Visuomenės sveikatos centro švietimo įstaigų patikrinimų rezultatai – nedžiuginantys. Net 86 proc. miesto ir rajono mokyklų rasta vienokių ar kitokių pažeidimų. Kai kurie pažeidimai nesprendžiami jau ne pirmus metus. To priežastis – lėšų trūkumas.
Nesitikrina sveikatos
Kaip teigė Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Vida Vyčienė, Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo patikrinta 21 miesto ir rajono mokykla. 15-ai jų iš anksto buvo pranešta apie planinį patikrinimą, o šešios mokyklos, neturėjusios higienos paso, Visuomenės sveikatos centro specialistų vizito sulaukė iš anksto nepranešus. Iš 21-os patikrintos švietimo įstaigos nerasta nė vieno pažeidimo tik trijose.
„Įvairių pažeidimų nustatyta 86 proc. mokyklų. Dažniausiai jie atsirado ne dėl nenoro spręsti, o dėl finansinių dalykų. Visur reikia remonto“, – teigė V.Vyčienė.
Ji paaiškino, kad net 19 proc. tikrintų mokyklų neturėjo visų vaikų sveikatos pažymėjimų. Pasak vedėjos, auklėtojams ir mokytojams reikėtų aktyviau raginti mokinių tėvus, kad šie laiku nuvestų savo atžalas pasitikrinti sveikatos. Nors prieš mokslo metų pradžią įvairiose žiniasklaidos priemonėse itin aktyviai kalbama, kaip svarbu laiku susirūpinti vaikų sveikata ir profilaktiškai tikrintis, daugelis suaugusiųjų vis dar abejingai žiūri į tai.
Tačiau pati opiausia problema vis dar lieka dirbtinio apšvietimo ir santechnikos įrenginių būklė. Apšvietimui naudojamos kaitrinės, o ne liuminescencinės lempos. Nors higienos normose nurodyta, kad pastarosios turi būti tik mokymo klasėse ir kabinetuose, šio reikalavimo nepaisoma net 30 proc. tikrintų mokyklų. Kai kuriose klasėse ir kabinetuose neįrengtos žaliuzės ar užuolaidos, apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių.
„Poroje mokyklų buvo neužtikrintas natūralus vėdinimas. Langai tokie susidėvėję, kad jeigu juos kas bandytų atidaryti, paprasčiausiai iškristų. Gerai, kad vaikai keliauja po kabinetus ir toje pačioje patalpoje nesėdi kelias pamokas iš eilės. Kita vertus, jeigu langai tokie išpuvę, klasės vėdinamos natūraliai. Tačiau žiemą sėdėti klasėje, kurioje pro sienas košia vėjai, menkas malonumas“, – kalbėjo V.Vyčienė.
Trūksta higienos priemonių
Taip pat opi tualetų ir higienos problema. Net 10 proc. tikrintų mokyklų tualetų kabinose nebuvo kabliukų ar užraktų, pasitaikė ir tokių švietimo įstaigų, kuriose apskritai nebuvo kabinų. Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos teigimu, mokykla yra kaip bičių avilys, kuriame gyvenimas tiesiog verda. Natūralu, kad atsiranda tokių, kurie išsukinėja kabliukus ar sumąsto tualetiniu popieriumi išmatuoti koridoriaus ilgumą, tačiau reikėtų užtikrinti mokinių privatumą.
„Vaikų privatumas turi būti užtikrintas, kaip ir priemonės laikytis higienos. 5 proc. mokyklų neradome muilo ar tualetinio popieriaus. Keista ir kartu džiugu, kad nė vieno tokio pažeidimo neradome tose mokyklose, kurias patikrinti atvykome nepranešę. Būtent nuo rankų plovimo su muilu pasinaudojus tualetu ir prasideda higienos įgūdžių formavimas. Džiugu, kad mokyklos surado būdą, kaip turėti šių asmens higienos priemonių“, – sakė V.Vyčienė.
Kita problema, kad 30 proc. tikrintų mokyklų neveikė visi sanitariniai mazgai, o 48 proc. mokyklų nebuvo karšto vandens. Vienose švietimo įstaigose karšto vandens nebūna ištisus metus, o kitose – tik nešildymo sezonu.
Maitina sveikai
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos teigimu, džiugu tai, kad nebuvo ugdymo proceso organizavimo pažeidimų. Tik vienoje rajono mokykloje pradinukams vieną dieną buvo daugiau nei penkios pamokos, tačiau išklausius specialistų pastabų tvarkaraštis buvo pakoreguotas.
Vienoje mokykloje rasti nesuderinti valgiaraščiai, o kitoje jie neatitiko to, kas buvo nurodyta. Ne visose švietimo įstaigose atsakingas asmuo kiekvieną savaitę pildo valgiaraščių ir vaikų maitinimo atitikties patikrinimo žurnalą. Nors dauguma mokyklų vėlavo patvirtinti savo valgyklų valgiaraščius, didelių pažeidimų neužfiksuota.
„52 proc. mokyklų pačios sudarė valgiaraščius ir suderino su mumis, o 43 proc. pasinaudojo Sveikatos ministerijos patvirtintais receptais. Mokyklų valgyklų steigėjai tikrai išmintingi ir galvoja, kaip skaniau ir įvairiau paruošti valgius. Tačiau vis dar 52 proc. valgyklų nesilaiko rekomendacijos kasdien paruošti vieną tausojamąjį patiekalą – virtą garuose ar troškintą“, – sakė V.Vyčienė.
Anot jos, statistiniai skaičiai slepia didelius darbus, pažeidimų mastas, nors ir lėtai, bet mažėja, ypač tos srities, kuri priklauso nuo mokyklų vadovybės, organizacinių dalykų. Po truputį gražėja ir mokyklų pastatai, nors vis dar yra tokių, kuriuose ūkauja vėjai.
„Vis daugiau mokyklų sulaukia renovacijos, visi nori gyventi gražiau. Mokyklų vadovybė reaguoja į kiekvieną mūsų pastabą ir kankina Savivaldybę savo laiškais. Nors Savivaldybė ir skiria šiek tiek pinigų, bet jų per maža, kad būtų galima pašalinti visus pažeidimus.
Negalime skirstyti pažeidimų į svarbius ar nesvarbius, bet kai kuriems jų išspręsti reikia labai nedaug“, – teigė V.Vyčienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
