Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Nyderlanduose įvyko politinis žemės drebėjimas. Parlamento rinkimus laimėjo Geerto Wilderso vadovaujama kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV), iškovojusi 37 vietas iš 150.
Antrojoje vietoje liko ir 25 vietas gavo kairiojo sparno blokas, trečiojoje vietoje su 24 vietomis parlamente liko dabartiniai valdantieji dešinieji. G. Wildersas neretai pavadinamas „olandiškuoju Trumpu“ tiek dėl savo išvaizdos, tiek dėl savo pažiūrų. Visgi prieš musulmonus ir Europos Sąjungą pasisakantis G. Wildersas politinėje padangėje spindi gerokai ilgiau, nei buvęs Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas.
Karjerą Nyderlandų parlamente G. Wildersas pradėjo dar 1998 m., bet tuomet priklausė nuosaikesnei dešinės partijai VVD ir buvo savotiškas dabartinio premjero Marko Rutte politinis mentorius.
Visgi G. Wildersas savo pažiūromis nepritapo prie nuosaikiųjų dešiniųjų ir galiausiai 2006-aisiais įkūrė, kaip ironiškai ir beskambėtų lietuviams, kraštutinės dešinės Laisvės partiją.
Kodėl G. Wildersas toks kontraversiškas? Islamo religiją jis yra pavadinęs „totalitarine ideologija“, siūlė uždaryti visas mečetes Nyderlanduose, uždrausti Koraną. Pasisakymai prieš islamą ir musulmonus pavertė G. Wildersą islamo ekstremistų taikiniu, tad šis politikas pastaruosius dvejus dešimtmečius yra saugomas kiaurą parą, neretai viešuose pasirodymuose dėvi neperšaunamą liemenę.
G. Wildersas yra ir aršus euroskeptikas, pasisakantis už referendumą dėl Nyderlandų išstojimą iš Europos Sąjungos ir „Nexito“ įvykdymą.
„Pirmiausia Nyderlandai“, – skelbiama partijos programoje.
Ir nors Laisvės partijos programoje G. Wilderso dešimtmečiais kartota euroskeptiška ir antiislamiška retorika atsispindėjo, debatuose ir viešuose pasisakymuose „olandų Trumpas“ daugiau akcentuodavo migracijos problemas ir mažas Nyderlandų gyventojų pajamas. Daug „žemiškesnės“ problemos galimai ir suteikė papildomą pastūmėjimą G. Wildersui pergalės link.
Lietuvai ir Europai G. Wilderso pergalė kelti nerimo gali ne tik dėl „Nexito“ planų. Nyderlandai ir M. Rutte buvo vieni aktyviausių Ukrainos rėmėjų, o G. Wildersas pasisako už paramos Ukrainai stabdymą. Jis ne kartą palankiai atsiliepė apie Vladimirą Putiną, o po Krymo aneksijos sekusias sankcijas Rusijai įvardijo kaip „isteriškos rusofobijos“ apraiškas Europoje.
G. Wildersą su pergale pasveikino jo politiniai draugai kitose Europos valstybėse, tarp kurių Marine Le Pen ir Viktoras Orbanas, kuris Laisvės partijos triumfą įvardijo kaip „permainų vėją“.
Tačiau jo laukia sunkus kelias siekiant sudaryti koaliciją su kitomis partijomis, kurios nepritaria jo antiislamiškoms pažiūroms. Siekiant suformuoti stabilią koaliciją, G. Wildersui reikia 76 vietų.
„Klausimas, ar Wildersas bus Nyderlandų premjeras, dėl to, kad niekas su juo nenori šnekėtis“, – pasakojo V. Venckūnas.
G. Wildersas nori sudaryti keturių partijų koaliciją su darbą baigiančio M. Rutte centro dešinės Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD), už reformas pasisakančia „Naujojo socialinio sandorio“ (NSC) partija bei „Ūkininkų ir piliečių judėjimu“ (BBB).
BBB partija, kuri iškilo iš protestų prieš planus mažinti išmetamo azoto kiekį ir kovo mėnesį laimėjo regioninius rinkimus, ir kuri, regis neatsisako galimybės dirbti su PVV, gavo septynias vietas.
Tačiau G. Wildersas negali suformuoti daugumos be VVD ir NSC su Pieteriu Omtzigtu priešaky. Iki šiol abi šios partijos atsisakė pradėti derybas dėl koalicijos.
VVD partija, vadovaujama Turkijoje gimusios naujosios lyderės Dilan Yesilgoz-Zegerius per šiuos rinkimus gavo 24 vietas, nors iki šiol turėjo 34 mandatus.
Ji pareiškė, kad VVD neketina sudaryti koalicijos su PVV, tvirtindama, kad rinkėjai aiškiai pasakė, jog jos partija nebeturėtų valdyti Nyderlandų. NSC įkūrėjas P. Omtzigtas ilgą laiką buvo laikomas labiau tikėtinu G. Wilderso partneriu, tačiau jis pareiškė, kad baiminasi, jog PVV pažadai prieštarauja šalies konstitucijai.
V. Venckūnas neatmetė vaivorykštinės koalicijos varianto, kurį galėtų lipdyti dabartiniai valdantieji VVD, antrąją vietą rinkimuose iškovoję kairieji ir kitos partijos. Tuomet į premjero postą kėsintis galėtų į nacionalinę politiką grįžęs buvęs ilgametis Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
„Tai su Nyderlandais galime turėti arba Viktoro Orbano geriausią draugą Geertą Wildersą prie stalo, arba Fransą Timmermansą, visišką Europos fanatą. Nyderlandai atrodo tokie tolimi, bet juose įvyksiantys sprendimai gali mums būti labai svarbūs.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00:13 Intro
00:00:30 Baltijos šalių demaršas ir kodėl Vakarai nori kalbėtis su Maskva
00:20:04 Orbanas toliau šantažuoja
00:26:13 Olandiškasis Trumpas laimėjo ir šokiravo Europą
00:41:44 Žiūrovo pastaba: Vengrija – šaunuoliai, tinklalaidės kalbėtojai – į frontą
00:44:34 Mobilizacija
01:00:22 Politikų topas ir iš kur ten atsirado Nabiulina
