Šiuo metu apie 150 tūkst. Lietuvos gyventojų neturi darbo. Daugiau nei pusė iš jų – per 77 tūkst. – algos neuždirba, bet be pinigų nelieka, mat jiems mokamos nedarbo draudimo išmokos.
Ilgiausiai jas galima gauti iki 9 mėn., o maksimali išmoka gali siekti ir 1167,03 euro per mėnesį.
Daugiausiai atleidimų pramonės įmonėse
Užimtumo tarnybos atstovė komentavo, kad Lietuvos darbo rinka išbandymus atlaikė.
„Metams baigiantis, matėme optimistiškesnį scenarijų nei tikėtasi. Nors ūkio sektoriuose vyravo skirtingos tendencijos, stebėjome banguojančią ir netolygią darbo paklausą, bet darbo rinka išsilaikė pakankamai stabiliai. Darbuotojų poreikis ryškiausiai sumažėjo apdirbamojoje pramonėje, neigiamai sureagavo baldų ir medienos sektorius, patyręs grupės darbuotojų atleidimus.
Tačiau išvengta didesnio neigiamo poveikio visai darbo rinkai. Dabartinis nuosaikumas palankus dirbantiems ir darbo ieškantiems aukštos kvalifikacijos specialistams, bet kelia naujus išbandymus įmonėms dėl darbuotojų samdos ir veiklos plėtros“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Anot jos, bendros tendencijos šalyje išlieka be didesnių pokyčių, nors lėtėjimo simptomai darbo rinkoje stebimi visą pastarąjį pusmetį.
Fiksuotas 5,8 tūkst. mažesnis asmenų, turinčių bedarbio statusą, skaičius – dabar jis siekia 150,3 tūkst. Nedarbas traukėsi 0,5 proc. punkto iki 8,4 proc. ir mažėjo didesnėje šalies dalyje – 47 savivaldybėse. Įdarbinimas išliko panašus kaip ir pernai – į darbo rinką sugrįžo 191,1 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų (0,1 proc. daugiau nei pernai).
Laisvų darbo vietų sumažėjo
Anot I. Balnanosienės, nepaisant minėtų teigiamų darbo rinkos rodiklių, padėtis rinkoje išlieka prastesnė nei pernai.
„Naujų klientų srautai kinta nežymiai, o laisvų darbo vietų skelbiama mažiau nei praėjusiais metais. Geroji žinia ta, kad įmonės neskuba atsisakyti darbuotojų, ir grupės darbuotojų atleidimų 14 mažiau nei pernai“, – sakė vadovė.
Lėtėjančią darbo rinką labiausiai atspindi darbo paklausa – darbo pasiūlymų sumažėjo visuose sektoriuose, išskyrus viešojo valdymo bei finansų ir draudimo, kur šiek tiek didėjo. Darbdaviai paskelbė 179 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik trečdaliu mažiau (32 proc.) nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Transporto ir saugojimo srityje laisvų darbo vietų skaičius traukėsi 50,4 proc. (20,7 tūkst.), statyboje – 41 proc. (12,6 tūkst.), apdirbamojoje gamyboje – 30,1 proc. (12,8 tūkst.), administravimo ir aptarnavimo veikla užsiimančiose įmonėse – 28,1 proc. (11,4 tūkst.) ir didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 25 proc. (9,8 tūkst.).
Nedarbo išmokų dydžiai
„Nedarbo išmoka skiriama žmonėms, kurie buvo draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, t. y. jie dirbo ir patys ar už juos buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos. Taip pat iki įsiregistravimo į Užimtumo tarnybą gyventojai privalo turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.
Į šį laikotarpį įeina įvairūs laikotarpiai, pavyzdžiui, laikas, kai žmogus gavo darbo užmokestį, nedarbo ar dalinio darbo išmokas. Taip pat gavo socialinio draudimo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros arba ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas. Galioja ir darbo stažas įgytas užsienyje“, – informavo „Sodra“.
Anot „Sodros“ šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka viršija 1 tūkst. eurų.
Anot „Sodros“, nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama.
„Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 195,47 euro, t. y. 23,27 proc. mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesio algos.
Kintama dalis priklauso nuo žmogaus turėtų pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos gyventojo draudžiamosios pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. 2023 metais kintama mėnesinė išmokos dalis pirmą – trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį siekia 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą – šeštą mėnesį – 31,03 proc., o septintą – devintą mėnesį – 23,27 proc.“, – aiškino „Sodra“.
Anot jos, maksimali nedarbo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis), galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.
Kaip apskaičiuoti nedarbo išmoką?
„Sodra“ pateikė pavyzdį. Tarkime, asmuo 2023 m. spalio mėnesį užsiregistravo bedarbiu Užimtumo tarnyboje. Jo pastovi nedarbo išmokos dalis sieks 195,47 euro.
Toliau kintama dalis apskaičiuojama pagal asmens vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios nustatomos pagal laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2023-08-31 jo turėtas draudžiamąsias pajamas.
Pavyzdžiui, šio asmens vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos yra 1000 eurų. 1–3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį žmogus nuo 1000 eurų gaus 38,79 proc., t. y. 387,90 euro.
Tad iš viso liepos–rugsėjo mėnesiais žmogus gaus nedarbo išmoką, kuri sieks – 195,47 euro + 387,90 euro = 583,37 eurus, spalio–gruodžio mėnesiais jis gaus 195,47 eurų + 310,30 eurų = 505,77 eurą, o 2024 sausio–kovo mėnesiais – 195,47 eurų + 232,7 eurų = 428,17 eurų.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu didžiausia nedarbo išmoka siekia 1,1 tūkst. eurų.
Praėjusių metų Lapkritį nedarbo išmokas gavo 77,2 tūkst. gyventojų. Išmoka buvo mokama vidutiniškai 4,8 mėn. Vidutinis jos dydis siekė 525 eurus.
