Kauno teisme nagrinėjama Vaišvydavos mokyklos muzikos mokytojos byla. Pedagogė kaltinama sukėlusi fizinį skausmą penktokui, o į teisėsaugą kreipęsi mokinio tėvai iš jos prašo tūkstančio eurų žalos atlyginimo.
Viešoje erdvėje kilo diskusijų banga
Pasklidus informacijai apie šią situaciją, dalis visuomenės stojo mokytojos pusėn ir ėmė kritikuoti esamą sistemą bei pedagogų galimybes reaguoti į netinkamą mokinių elgesį.
Apie šį atvejį socialiniame tinkle „Facebook“ pasisakė ir VDU Švietimo akademijos doktorantė, Helsinkyje veikiančio tarptautinio „Bumblebees Kindergarten“ generalinė vadovė Simona Lunina. Ji savo įraše atkreipė dėmesį į, jos vertinimu, neteisingą situaciją, į kurią pateko mokytoja.
„Įsivaizduokime... Sėdžiu aš pamokoje, trukdau, šaukiu, konfliktuoju, siuntinėju keiksmažodžiais ką panorėjusi, mokytoją tame tarpe... Darau viską, kad ją išprovokuočiau ir kai mokytojai pagaliau trūksta kantrybė, ko aš galbūt ir siekiau, ji bando mane išvesti iš klasės.... O tada aš apkaltinu ją smurtu.
Man? Man praktiškai jokios atsakomybės už tai, kas vyko iki konflikto. Mokytojai? Baudžiamoji byla ir teisiamųjų suolas. Nu puikiai mes auklėjame savo vaikus. Puikiai! Kokią žinutę mes siunčiame? Jog mokykloje galiu keiktis, žeminti, provokuoti, trikdyti kitų mokymąsi, o kai suaugęs žmogus vieną kartą nesuvaldys emocijų, visa sistema atsisuks būtent į (prieš) jį.
Kažkaip praleidau tą situaciją, jog Kaune įvyko būtent tokia situacija... Tiesa, mokyklos byloje teismas dar tik aiškinasi aplinkybes, todėl aš tikrai nesiimsiu spręsti, ar mokytojos veiksmai buvo teisėti, tačiau viešai skelbiama, kad konfliktas kilo PO TO, kai penktokas necenzūriniais žodžiais iškeikė mokytoją, ši bandė jį nuvesti pas mokyklos vadovybę, o mokinio šeima dabar reikalauja iš pedagogės 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vienas neatsargus veiksmas, viena bloga diena darbe, vieną kartą nesuvaldytos emocijos ir tavo vardas bei veidas gali būti eskaluojami per visą Lietuvą Tavo. Ne nepilnamečio, nes jo tapatybę, suprantama, saugo įstatymas. Tačiau kažkaip labai patogiai prapuola diskusija apie jo elgesį ir atsakomybę. Nemačiau nei vieno straipsnio ta tema!
Ir ne, aš nepateisinu smurto prieš vaiką! Mokytojas yra suaugęs žmogus ir profesionalas, todėl jam keliami aukštesni savikontrolės reikalavimai, bet ar iš to tikrai turi sekti išvada, kad vaikas gali daryti bet ką, o mokytojas privalo viską atlaikyti? Gal nustokime apsimesti, kad vaikų ir paauglių agresija yra tik pedagogų fantazija.. truputis statistikos nepakenks.
Oficialūs Informatikos ir ryšių departamento duomenys rodo, jog Lietuvoje 2024 m. buvo ištirtos 1 025 nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos, o 2025 m. jau 1 310. Sėkmingai kylam bent kažkur! Ir ne, tai nėra vien mokyklų statistika, būtų nesąžininga ją taip pateikti, tačiau ji aiškiai primena, jog nepilnamečio amžius savaime nepadaro žmogaus nepajėgaus agresyviai elgtis ar pažeisti kitų teisių.
Pažiūrėkime ir į mano Suomiją, kurią taip mėgstame pateikti kaip švietimo gerovės pavyzdį. 2026 m. Suomijos mokytojų profesinės organizacijos (OAJ) darbo sąlygų barometre net 21 proc. pagrindiniame ugdyme dirbančių respondentų nurodė per praėjusius metus patyrę mokinių smurtą, kai 2024 m. tokių dar buvo 17 proc. Ankstyvajame ugdyme vaikų smurtą patyrė net kas trečias respondentas! KAS TREČIAS!
Tai gal pagaliau pradėkime klausti ne tik, ar vaikas mokykloje jaučiasi saugus, bet ir ar MOKYTOJAS savo darbo vietoje jaučiasi saugus? Kur vaizdo įrašai, kuriuose matome ne paskutines trisdešimt konflikto sekundžių, o dvidešimt minučių iki jų? Kaip tie mūsų „nuostabūs vaikučiai pabiručiai“ keikiasi, grasina, tyčiojasi, provokuoja, daužo daiktus, žemina mokytojus ar naudoja fizinę jėgą? Ir gal mokytojams patiems laikas nustoti viską nutylėti todėl, nes „jis juk vaikas“.
Kai mokytojas patiria fizinį smurtą, realius grasinimus, bauginimą ar kitus galimus teisės pažeidimus, tai neturėtų automatiškai būti paverčiama dar viena „pedagogine situacija“, kurią reikia tyliai išspręsti mokytojų kambaryje. Esant galimam teisės pažeidimui, pedagogas turi tokią pačią teisę kreiptis į policiją ir pateikti pareiškimą kaip bet kuris kitas žmogus, bet jo, čia gal reikėtų labiau pačių vadovų padrąsinimo, o ne bandymo „užglaistyti“ situacijų... Gal tada pradėsime suprasti, kad mokytojas nėra bokso kriaušė su pedagogikos diplomu.
Ir dar vienas dalykas, kuris šiose diskusijose kažkur išgaruoja, jog vaikas turi ne tik teises, bet ir pareigas, o tėvai turi ne tik teisę reikalauti iš mokyklos pinigų, bet ir atsakomybę auklėti savo vaiką. Negali kiekvienas keiksmažodis, grasinimas, patyčios, agresija ar sistemingas pamokos žlugdymas pasibaigti klausimu „o ką ne taip padarė mokytojas?“
Visai geras klausimas būtų, o ką padarė vaikas ir ką dėl to daro jo tėvai? Atsakomybė turi atitikti vaiko amžių ir brandą, tačiau atsakomybės mokymas yra ugdymo dalis, o ne vaiko teisių pažeidimas. Jei kiekvieną kartą vaikui peržengus ribas mes skubame nuo jo pašalinti visas jo veiksmų pasekmes ir surasti kaltą suaugusįjį, mes jo neapsaugome. Mes jį mokome, jog atsakomybė visada priklauso kažkam kitam.
Mokytojas turi gerbti vaiką, saugoti jo teises, valdyti savo emocijas ir profesionaliai spręsti konfliktus. Be jokių išlygų. Bet lygiai taip pat mokytojas turi teisę ramiai dirbti, nebūti keikiamas, žeminamas, bauginamas ar mušamas. Mokykla yra bendros atsakomybės erdvė... mokytojo, administracijos, vaiko ir jo šeimos! Jei visą atsakomybę paliksime tik vienoje pusėje, tai mokytojo profesiją padarysime dar „patrauklesnę“.
Juk kas nesvajoja apie darbą, kuriame po vienos nesuvaldytos konfliktinės situacijos gali atsidurti teisiamųjų suole ir visos Lietuvos naujienose? O paskui dar nuoširdžiai diskutuosime, kodėl mokyklose trūksta mokytojų. Saugi mokykla negali reikšti tik saugaus vaiko...ji turi reikšti ir saugų mokytoją!
O šiai mokytojai linkiu sveikatos, nes galiu tik numanyti, kokį stresą ji išgyvena. Džiugu, jog ji vis dar dirba, yra palaikoma savo kolegų ir nepasiduoda. Nes tokiu tempu, galimai mes prarasim vis daugiau mokytojų, kurie tiesiog nebesugebės atlaikyti visko, kas vyksta švietimo sistemoj“, – rašė lietuvė.
Psichologas paaiškino vaiko elgesį
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su psichologu Edvardu Šidlausku ir pasikalbėjo apie paauglio elgesį mokykloje ir mokytojo reakciją į įžeidinėjimus.
Psichologo teigimu, paauglystėje stipresnė emocijų raiška ir silpnesnė jų kontrolė yra būdinga raidos dalis: „Kitaip tariant, jaunimui, paaugliams, vaikams sunku kontroliuoti savo impulsus, elgtis socialiai priimtinais būdais. Tam iš dalies ir yra mokykla – kad vaikas socializuotųsi, mokytųsi elgesio kultūros ir taip toliau. Deja, ne visada tai pavyksta.“
Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis mokytojas?
Pasak psichologo, susidūrus su psichologiniu smurtu ar įžeidžiančiu mokinio elgesiu svarbiausia neatsakyti tuo pačiu ir išlaikyti savitvardą.
„Į tokį smurtą svarbu reaguoti profesionaliai, kitaip tariant – ramiai, išlaikant savitvardą. Tai yra pirmas žingsnis nuraminant kitą žmogų, kuris yra neadekvatus, apimtas pykčio ar kitų emocijų“, – sakė jis.
E. Šidlauskas pabrėžė, kad mokytojas turėtų aiškiai įvardyti, koks elgesys jam yra nepriimtinas, bei nurodyti, kokių veiksmų imsis, jeigu toks elgesys tęsis.
„Mūsų pačių ramybė yra savybė, kurią verta išsiugdyti kiekvienam suaugusiajam, o mokytojui – tuo labiau, bendraujant su vaikais. Reikėtų ramiai įvardinti situaciją. Pavyzdžiui: „Man toks elgesys, tokie keiksmažodžiai yra nepriimtini. Prašau liautis, kitaip turėsiu imtis priemonių.“ Ir viskas“, – aiškino psichologas.
Jo teigimu, ugdymo procese atsakomybę turi prisiimti abi pusės – tiek mokinys, tiek mokytojas: „Kad vyktų mokymosi procesas, abi pusės turi prieiti prie tam tikros ribos, tarsi susitikti pasienyje. Mokinys turi prieiti iki to, kad nori mokytis ir prisiima tam tikras mokinio pareigas, o mokytojas turi neperžengti savo ribų – atlikti savo darbą, bet neprisiimti daugiau.“
Emocinis spaudimas mokytojui
Psichologas akcentavo, kad mokytojas, susidūręs su netinkamu elgesiu, turėtų laikytis aiškios veiksmų sekos: „Jeigu toks elgesys kartosis, mokytojas turės nutraukti pamoką, pranešti tėvams, kreiptis į administraciją ir panašiai. Ir taip padaryti, jeigu tai tęsiasi. Nesivelti į asmeniškumus. Bet tam reikia sveiko, šalto proto ir ramybės.“
Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad ilgą laiką patiriamas emocinis spaudimas gali paveikti ir patį pedagogą.
„Ilgą laiką patiriant emocinį smurtą sunku atsakyti ramiai ir adekvačiai. Aš tai matyčiau kaip darbo traumą, kuri galiausiai lėmė darbo broką“, – sakė psichologas.
Abi pusės pasielgė netinkamai
Kalbėdamas apie ribą tarp mokytojo teisės suvaldyti situaciją ir netinkamo fizinio kontakto, E. Šidlauskas pasiūlė pažvelgti į situaciją plačiau.
„Pagalvokime: jeigu suaugęs arba pilnametis vaikinas, vyras pasakytų moteriai tokius žodžius, pasiūlytų seksualiai santykiauti ar panašiai, o ji jam suduotų riebų antausį – ar mes smerktume tą moterį? Turbūt ne“, – svarstė jis.
Vis dėlto psichologas pažymėjo, kad mokytojo ir nepilnamečio mokinio situacija nėra dviejų suaugusiųjų konfliktas: „Šioje situacijoje turime panašų atvejį, tačiau pozicijos nėra lygiavertės, nes ten kalbėtume apie vyrą ir moterį, kurie abu yra suaugę. Kultūriškai mes galbūt priimtume ar pateisintume tą antausį kaip fizinį atsaką į psichologinį smurtą.“
Anot jo, nagrinėjamu atveju svarbu matyti abiejų pusių veiksmus: „Šiuo atveju antausio nėra. Čia yra tiesiog paėmimas už rankos. Kiek suprantu, mokytoja pasakė: „Einam pas direktorių“, mokinys nėjo, ir tada mokytoja jį paėmė už rankos“, – teigė jis.
Psichologas pabrėžė, kad nei mokinio įžeidimai, nei mokytojo fizinis veiksmas neturėtų būti pateisinami.
„Ar dėl to jis turi teisę įžeidinėti ir smurtauti? Irgi ne. Ar mokytoja turi teisę imti jį už rankos? Irgi ne. Abu pasielgia nekorektiškai. Manau, svarbu įvardinti, kad šioje situacijoje abi pusės pasielgė netinkamai“, – sakė E. Šidlauskas.
Jo teigimu, situacijoje abi pusės tam tikra prasme tampa viena kitos elgesio įkaitėmis: „Kodėl vaikas nesugeba tiesiog ateiti į pamoką ir mokytis? Kodėl mokytoja „nulūžta“, jos psichika nebeatlaiko ir ji tampa neadekvati nuo ilgalaikio smurto?“
Fizinis atsakas – tik esant grėsmei
Psichologas atkreipė dėmesį, kad fizinis veiksmas negali būti atsakas vien į žodinį ar psichologinį smurtą.
„Mes negalime fiziškai taikyti smurto, jeigu nėra grėsmės mums patiems patirti fizinį smurtą. Tai yra būtinosios ginties situacija. Fiziniu veiksmu galiu atsakyti tik tada, kai realiai prieš mane naudojamas fizinis smurtas arba kyla tokio smurto grėsmė“, – aiškino jis.
Pasak E. Šidlausko, aptariamu atveju tokios grėsmės nebuvo: „Verbalinis, psichologinis smurtas nėra lygus fiziniam, todėl mokytoja, aišku, persistengė.“
Jis pridūrė, kad fizinis vaiko sulaikymas gali būti pateisinamas tik tada, kai kyla realus pavojus jam pačiam ar aplinkiniams.
„Mums mokykloje darbuotojams leidžiama fiziškai sulaikyti vaiką tik tada, kai jis fiziškai smurtauja prieš kitus vaikus, prieš mus arba prieš save. Tada galima jį sulaikyti, paimti už rankos – tai gali būti pateisinama ir teisiškai, ir psichologiškai“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip gali padėti mokykla?
Vis dėlto psichologas teigė šioje istorijoje matantis ne vien kaltės, bet ir pagalbos poreikio klausimą: „Noriu pasakyti, kad abu šioje situacijoje yra ir įkaitai, ir aukos. Mokytoja – vaiko agresijos, o vaikas – mokytojos pervargimo ir neadekvataus elgesio. Aš jai siūlyčiau pagalbą, o ne teismą. Bet, aišku, tėvai turi teisę kreiptis į teismą.“
Psichologas taip pat kritiškai vertino ir dabartines mokyklų galimybes savarankiškai spręsti panašias problemas. Jo manymu, vien atskiros mokyklos pastangų neužtenka.
„Mano nuomone, mokyklos pačios nieko negali padaryti. Pokyčiai turi vykti valstybės, švietimo sistemos ir įstatymų lygmeniu“, – sakė jis.
Pasak E. Šidlausko, mokytojo autoritetas ir galimybės palaikyti tvarką klasėje šiandien yra gerokai pasikeitusios: „Buvo laikai, kai mokytojas buvo ypatingą statusą turintis žmogus, turėjo autoritetą ir jo dėka valdė klasę. Dabar to nebėra. Mokytojas neturi instrumentų valdyti klasės. Jis yra bejėgis mūšio lauke.“
E. Šidlausko įsitikinimu, problemos sprendimui reikia ne pavienių priemonių, o platesnių sistemos pokyčių.
„Vaikai neturi mokymosi struktūros, jie veltui leidžia laiką pamokose. Mokytojai tiesiog gadina nervus be rezultato. Ta prasme, mokykla dirba bergždžiai, vyksta tušti apsisukimai. Šita sistema turi keistis. Mano nuomone, čia nėra vieno kalto žmogaus – visi tiesiog yra senos epochos sistemos įkaitai“, – apibendrino psichologas.
Mokytoja kaltės nepripažįsta
Incidentas nutiko pernai lapkritį, kai dviem klasėms vyko jungtinė pamoka – vaikai triukšmavo. Bandant nuraminti moksleivius, vienas jų esą mokytojai rėžė.
„Aš nenoriu į kamerą tų žodžių sakyti, bet jei trumpai, mano klientei pasiūlė čiulpti lytinį organą. Prie visų kitų pamokos metu“, – komentavo mokytojos advokatas Simas Tokarčakas.
Pedagogė nusprendė įsismarkavusį moksleivį nuvesti pas pavaduotoją. Nors kalbama, kad berniuką neva tempė, sugriebusi ir už kaklo, ir už ausų, advokatas sako, vaizdo medžiaga liudija ką kita.
„Pedagogas, už rankos paėmęs mokinį, nusivedė jį pas direktorių, tai ar tai galima vadinti tempimu už ausų, kažin?“ – klausia advokatas.
Pati mokytoja kaltės nepripažįsta. Dėl situacijos nedaugžodžiauja, esą mokinys plūdosi ne kartą.
„Ne pirmas kartas, tik jau šis kartas buvo labai riebus, negalėjau aš to leisti. Viskas, daugiau nekomentuoju, ačiū“, – teigia mokytoja Ramunė Lukoševičiūtė.
Berniuko mama nedaugžodžiauja
Nukentėjusio berniuko šeima iš pedagogės reikalauja tūkstančio eurų už moralinę žalą. Mama užsienietė, su žurnalistais nekalba.
„Mažametis vaikas patyrė fizinį smurtą, koks tai buvo – kitą kartą pakomentuosime, šiandien nekomentuosime“, – teigia advokatės padėjėja Deimantė Mecelytė.
Byla nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, tad prisidengdama nepilnamečio interesais, į kalbas nesileidžia ir prokurorė, net nepatikslina kaltinimo.
Vaišvydavos mokyklos direktorė sako apie incidentą sužinojusi iš karto. Situacija esą labai nemaloni. Kalbėjo ir su pedagoge, ir su berniuko šeima.
„Oficialaus skundo iš mamos negavome jokio, tiesiog ji buvo atvykus pokalbiui“, – komentuoja mokyklos direktorė Deimantė Kudirkienė.
Bendruomenė gina mokytoją
Bet kad šeima kreipsis į teisėsaugą, buvo staigmena. Beje, nukentėjęs berniukas iki šiol lanko tą pačią Vaišvydavos mokyklą – jau eina į šeštą klasę, ten pat dirba ir muzikos mokytoja Ramunė Lukoševičiūtė. Ir net veda tam pačiam moksleiviui pamokas. Tėvai kažko keisti nepageidavo, pokyčių nesiėmė ir mokykla.
„Mokytoja dirba seniai, virš 10 metų, ji nenušalinta nuo pareigų, nes laukiame teismo sprendimo“, – sako D. Kudirkienė.
Direktorė plačiau incidento dėl vykstančių teismų nekomentuoja, bet apie ilgametę pedagogę atsiliepia palankiai:
„Jos darbą vertinu gerai, niekada neturėjome skundų, nebuvo tėvų nusiskundimų, bendruomenė myli.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
