Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad besivystančios šalys, ypač Azijos valstybės, taip smarkiai padidino eksportą, kad šiuo metu valdo daugiau kaip 60 proc. visų pasaulio užsienio valiutų atsargų. Sparti Azijos valstybių plėtra pakeitė iki 1990 metų buvusią padėtį, kai didžiąją dalį užsienio valiutų atsargų buvo sukaupusios turtingosios šalys.
Todėl, pasak "Pasaulio ekonominėmis prognozėmis" pavadintos TVF metinės ataskaitos, besiplečiančioms Azijos šalių ekonomikoms gali tekti įnešti "prisitaikymo" indėlį.
Kitą savaitę TVF savo kasmetinėje konferencijoje Dubajuje taip pat turėtų paskelbti optimistiškesnes pasaulio ūkio augimo prognozes. TVF ataskaitose didelis dėmesys skiriamas ir besiplečiančios rinkos šalių didėjančioms valstybės skoloms bei lėtam ekonominiam augimui naftos turtingose Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse.
Fondo duomenimis, oficialiosios pasaulio užsienio valiutų atsargos 1990-2002 metų laikotarpiu beveik padvigubėjo nuo 4,1 proc. iki 7,8 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP). O besiplečiančios rinkos šalių dalis per tą patį laikotarpį pašoko nuo 37 proc. iki 61 proc.
TVF ypač susirūpinusi 2001 metais prasidėjusiu sparčiu augimu, kuris buvo greitesnis už "pagrįstą". 2002-aisiais besiplečiančios rinkos šalių prekybos perteklius, sudaręs 133 mlrd. JAV dolerių, buvo didesnis ir už Japonijos (113 mlrd. dolerių), ir už Europos (72 mlrd. dolerių) teigiamus balansus. Pasak TVF, Jungtinės Valstijos, kurios dėl išaugusio importo kiekvieną mėnesį fiksuoja 30-40 mlrd. dolerių prekybos deficitą, pasižymi "netvariu" neigiamo balanso lygiu.
Fondo nuomone, JAV prekybos deficito mažėjimas "iš besiplečiančių Azijos ekonomikų turėtų pareikalauti įnešti prisitaikymo indėlį, kad nebūtų užkrauta pernelyg didelė prisitaikymo našta kitoms šalims". Tačiau TVF nekonkretizavo, kaip būtent Azija galėtų prisidėti.
TVF teigia, kad besiplečiančios rinkos šalys, kurios sukaupė tokias dideles užsienio valiutų atsargas, praranda investicijas, mat išsivysčiusiose valstybėse palūkanų normos nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius 40-50 metų.
Fondas atkreipė dėmesį ir į augančias besiplečiančių rinkų valstybės skolas, kurių lygis pasiekė 70 proc. BVP. Europos Sąjunga (ES) Mastrichto sutartyje, kuri reglamentuoja euro sistemos veiklą, yra nustačiusi 60 proc. BVP didžiausią leistiną valstybės skolų lygį.
Paminėdamas nuostolingus skolos įsipareigojimų nevykdymo atvejus Argentinoje, Ekvadore, Pakistane, Rusijoje, Ukrainoje ir Urugvajuje, TVF įspėjo apie galinčią pasikartoti skolų krizę, panašią į kilusią devintąjį dešimtmetį. "Atsižvelgiant į besiplečiančios rinkos šalių, kurios ne kartą nepajėgė vykdyti savo skolos įsipareigojimų, istoriją, kyla klausimas, kodėl tarptautiniai investuotojai šioms šalims ir toliau skolina", - teigiama TVF ataskaitoje.Fondas rekomenduoja reformomis plėsti ir stiprinti vidaus rinkos mokesčių bazes bei mažinti pažeidžiamumą valiutų kursų ir palūkanų normų svyravimų atžvilgiais.
Kitą savaitę vyksiančiame TVF metiniame susitikime didžiausią dėmesį ketinama skirti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalims. Šioms valstybėms tenka spręsti kasmet 3 proc. pagausėjančios darbo jėgos ir 8-30 proc. nedarbo lygio problemas.
TVF duomenimis, prasčiausiai sekasi Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo tarybai priklausančioms valstybėms, finansavusioms "pernelyg dideles valstybės išlaidas", kurios sulėtino augimą. "Nuo 1980 iki 2001 metų realiojo BVP dalis vienam gyventojui regione visiškai nedidėjo, palyginti su 6,3 proc. metiniu augimu Azijoje ir 1,3 proc. prieaugiu visose kitose besivystančiose šalyse", - nurodė TVF.
Fondas optimistiškiau vertina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių, kurios neeksportuoja naftos, padėtį. Šios valstybės pasižymi įvairiapusiškesne ūkio struktūra ir yra mažiau priklausomos nuo nepastovių naftos kainų. TVF skaičiavimais, naftos neeksportuojančių regiono šalių ūkis augo visus dešimtmečius nuo 1970 metų.
Nors Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių plėtrą sulėtino politiniai konfliktai ir ekonominis nestabilumas, TVF didžiausią neigiamą poveikį siejo su neveiksmingu, pernelyg išpūstu ir neskaidriu valdymo aparatu.
Šią savaitę Pasaulio bankas jau skelbė, kad Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių kasmetinis ekonominis augimas galėjo būti 1 proc. didesnis, jei šios valstybės, sekdamos Pietryčių Azijos regiono pavyzdžiu, pastaruosius 15 metų būtų didinusios skaidrumą. "Tai reiškia, kad vidutinės vieno asmens pajamos būtų dvigubai didesnės už dabartines", - teigė Pasaulio bankas.
ELTA
