Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę ne kartą pasisakė, kad Lietuva susiduria su egzistencine grėsme. Pasak jo, situacija Ukrainoje neįkvepia, o kitas Kremliaus taikinys būsime mes. Užsienio reikalų ministras tikina, kad optimizmo mažai, tad turime drąsiai kalbėti apie ryžtingesnius sprendimus dėl nacionalinio saugumo.
G. Landsbergis sako, kad jo žodžiai, kad turime nedaug laiko, skamba taip, kokia yra reali situacija.
„Švelniau pasakyti negalėčiau. Neatsitiktinai dvejus metus rėmėme Ukrainą. <...> Geografiškai mes esame arčiausiai karo, istoriškai esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Jeigu istorija ko nors mus moko, ne tik okupacijos istorija, bet ir pastarųjų laikų istorija, nesustabdyta Rusija dabar savo kovą tęs“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Aš nesileisiu į kalbas apie politiką. Aš pakviesiu surasti sprendimą. Prieš metus aš pats tikėjau, kad situacija Ukrainoje gali būti kitokia. Kiekvieną dirbau dėl to. Ateina laikas, kai mes turime suprasti, kad mūsų dvi kaimynės ne tik, kad nenugalėtos, bet jos turi galimybę atsistatyti ir tęsti savo kovą toliau. Klausimas, kas bus kitas taikinys. Turime nepamiršti, kad esame labai labai arti to. Taip, mus gina penktasis [NATO] straipsnis, bet tai neturi būti mus apatijai skatinantis veiksnys“, – aiškino G. Landsbergis.
Ministras kelia klausimą, ar galime susitelkti tam, kad šalis finansuotų savo saugumą tiek, kad iš tiesų įvyktų strateginis pokytis. G. Landsbergio teigimu, nors Lietuva išties skiria nemažai pinigų gynybai, jis kelia klausimą, ar tai atliepia dabartines saugumo grėsmes.
„Ar tai atliepia tuos pokyčius, kurie vyksta ar tai atliepia 2022-ųjų vasario 24-osios pokyčius. 2022-ųjų pokytį dar atliepia, bet šiandienos pokyčių, manau, jau nebe“, – sakė ministras.
„Jeigu reikėtų dėti parašą ir po 5 proc. [nuo BVP gynybai], aš padėčiau. Klausimas, kiek mes visuomenėje esame pasiruošę susitarti dėl to“, – pridūrė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda ministrą ragino „atsisėsti ir nusiraminti“.
„Nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„Tokie staiga iš kanapių išlindus pareiškimai nedaro mūsų įvaizdžiui teigiamo poveikio ir, be abejonės, galėtų atsiliepti ir potencialių investuotojų elgesiui ar atsargumui“, – pridūrė jis.
„Dabar vėl išeiti į rampų šviesą ir sakyti, kad ah, žiūrėkit, kas atsitiko – mūsų saugumas pavojuje ir kyla rimtos grėsmės. Taip, bet ar atsitiko kažkas ypatingai naujo, ko nebuvo anksčiau? Kodėl buvo susirūpinta tuo dabar, būtent dabar? Rinkimai artėja ar kažkokie kiti dalykai?“ – kalbėjo G. Nausėda.
Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra.
„Mūsų žvalgai daro tokį perspektyvinį vertimą: esamuoju laikotarpiu grėsmė, vidutinio laikotarpio grėsmė ir ilgojo laikotarpio grėsmė. Žiūrint į jų vertinimą, tai tikrai nėra šiandien tos tiesioginės grėsmės duotuoju momentu, kad gali kilti karinis konfliktas arba invazija į mūsų valstybę“, – ketvirtadienį transliuotame interviu LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė V. Rupšys.
Vidutiniu laikotarpiu, kuris trunka nuo penkerių iki dešimties metų, pasak V. Rupšio, daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje baigties.
„Tada jau didesnė perspektyva. Bet vertinimas yra toks, kad tikrai mes manome, kad Rusija išliks toliau ir tuo ilguoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu tikrai mums grėsmė. Bet viskas priklausys nuo mūsų. Mums reikia ramiai, šaltai rengtis tam konfliktui. Ar jis bus, ar nebus, tai tikrai priklausys nuo mūsų“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Jis taip pat teigė, jog Rusija nėra pasiruošusi pulti NATO, ir net „nenuspėjama Rusija, nenuspėjamas kartais V. Putinas tikrai žino, kad NATO yra branduolinė sąjunga“.
„Iš vienos pusės, viskas, ką sako Landsbergis, yra teisinga. Mes jau viską turėjome daryti užvakar, gaila, kad nedarėm, gerai, kad darom šiandien, bet reikia daryti dar daugiau.
Bet pagrindinė problema yra tai, kad aš suprasčiau, kad tai kalbėčiau aš, Saulius Skvernelis, kuris yra opozicijoje. Bet tai šneka didžiausios valdančiosios partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras.
Jie trejus metus buvo valdžioje. <...> Seime dabar kaip tik yra svarstomas biudžetas. Gynybai bus skiriama 2,71 proc. nuo BVP, į ką įtraukta ir laikinas bankų solidarumo mokestis.
Jeigu būtų atėjęs projektas, kad ok, mes matome, kad egzistencinės grėsmės, mes nebeturime laiko ir tu atneštum patikslintą biudžetą, kur gynybai yra 3 ar 3,5 proc. ir tada skleistum žinią, kad laiko nebėra, aš suprasčiau“, – kalbėjo V. Venckūnas.
„Keistai atrodo frazė, kad aš nepolitikuosiu šiuo klausimu. Tu esi politikas, čia tavo darbas. Iš politiko ir tikiesi, kad jis politikuos, kalbės apie politinius dalykus. <...> Kitas dalykas, kalbant apie gynybos reikalus, nebūtinai reikia kažkokių milžiniškų pinigų ir pirkti tankus, naikintuvus ar dar kažką.
Neturi pinigų, susitark su verslu, už kažkokį barterį, galų gale, perkask sieną, bent jau susitvarkysi su migrantų grėsme. Akivaizdu, kad tai bus problema ir ji tik gilės. Vielinės tvorelės neužteks.
<...> Jeigu neturi pinigų, turėk fantazijos, suburk tautą. Kalbėk aiškiai, kalbėk, ką galima daryti, politikai turi skatinti iniciatyvą. <...> Kas buvo padaryta per tuos dvejus metus akivaizdaus karo Ukrainoje, kai akivaizdi potenciali grėsmė kilusi ir mums? Kas buvo padaryta pas mus? Užsakyta kažkiek ginkluotės? Geras dalykas, bet kas dar? Kad visuomenė pajustų, kad tai yra grėsmė. Neužtenka tik kalbėti per televizorių, kad tai yra grėsmė“, – dėstė A. Jakimčuk.
„Mums trūksta vientiso požiūrio. Atrodo, kad per šiuos dvejus metus turėjome sugalvoti, kaip atrodys mūsų kariuomenė. Pavyzdžiui, Landsbergis kalba, kad reikia visuotinio šaukimo. Apie tai kalba ir Nausėda. Ir tada mes turime krašto apsaugos ministrą, kuris, priminsiu, yra toje pačioje partijoje kaip Landsbergis, ir kariuomenės vadą, kurie sako, kad gal mums nereikia visuotinio šaukimo. Mes turime dvi stovyklas, kurios dėl šito negali susitarti. Gal turėkime bendrą viziją?“ – samprotavo V. Venckūnas.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00:27 Susitikome vėl aptarti, kas naujo pasaulyje ir Lietuvoje
00:00:56 Trečiasis pasaulinis karas: įšalas Ukrainoje ir kiek NATO turi laiko pasiruošti karui su Rusija
00:14:50 Landsbergio įspėjimas: panikos kėlimas ar rimtas signalas? Ir ką darome?
00:30:45 Izraelio ir „Hamas“ paliaubos: keliam tris klausimus
00:34:43 Rusijai nugarą besukanti Kinija ar tik eilinis bandymas išdurti Vakarus?
00:48:44 Griausmas iš Argentinos: į valdžią atėjo viską iš pamatų griauti žadantis gražiausių bakenbardų politikoje savininkas
