrija, kuri netrukus gali sulaukti nemalonumų iš Briuselio. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Užsitęsęs valdžios perdavimas Lenkijoje pasiekė finišo tiesiąją – Donaldas Tuskas su kompanija grįžo už valdžios vairo. Jei Briuselyje jo sugrįžimas sutiktas itin palankiai dėl proeuropietiškos jo pozicijos, Vilniuje nuotaikos gali būti santūresnės. Nes per praėjusį D. Tusko valdymą Lietuvos ir Lenkijos santykiai nebuvo itin šilti, o į Vilnių iš aukšto žvelgusi Varšuva norėjo auklėti lietuvius.

Naujausios apklausos Ukrainoje, JAV ir Rusijoje rodo pakitusias nuo metų pradžios karo Ukrainoje vertinimo nuotaikas. Ukrainoje išaugo skaičius tų, kurie „būtų linkę derėtis“, Rusijoje – smuko aktyviausių karo veiksmų palaikytojų skaičius, o JAV – išaugo skaičius tų, kurie mano, jog amerikiečiai per daug skiria pagalbos Ukrainai. Rusijoje per 2023-uosius (nuo vasario iki spalio mėnesių) beveik dvigubai smuko aktyviausiųjų karo šalininkų skaičius – nuo 22 iki 12 proc.

Vengrija visą Europą paėmė įkaite. Viktoras Orbanas reikalauja suteikti jo šaliai užšaldytus europinius pinigus mainais į paramą Ukrainai. Atrodo, kad Bendrijos lyderiai linkę nusileisti Budapeštui, tačiau pasigirsta svarstymų, kad to daryti nevalia, kadangi Orbanas jau pasirinko ne Europos, o Rusijos pusę. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Balkanai vėl gali įsiliepsnoti. Šio regiono valstybės tiki narystės Europos Sąjungoje (ES) pažadu, tačiau jam neišsipildžius, čia gali kilti tautiniai neramumai, primenantys siaubingus prieš kelis dešimtmečius čia liepsnojusius karus. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Įvykiai netoli JAV esančioje Venesueloje pastaruosius mėnesius vystosi grėsminga linkme: šalies lyderių elgesys ir propagandiniai veiksmai iš esmės atkartoja Rusijos elgesį Ukrainoje. Amerikiečiai gali susidurti su dar vienu regioniniu konfliktu, kurio metu išauga rizika susidurti su Rusijos pajėgomis.

Vakarai dabartinius Ukrainos pasiekimus fronte bandys parduoti kaip „pergalę“ ir taip pastūmėti link derybų su Maskva. Optimizmo nekelia ir kivirčai JAV dėl paramos paketo Ukrainai, be kurios, kaip pripažįsta patys ukrainiečiai, karas gali būti pralaimėtas. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Nyderlanduose papūtė naują politiniai vėjai. Parlamento rinkimus gana netikėtai laimėjo kraštutinės dešinės kandidatas, pasisakantis prieš musulmonus, norintis šalį išvesti iš Europos Sąjungos ir sustabdyti paramą Ukrainai. Politinis žemės drebėjimas gali paveikti visos Europos likimą. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Nyderlanduose įvyko politinis žemės drebėjimas.

Ar Vakarai pasiruošę kalbėtis su Rusija? Į ESBO ministrų susitikimą pakviestas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas su visa svita. Baltijos šalys ir Ukraina smerkia tokį sprendimą ir ketina susitikimą ignoruoti. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Gabrielius Landsbergis garsiai kalba apie tai, kad Rusija Ukrainoje gali būti nesustabdyta ir laiko turime nebe daug, tad turime imtis strateginių pokyčių. Prezidentas ir kariuomenės vadas kalba kiek nuosekliau. Kodėl G. Landsbergis dabar nusprendė apie tai kalbėti? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi iš naujo permąstyti savo saugumo strategiją ir suprasti, kad kitas Rusijos taikinys galime būti mes. Ir tai gali nutikti jau artimiausiu metu. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas šokiravo daugelį užsienio reikalų ministerijos ministru paskyręs „blogiausiu istorijoje premjeru“ vadinamą Jamesą Cameroną. Šis politikas „prapylė“ „Brexit“ referendumą ir jam valdant Didžioji Britanija pasitraukė iš ES. Tačiau R. Sunakas galėjo pasirinkti šį patyrusį konservatorių dėl jo glaudžių ryšių Kinijoje, siekiant subalansuoti užsienio politiką.

Po truputį gausėja kandidatų į prezidentus būrys. Laisvės partija ir demokratai į kovą meta savo kandidatus. Nors yra savo srities profesionalai, politikoje juos galima laikyti naujokais. Tad ar pavyks jiems mesti rimtesnį iššūkį senbuviams? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Izraelis kontratakuoja ir vis stipriau perima Gazos Ruožo kontrolę. Ar matome kovos su „Hamas“ pabaigą? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Laidoje taip pat aptariame toliau vykstančius sostų karus Lenkijoje, į trasą išėjusius naujus kandidatus Lietuvos prezidento rinkimuose ir į didžiąją politikos sceną grįžusį vienu blogiausių britų premjeru vadinamą Davidą Cameroną.

Ukrainoje, be nuolatinio rūpesčio apie situaciją fronte, pastaruoju metu netyla kalbos apie galimus prezidento rinkimus. Nepaisant tebesitęsiančių karo veiksmų ir aiškių įstatymuose numatytų draudimų pravesti bet kokius rinkimus, net ir to, kad ir pati visuomenė pasisako prieš rinkiminių kampanijų rengimą karo metu, – vis tiek visi kalba apie rinkimus. Visuomenės nuotaikas aitrina pavienių politikų pasisakymai, vis labiau panašėjantys į rinkiminę kampaniją.

Lenkijoje toliau žaidžiami politiniai šachmatai. Prezidentas Duda pavedė vyriausybę suformuoti savo partijai, nors ji ir neturi daugumos. Gali būti, kad taip ne tik kaišiojami pagaliai į ratus būsimai valdžiai, bet ir slepiami nešvarūs darbai, kurie buvo nuveikti per dvi kadencijas, per kurias dabartiniai valdantieji vairavo Lenkiją. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vengrijos revoliucijos metinių kalboje premjeras Viktoras Orbanas palygino Europos Sąjungą su jau nebeegzistuojančia Sovietų Sąjunga ir sakė, jog vienintelis skirtumas tarp jų tas, kad ES „dar nėra beviltiška“. ES atstovas J. Borrellis priminė jam, kad Vengrija yra laisva pasirinkti buvimą ES. V. Orbanas kalbėjo šalies vakaruose esančiame Vespreme per nacionalinę šventę neilgai gyvavusiam 1956 metų Vengrijos sukilimui prieš sovietų įtaką paminėti.

Rinkimai Lenkijoje, nors ir baigėsi formaliu valdančiųjų konservatorių laimėjimu, tačiau lėmė jų valdžios šalyje praradimą. Aštuonerius metus trukęs PiS valdymas turėjo ištikimų gerbėjų, tačiau bandymas populistiniais ir nuo Europos bendruomenės tolinančiais veiksmais įsiteikti savo rinkėjams baigėsi pralaimėjimu ir opozicijos jėgų konsolidavimu. „Teisės ir teisingumo“ partijai (PiS) surinkus kiek daugiau nei 35 proc.

Karas Izraelyje su „Hamas“ įgavo naujų spalvų po to, kai Izraelis buvo apkaltintas dėl smūgio ligoninei Gazoje. Tuo metu, kai įtampa jau slūgo, sprogimas ligoninės teritorijoje nuvilnijo emocine ir protestų banga arabų šalyse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalio 5-ąją pasakė vieną dalyką, kuris skamba kaip aiškus perspėjimas Vakarų lyderiams: konfliktas Ukrainoje nėra teritorinis, tai karas dėl naujos pasaulėtvarkos kūrimo. Ekspertai pažymi, jog tokių perspėjimų buvo ir anksčiau, o Vakarai iki šiol nenori pripažinti, jog Trečiasis pasaulinis karas jau gali būti prasidėjęs. „Ukrainos krizė – tai nėra teritorinis konfliktas, Rusijos Federacija neturi poreikio atkovoti kažkokias teritorijas.

Vakarų Europos šalys ir JAV susiduria su atgijusiu migrantų antplūdžiu. ES šalyse jau kalbama apie nuo 2015-ųjų nematytą antplūdį, o JAV taip pat nespėjama susidoroti su nuolatiniu nelegalių migrantų srautu iš Lotynų Amerikos šalių, nepaisant J. Bideno priimtų priemonių. Migracija į Vakarų šalis, praėjus COVID-19 ribojimų visame pasaulyje periodui, vėl įgauna pagreitį.

Lietuvą sudrebino vaiko pagrobimo istorija, kurios pagrindinis veikėjas Algirdas Švanys išsiskyrė ne tik savo karštligiškais veiksmais šeimyninės dramos metu, bet ir galimais ryšiais su prorusiškais, slaviškumą garbinančiais judėjimais. „Puoselėtos svajonės apie laimingą šeimą, pilną ir gausią, žlugo“, – savo tinklaraštyje konstatavo vėliau kūdikį iš mamos pagrobęs Algirdas Švanys.

Po daugelio prognozuotos nevykusio maištininko J. Prigožino žūties, ir su juo kartu galimai veikusio generolo Surovykino dingimo iš viešumos, kitu Vladimiro Putino nepaklusniųjų valymo taikiniu gali tapti Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.

„Wagner“ istorija baigta. Rusijos valdžia galutinai susidorojo su Jevgenijaus Prigožino maišto pasekmėmis neutralizavusi visą politines ambicijas šalyje demonstravusią karinę struktūrą. Pats „Wagner“ savininkas ir keli jo artimiausi parankiniai žuvo sprogimo privačiame lėktuve metu, o „Wagner“ samdinių laukia išformavimas. tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Monika Kasnikovskytė ir Andrius Jakimčuk aptarė svarbiausius pastarosios savaitės įvykius pasaulyje.

Pastaruoju metu Lietuvoje kilo perspėjimai, kad Baltarusijoje atgimė litvinizmo, keliančio grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui, teorijos šalininkų judėjimai. Tuo pat metu, dėl galimai kylančių grėsmių valstybės saugumui, yra viešai svarstoma ir apie visišką sienos su Baltarusija uždarymą. Į tokius pasvarstymus jautriai sureagavo baltarusių opozicijos ir nuo režimo Baltarusijoje bėgusių žmonių atstovai, kuriems Lietuva tapo laikinu prieglobsčiu.

Kremliaus statytinis Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas antrą sykį nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios paskelbė apie būtinybę musulmonams „stoti į kovą prieš Vakarų šėtonus“. Neseniai jo sūnus surengė parodomąjį susidorojimą su Rusijoje dėl Korano deginimo nuteistu studentu. Rusijos pilietis Nikita Žuravelja, anksčiau nuteistas dėl viešo Korano sudeginimo ir perkeltas kalėti į Grozną, praėjusią savaitę pasiskundė, kad jį kameroje sumušė Ramzano Kadyrovo paauglys sūnus.

Ukraina pagaliau pasiekė matomų poslinkių pietiniame fronte, kuris potencialiai gali virsti pernykščio Charkivo srities atsikovojimo istorijos pasikartojimu. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Monika Kasnikovskytė ir Andrius Jakimčuk. Laidoje taip pat buvo aptartos Ukrainai perduodamų naikintuvų F-16 galimybės pakeisti situaciją fronte.

Praėjusį savaitgalį Saudo Arabijoje vyko daugiau nei 40 šalių susitikimas dėl taikos Ukrainoje. Šalys susitiko be išankstinių susitarimų, išsiskirstė lygiai taip pat be viešų deklaracijų. Tačiau simbolinę reikšmė tokios derybos turėjo didelę – ypač Ukrainai, nes Rusija į Rihadą išvis nebuvo pakviesta. Rytų šalių ekspertas Ruslanas Suleimanovas „Spektr“ pažymėjo, kad Rijadas šiuo metu bando tarpininkauti šalims be skambių pareiškimų.

Vilčinskų istorija pasiekė atomazgą – vaikus pagrobę tėvai suimti. Ir nors jų atstovaujamas suverenų judėjimas ne vienam kelia šypseną ar priverčia pakelti antakį, pasaulyje yra atvejų, kai šio judėjimo atstovai ar jiems prijaučiantys asmenys imasi kraštutinių priemonių, teroristinių išpuolių ar ketina įvykdyti valstybės perversmą.

Vladimiras Putinas į Sankt Peterburgą susikvietė Afrikos šalių lyderius. Visgi susitikimas, turėjęs parodyti, kad Rusija nėra visiškoje tarptautinėje izoliacijoje, nesiklostė pagal Kremliaus scenarijų – Putinas sulaukė kritikos strėlių, o į patį susitikimą daugelis Afrikos valstybių atsiuntė žemesnio rango pareigūnus, o ne savo vadovus. Visgi Rusijos čiuptuvai siekia Afriką. Nigeryje, kuris buvo paskutinis provakarietiškas regionas Sahelio regione, įvyko perversmas.

Rusijos tiriamosios žurnalistikos portale „Viorstka“ paskelbtame tyrime skelbiama, kad Kremlius naudoja Vakarų sankcijų apėjimo schemas, kurios leidžia „įsigyti faktiškai bet kokią draudžiamą produkciją“. Tai, kad sankcijos kol kas neduoda triuškinančio efekto pažymi ir Vakarų ekspertai, tačiau pažymi, jog ilgalaikėje perspektyvoje Rusija susidurs su problemomis.

Lenkija skelbia, kad 100 „Wagner“ samdinių juda link Suvalkų koridoriaus. Lietuva ramina, kad yra pasiruošusi, bet pripažįsta, kad Baltarusijoje esantys Prigožino samdiniai – didelė grėsmė. Jeigu „Wagner“ galiausiai peržengtų į NATO teritoriją, ar tai reikštų, kad Rusija užpuolė Aljansą? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vladimiras Putinas vėl švaistosi nepagrįstais kaltinimais. Kremliaus diktatorius sako, kad Lenkija puls Baltarusiją, o lenkai kartu su lietuviais ir ukrainiečiai okupuos Vakarų Ukrainą. Dar jis „moko“ Lenkiją istorijos ir kalba apie Stalino dovanas. Nors galima laikyti tai dar vienu V. Putino kliedesiu, panašiai jis svaičiojo prieš plataus masto invazijos pradžią.