mokykla

Ketvirtadienį ryte į šiaurės rytus nuo Varšuvos esančioje mokykloje 15-metis peiliu užpuolė ir mirtinai sužalojo vieną iš mokymo įstaigos darbuotojų, pranešė policija. Incidentas įvyko Leščydul Novinų kaime netoli Vyškuvo miesto už maždaug 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo Varšuvos. Vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pirmiau buvo pranešęs, kad moteris gaivinama, tačiau ketvirtadienį prieš 11 val. Mazovijos vaivadijos policija pranešė, kad ji nuo patirtų sužalojimų mirė.

Šešerių metų pradinis ugdymas, naujas mokytojų karjeros modelis ir daugiau laisvės mokyklų vadovams valdyti biudžetą bei formuoti komandą – tai dalis šiandien pristatyto švietimo kelrodžio siūlymų. Kelrodyje numatyta dešimt žingsnių trijose srityse – kokybiškų ugdymo programų, profesionalios vadybos ir mokytojų. 43 švietimo, verslo ir visuomenės organizacijų palaikomas Kelrodis siūlomas tapti pagrindu nacionaliniam susitarimui dėl švietimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) į Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą įtraukė ukrainiečių rašytoją Tarasą Ševčenką. Jo kūriniai šiais mokslo metais dar bus rekomenduojami, o nuo 2027 metų rugsėjo autorius taps privalomas išplėstiniu kursu lietuvių kalbos ir literatūros besimokantiems vienuoliktokams.

Prievolė mokyklose, kuriose ugdymas vyksta tik rusų kalba, steigti bent po vieną lietuvišką klasę keltų rizikų, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atlikta analizė. Ji parengta Seimo Švietimo ir mokslo komitetui balandį paprašius įvertinti galimą poveikį, jei būtų keičiamas Švietimo įstatymas, nustatant, kad Lietuvos valstybinėse bei savivaldybių ugdymo įstaigose negali būti situacijos, kai nėra nė vienos klasės, kurioje ugdymas vyksta valstybine kalba.

Visiems mokiniams mokslo metai prasidėjo rugsėjo pirmąją, o judėjimo negalią turinčiam vilniečiui Jokūbui – tik rugsėjo pabaigoje. Dvyliktokas kone mėnesį negalėjo lankyti pamokų, nes mokykla nesugebėjo surasti pavežėjo, kuris kiekvieną dieną jį nuvežtų į mokyklą ir po pamokų parvežtų namo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Per mokinio surengtą išpuolį mokykloje Slovakijos šiaurės vakaruose antradienį žuvo 61-erių moteris, o dar viena moteris ir vaikas buvo sužeisti, naujienų agentūrai AFP pranešė gelbėjimo tarnybos. Po išpuolio Staškovo mokykloje abu sužeistieji buvo nuvežti į ligoninę, pranešė Greitosios medicinos pagalbos operacijų centro atstovė spaudai Petra Klimešova. Pasak jos, 44-erių nukentėjusiajai buvo durta į krūtinę.

Konfliktas tarp Kauno mokyklos pedagogės ir penktoko persikėlė į teismo salę. Muzikos mokytoja kaltinama mokiniui sukėlusi fizinį skausmą, kai per pamoką bandė jį nuvesti pas mokyklos vadovybę. Vis dėlto bylos aplinkybės rodo, kad prieš konfliktą mokinys pedagogę įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Kauno teisme nagrinėjama Vaišvydavos mokyklos muzikos mokytojos byla. Į teisėsaugą kreipęsi penktoko tėvai iš pedagogės prašo tūkstančio eurų žalos atlyginimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) surinko daugiau nei pusės Lietuvos mokyklų duomenis, kaip šios laikosi nuo šių mokslo metų įsigaliojusios mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarkos, sako ministrė Raminta Popovienė.  „Šiuo metu mes renkame mokyklų mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkų pasirengimą mokyklose, jau surinkome apie 600 mokyklų dokumentų, ir tai yra daugiau nei pusės Lietuvos mokyklų duomenys“, – Vyriausybės valandoje Seime kalbėjo ministrė.

Seimas žengė pirmą žingsnį uždraudžiant vienkartines elektronines cigaretes. Lietuvoje 2 iš 10 vaikų pirmą vienkartinę elektroninę cigaretę išbandė būdami 13 metų ar net jaunesni. Seimo nariai po pateikimo pritarė, kad tokias cigaretes pardavinėti būtų uždrausta. Tačiau tiek kai kurie parlamentarai, tiek prekiautojai tabako gaminiais tvirtina, kad draudimas vaikų nuo elektroninių cigarečių neatbaidys – jų laisvai ir dabar nelegaliai nusiperka internete. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kaune teismą pasiekė konfliktas tarp mokytojos ir penktoko, prasidėjęs per pamoką. Pedagogė kaltinama fiziškai sugriebusi mokinį ir bandžiusi jį nuvesti pas mokyklos vadovybę, tačiau aiškėja, kad prieš tai vaikas mokytoją plūdo necenzūriniais žodžiais. Kauno teisme nagrinėjama Vaišvydavos mokyklos muzikos mokytojos byla. Pedagogė kaltinama sukėlusi fizinį skausmą penktokui, o į teisėsaugą kreipęsi mokinio tėvai iš jos prašo tūkstančio eurų žalos atlyginimo.

Estijos Tartu mokyklose ir darželiuose ruošiamos vietos, kur vaikai galėtų slėptis per oro pavojų. Tikrinamas jų vėdinimas ir ryšio galimybės, langai dengiami specialia plėvele, kuri sprogimo atveju padeda sulaikyti stiklo šukes, o mokyklų bendruomenėms rengiami mokymai ir pratybos. Lietuvoje pasirengimas oro pavojui taip pat stiprinamas, tačiau gegužę paskelbtas oro pavojus parodė, kad praktikoje mokyklos dar reagavo nevienodai.

Valdančiųjų pažadai nemokamai moksleivius maitinti iki 10 klasės, tai yra iki 17 metų, jau kelia aistras Seime. Opozicija ir dalis pačių valdančiųjų piktinasi, kad Ingos Ruginienės įvardinta kone pusės milijardo eurų suma per metus valstybės biudžetui yra nepakeliama. Tačiau nemokamo maitinimo šalininkai išlaidas jam žada sumažinti – kvies produktus tiesiai į mokyklas vežti ne tarpininkus, o ūkininkus ir maitins švediško stalo principu.

Naujam vadovui atėjus į organizaciją iš jo dažnai laukiama pokyčių – tačiau 2024 metais Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijai pradėjusi vadovauti Rasa Mašurinienė sako sąmoningai pasirinkusi pirmiausia pažinti jau stiprią mokyklą ir suprasti, ką joje iš tiesų verta keisti. Panašaus nuoseklumo, jos nuomone, šiandien stinga ir visai Lietuvos švietimo sistemai – mažiau nuolatinių reformų, daugiau pasitikėjimo mokyklomis ir laiko įvertinti jau priimtų sprendimų rezultatus.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) viešai svarstyti pateikė du siūlymus, kaip ateityje galėtų būti vertinama bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė. Vienu jų agentūra siūlo iš esmės keisti dabartinę sistemą, o kitu – išlaikyti ir tobulinti ekspertiniu vertinimu paremtą modelį.  NŠA teigimu, abiejų modelių tikslas yra stiprinti mokyklų veiklos kokybę ir orientuotis į mokinių pažangą. „Šiame etape svarbu išgirsti, kaip pačios mokyklų bendruomenės mato prasmingą išorinį vertinimą.

Prasidėjus rugsėjui ir mokiniams išėjus į mokyklas, nedaug kas susimąsto, kiek iš tikrųjų kainuoja vaiką išleisti į mokyklą. Specialistai apskaičiavo, kad prieš naujų mokslo metų pradžią mokykliniai reikmenys gali kainuoti nuo 400 iki 1000 eurų. Tačiau ne visi gali išleisti tokias sumas, o vaikai lankyti mokyklą privalo. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ – pokalbis su „Swedbank“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene apie tai, kokią paramą gali gauti nepasiturinčios šeimos.

Praeitą savaitę vienos Panevėžio mokyklos mokytojams buvo išsiųsti grasinimai susprogdinti mokyklą. Saugumo užtikrinimo priemonių planas „Skydas“ įvestas nebuvo, patikrinus mokyklos patalpas, įtartinų daiktų nerasta.  Dėl šio incidento policija ikiteisminio tyrimo kol kas nėra pradėjusi. „Aplinkybės tikslinamos“, – Eltai penktadienį sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė.

Joniškio mokykloje nepilnametė smurtavo prieš kitą moksleivę, šeštadienį pranešė Šiaulių apskrities policija. Rugsėjo 16 dieną apie 12 val. Upytės gatvėje esančioje mokykloje 2010 metais gimusi nepilnametė smurtavo prieš kitą 2009 metais gimusią moksleivę. Nukentėjusioji po medikų apžiūros ligoninėje gydoma ambulatoriškai. Pareiškimas policijai gautas penktadienį, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Mokslo metai dar tik prasidėjo, o Kaune jau nustatyti šiurkštūs pažeidimai mokyklos valgykloje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorius pribloškė netvarka virtuvėje. Jie skubiai sustabdė vaikus maitinančios įmonės veiklą ir nurodė, kad ši galės grįžti tik ištaisiusi trūkumus. Tačiau Kauno valdžia užkirto tam kelią ir nutraukia sutartį.

Kaune dėl galimo smurto prieš mokinį teisiama pedagogė. Į teisėsaugą kreipėsi tėvai ir kaltina mokytoją per pamoką griebus vaikui už kaklo ir jį tempus. Reikalauja tūkstančio eurų. Aiškėja, kad penktokas išplūdo mokytoją riebiais keiksmažodžiais, o ši norėjo jį jėga nuvesti pas vadovybę, dėl to ir įsiplieskė konfliktas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Neeilinė byla Kaune – prieš teismą stojo Vaišvydavos mokyklos muzikos mokytoja, kuri kaltinama sukėlusi fizinį skausmą penktokui.

Perskaityti tekstą nėra tas pats, kas jį suprasti. Reikia gebėti atsirinkti svarbiausią informaciją, susieti skirtingas teksto dalis, atskirti faktą nuo nuomonės ir įvertinti šaltinį. Būtent tokius penkiolikmečių skaitymo gebėjimus vertina EBPO PISA tyrimas. Naujausi rezultatai rodo, kad jie silpsta: 2018–2025 m. skaitymo rezultatai reikšmingai smuko 56 iš 74 švietimo sistemų, o EBPO šalyse vidutinis rezultatas sumažėjo 25 taškais – daugiau nei vienų mokslo metų pažangos skirtumu.

Daugelyje pasaulio šalių penkiolikmečių gebėjimai silpnėja. Naujausias EBPO PISA 2025 tyrimas rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį ypač smuko skaitymo ir matematikos rezultatai, o jau kas penktas penkiolikmetis EBPO šalyse nepasiekia bazinio lygio nė vienoje iš trijų pagrindinių sričių. Tačiau net ir šiame bendrame nuosmukio fone yra švietimo sistemų, kurios ne vieną PISA ciklą išlieka tarp stipriausių pasaulyje.

Jungtinėje Karalystėje veikiančios privačios mokyklos atstovai pateikė griežtus nurodymus moksleivių tėvams, susijusius su privatumo užtikrinimu. Šis žingsnis žengtas pasklidus žinioms, kad po sugrįžimo į tėvynę princo Harry ir Meghan Markle atžalos Archie bei Lilibet gali pradėti lankyti vietos ugdymo įstaigą. Privatumo ir saugumo reikalavimai Prestižinio Kotsvoldo regiono mokyklos administracija tėvams išsiuntė raštą, kuriame raginama griežtai paisyti kitų vaikų bei jų šeimų privatumo.

Vieną Kretingos rajono gimnazijos bendruomenę sudrebino keli nerimą keliantys incidentai, kurių metų, vieno iš ugdymo įstaigos bendruomenės nario teigimu, esą nukentėjo ne tik mokiniai, bet ir darbuotojai bei direktorė. Policija patvirtino, kad dėl galimų incidentų ugdymo įstaigoje buvo gauti pranešimai, o pareigūnai šiuo metu tikslina aplinkybes. Apie situaciją naujienų portalui tv3.lt anonimiškai pranešęs mokinys teigė nerimaujantis dėl mokyklos bendruomenės saugumo.

Šią savaitę vienoje Kretingos krašto gimnazijų policija ir greitosios pagalbos medikai lankėsi du kartus: antradienį esą bandė nusižudyti patyčių neapsikentusi moksleivė, o ketvirtadienį aštuntokas per pamoką žiauriai sumušė dvi savo klasiokes, skelbia naujienų portalas „Lrytas“, remdamasis šaltiniais. Be to, teigiama, jog pastarasis paauglys trenkė kumščiu į veidą direktorei, atskubėjusiai aiškintis situacijos.

Vienos Estijos mokyklos moksleivių tėvų grupė kreipėsi į teismą dėl ginčo, kilusio dėl pamokų pradžios laiko, ketvirtadienį pranešė visuomeninis transliuotojas ERR. Kervekiulos pagrindinę mokyklą, esančią visai šalia Tartu, lanko daugiau nei 700 vaikų. Nors vyriausybės nutarime numatyta, kad nuo 2026–2027 mokslo metų Estijos bendrojo lavinimo mokyklose pamokos turėtų prasidėti 9 val., Kervekiulos mokykla pasinaudojo išimtimi ir išlaikė dešimtmečius galiojančią tvarką pamokas pradėti 8 valandą.

Didžiausias iki šiol vykęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA, kuriame dalyvavo daugiau kaip 760 tūkst. mokinių iš 91 šalies, atskleidė, kaip per pastaruosius trejus metus pasikeitė Lietuvos mokinių gebėjimai.

Antradienį simboline kapsulės įkasimo ceremonija sostinėje pažymėta naujos gimnazijos Verkių seniūnijoje statybų pradžia. Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, tai bus antra nauja savivaldybės gimnazija mieste per visą Nepriklausomybės laikotarpį.  „Paskutinį kartą Vilniuje nauja gimnazija buvo atidaryta 2022 metais ir tai buvo pirma nauja savivaldybės gimnazija per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Iš viso per 36 metus buvo pastatytos tik keturios naujos mokyklos.

Kas sieja nedidelį miestelį Šiaulių rajone ir daugiau kaip tūkstantį kilometrų nutolusį Miuncheną? Vaikų miestas. Bubiuose pradėta iniciatyva per kelerius metus išaugo į Mini Dubysą, o šiandien jos dalyviai patirtimi keičiasi su vienu žinomiausių tokio pobūdžio projektų Europoje – Mini Miunchenu. Pernai jo komanda lankėsi Lietuvoje, o šią vasarą atsakomojo vizito į Miuncheną išvyko Dubysos aukštupio mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Ką turi mokėti penktokas, septintokas ar devintokas? Suomijoje į šį klausimą nuo 2028 m. bus atsakoma vienodai visose mokyklose. Kiekvienai klasei ir mokomajam dalykui bus aiškiai nustatyta, kokį lygį mokinys turi pasiekti. Tačiau nauja tvarka apibrėš ne tik tai, ko tikimasi iš vaiko – ji numatys ir tai, ką mokykla turi daryti, kai jam nesiseka.

Nuo 2027 metų mokymo plaukti programoje planuojama sudaryti galimybes dalyvauti visiems Lietuvos antrokams. Tai numatoma Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte, kurį Ministrų kabinetas turėtų svarstyti artimiausiu metu. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, šiuo metu mokymo plaukti programoje dalyvauja ne mažiau kaip 16 tūkst. antrokų – tai sudaro apie 54 procentus visų antros klasės mokinių. Siekiant į programą įtraukti visus antrokus, papildomai reikėtų apie 14 tūkst.

Darbas televizijoje, artėjančios vestuvės, muzika ir gyvenimas prieš kameras – šiandien Keites Arai gyvenime malonių iššūkių netrūksta. Šį sekmadienį į naują rudens sezoną žengiančioje ir žiūrovus stebinti žadančioje TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ apsilankiusi Keite jos kūrėjai ir floristikos dizainerei Kristinai Rimienei atskleis itin asmeniškas savo gyvenimo puses.

Socialiniuose tinkluose išplito istorija, kurioje moteris pasidalino esą įvykusiu incidentu, kurio metu, mokykliniam autobusui nuvažiavus nuo kelio, vairuotojas neva paliko mažamečius vaikus. Tiesa, mokyklos direktorė aiškina, jog įvykio metu vaikai nenukentėjo, o šiuo metu pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Rugsėjo 1-osios šventė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje moksleiviams tapo neeiliniu įvykiu – juos gyvu pasirodymu nustebino atlikėjas Silvester Belt, atlikęs savo hitą „Luktelk“. Socialiniame tinkle „TikTok“ paplitęs vaizdo įrašas iškart sulaukė didelio dėmesio. Internautų reakcija  Komentaruose užvirė tikra emocijų banga. Mokiniai iš kitų mokyklų neslėpė pavydo, rašydami „nesąžininga“, „pavydžiu“ ar klausdami, kaip šiai mokyklai taip pasisekė.

Trečiadienio vakaro TV3 televizijos laidos „KK2 savaitė“ vedėjai Keitė Arai ir Mindaugas Stasiulis bei studijos svečiai diskutavo aktualia tema: kas geriau – valstybinės ar privačios mokyklos? Buvę krepšininkai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai atskleidė, kiek kainavo atžalas išleisti į privačią mokyklą. Net 4 vaikus auginantis K. Lavrinovičius tikino, kad mokslams išleido nemažą sumą, tačiau investuoti į atžalų ateitį – itin svarbu.

Naujajame TV3 televizijos sezone trečiadieniais užsikurs tikra diskusijų arena. Pirmojoje laidos „KK2 savaitė“ serijoje vedėjai Keitė Arai ir Mindaugas Stasiulis bei studijos svečiai diskutavo aktualia tema: kas geriau – valstybinės ar privačios mokyklos? Elito korespondentas Domininkas Ramonas kalbino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorių Rytį Komičių.

Mokslo ir žinių diena kasmet yra ypatinga. Tiesa, beprasidedantys nauji mokslo metai tėvams ir vaikams niekuomet nepraeina be iššūkių. Tėvai tampa taksistais, o vaikai turi ir vėl grįžti į įprastą ritmą. Būtent tai jau rytoj, trečiadienį, žinomi žmonės aptars dar vienoje TV3 žiniasklaidos grupės premjeroje – pramoginėje diskusijų laidoje „KK2 savaitė“! Anonsas:  Tai – laida, kurioje kiekvieną trečiadienio vakarą bus aptariamos didžiausias aistras keliančios temos.

Tai, ar Lietuvoje reikės imtis griežtesnio reglamentavimo dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose, bus galima įvertinti rugsėjo mėnesio antroje pusėje, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Vis tik, pasak jo, valstybinis sprendimas šiuo klausimu galimai bus neišvengiamas. „Problema išlieka ir tas liberalusis kelias – tvarkoje, galime jį pasitikrinti, galime labai greitai padaryti išvadas, kiek mokyklų apskritai ketina reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą.

Prasidedant naujiems mokslo metams, tiek moksleivių, tiek pedagogų laukia svarbios naujovės. Tarp jų – nauja mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarka mokyklose, duris atveriančios sporto klasės bei nauja emocinių kompetencijų stiprinimo programa mokytojams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad šiuo metu galiojanti tvarka, leidžianti pačioms mokykloms parengti telefonų naudojimo taisykles, nėra atsakomybės nusikratymas bei pabrėžia, kad to nori pačios įstaigos. „Tikrai norėčiau paprašyti, kad tai nebūtų įvardyta atsakomybės nusikratymu ir šiandien darbo grupėje mokyklos išsakė, kad nori savarankiškumo, nori daugiau autonomijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Popovienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė kartoja neskubanti drausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais kol neįsigaliojo dabartiniai įstatymo pakeitimai. Vis tik, pasak jos, jei peržiūrėjus paaiškės, kad šių įsipareigojimų nesilaikoma – reglamentavimą teks griežtinti.  „Mokyklos jau beveik 80 proc. yra įgyvendinę ir pas save turi tvarkas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo.

Rugsėjo pradžia Lietuvoje turi savitą kvapą – į mokyklas sugrįžta ne tik mokiniai, bet ir spalvingos gėlių puokštės, skirtos mokytojams. Vieni renkasi kuklią puokštelę, kiti į mokyklą skuba nešini įspūdingo dydžio saulėgrąžomis, kardeliais ar jurginais. Tačiau gėlė, kurią tą rytą įteikiame mokytojui, gali reikšti kur kas daugiau nei tiesiog gražų gestą.

Lietuvoje miesto ir kaimo mokyklų penkiolikmečių matematikos rezultatų skirtumas siekia 71 PISA tašką – tai maždaug 54 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 46 taškus. Tačiau šis skirtumas savaime nepasako, kuri mokykla yra „geresnė“. Jis atkreipia dėmesį į kitą problemą – vaikų mokymosi sąlygos ir galimybės gali labai skirtis, o galutiniai rezultatai ne visada parodo, kiek prie vaiko pažangos prisidėjo pati mokykla.

Jau kitą savaitę mokyklinukai ir vėl sugrįš į mokyklos suolus. Tam, kad ugdymosi procesas vyktų sklandžiai, tėvai jau iš anksto skuba aprūpinti savo atžalas visomis reikalingomis mokyklinėmis priemonėmis. Prekybos tinklų atstovai pažymi, jog šiemet mokyklinių prekių kainos, palyginus su praėjusiais metais, esą ženkliai nesikeitė ir priduria, kad šiemet joms išleidžiama nuo kelių dešimčių iki 100 eurų.

Artėjant Rugsėjo 1-ajai šeimose prasideda ne tik mokyklinių prekių paieškos, bet ir derybos: kokią kuprinę rinktis, kokių batų reikia, o kokie drabužiai ar aksesuarai jau „nebetinka“. Dviejų vaikų mama Ieva Mackevičienė sako radusi vieną taisyklę, kuri pasiruošimą mokyklai gerokai palengvina – kuo mažiau primesti savo skonį ir leisti vaikams rinktis patiems.

Nuo rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklose, preliminariais duomenimis, duris atvers 20 sporto klasių keturiose savivaldybėse, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, 13 klasių bus įsteigta Vilniuje, keturios – Kauno rajone, dvi – Kėdainiuose ir viena Panevėžyje.

Rugsėjo pirmoji ne už kalnų, o štai Žiežmarių gimnazijoje šeimininkauja statybininkai ir vyksta grandioziniai remontai. Tėvai sunerimo, ar vaikai šventę pasitiks dulkėse, o per pamokas girdės ne mokytojo balsą, o grąžtus. Gimnazijos direktorė ramina – šventė įvyks, o vėliau pakentėti teks – vyresniems greičiausiai bus ir nuotolinio ugdymo pamokų. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Artėjant naujiems mokslo metams, nežymiai koreguojamos matematikos, lietuvių kalbos, istorijos, biologijos, fizikos, geografijos ir informatikos bendrosios ugdymo programos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pakoreguotas Bendrąsias ugdymo programas įsakymu patvirtino ministrė Raminta Popovienė.

Seimas pritarė prezidento veto – minimalus pasiekimų slenkstis po dešimtos klasės bus pradėtas taikyti nuo 2029 m. Prieš mėnesį prezidentas Gitanas Nausėda vetavo įstatymą, kuriuo politikai panaikino prievolę dešimtokams išlaikyti matematikos ir lietuvių pagrindinio ugdymo patikrinimus, kad gautų pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Pailsėję ir įdegę parlamentarai vienai dienai susirinko į Seimo salę dėl Prezidento Gitano Nausėdos veto.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad šiemet mokyklose nemokamus pietus gaus maždaug trečdalis visų mokinių, tam valstybė skiria beveik 60 mln. eurų. „Man svarbu, kad rugsėjo 1-oji visiems vaikams būtų vienodai laukiama šventė. Kad šeimai nereikėtų rinktis, kurių būtinų mokyklinių reikmenų galima atsisakyti, ir kad kiekvienas vaikas mokykloje galėtų gauti šiltus, sveikus pietus“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį rašė I. Ruginienė.