Portalas tv3.lt nutarė apžvelgti, kaip kurie Seimo nariai 2012-2016 m. parlamento kadencijos metu kolegų teismui pateikė daugiausiai įstatymų projektų ir kuriems jų sekėsi labiausiai.
Daugiausia idėjų – iš valdančiųjų fronto
Remiantis Seimo internetiniame tinklalapyje pateikta parlamentarų darbo statistika, daugiausia įstatymo projektų nuo 2012-2016 m. kadencijos pradžios yra pateikę valdančiosios koalicijos atstovai.
Penketuką daugiausiai įstatyminių iniciatyvų nuo kadencijos pradžios iki šiol pateikusių parlamentarų pradeda Darbo partijos narė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Dangutė Mikutienė ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis. Šie Seimo nariai yra pateikę po 137 įstatymo projektus.
Už juos daugiau – 139 – teisės akto projektų pateikė „darbietis“, Energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys.
Antroje vietoje tarp daugiausiai įstatymų projektų pateikusių parlamentarų – socialdemokratų frakcijos narys Edvardas Žakaris. Šis Seimo narys nuo kadencijos pradžios spėjo pateikti 140 įstatymo projektų.
Daugiausiai iki šiol įstatyminių iniciatyvų kolegoms pristatė Darbo partijos narys, buvęs Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Gapšys. „Darbietis“ Seimui yra pateikęs 197 įstatymo projektus.
Tarp mažiausiai teisės akto projektų pateiktų Seimo narių galime pamatyti tiek valdančiosios koalicijos, tiek ir opozicijos atstovų.
Po 13 įstatymų projektų yra pateikę ir penketuką mažiausiai įstatyminių iniciatyvų pristačiusių parlamentarų penketuką pradeda Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai – Egidijus Vareikis ir Pranas Žeimys.
Mažiau už juos teisės aktų projektų yra pateikęs kitas konservatorius, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Emanuelis Zingeris (12).
Vis dėlto, mažiausiai įstatyminių iniciatyvų Seimui pateikė socialdemokratai – susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius (9 teisės aktų projektai) ir premjeras Algirdas Butkevičius (1 teisės akto projektas). Tiesa, šiems politikams reikia derinti darbą tiek Seime, tiek ir Vyriausybėje.
Kuriuos parlamentarus kolegos parėmė labiausiai?
Vis dėlto, kaip matoma Seimo narių darbo statistikoje, toli gražu ne visada daugiausiai teisės aktų projektų pateikę parlamentarai sulaukia kolegų paramos, mat ne visos iniciatyvos yra palaiminamos Seimo. Taigi, kuriuos Seimo narius galėtume pavadinti „sėkmingiausiai“ dirbančiais arba kuriems parlamentarams pavyko geriausiai įtikinti kolegas paremti jų iniciatyvas?
Penketuką Seimo narių, kurių pateikti teisės sulaukė daugiausiai sėkmės, pradeda socialdemokratų atstovas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Bendiktas Juodka. Jis parlamentui pateikė 18 teisės aktų projektų ir 55,56 proc. jų Seimas priėmė (10).
Kitas socialdemokratas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas gali džiaugtis, jog 59,09 proc. jo pateiktų teisės aktų projektų parlamentas priėmė (iš 22 pateiktų priėmė 13).
Krašto apsaugos ministras, socialdemokratas Juozas Olekas Seimui pateikė 34 teisės aktų projektus ir 23 iš jų Seimas palaimino, taigi 67,65 proc. jo idėjų susilaukė sėkmės.
„Sėkmingiausiai“ dirbančiais Seimo nariais galėtume įvardyti „darbiečius“ Seimo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Vydą Gedvilą ir parlamento vadovę Loretą Graužinienę. V. Gedvilas parlamentui pateikė 60 teisės aktų projektų ir 42 iš jų Seimas priėmė (priimta 70 proc.), o L. Graužinienė pateikė 125 projektus, kurių 94 parlamentas priėmė (priimta 75,20 proc.).
Sunkiausiai, kaip rodo Seimo narių darbo statistika, kolegas įtikinti sekėsi daugiausiai TS-LKD atstovams ir premjerui A. Butkevičiui.
Sėkmė kol kas nėra nuolatinė palydovė konservatorių Prano Žeimio, Manto Adomėno ir Ryto Kupčinsko, mat Seimas yra priėmęs tik po 1 jų teiktų teisės aktų projektų. P. Žeimys pateikė 13 įstatyminių iniciatyvų (priimta 7,69 proc.), M. Adomėnas – 17 (priimta 5,88 proc.), R. Kupčinskas – 30 (priimta 3,33 proc.). Ministras pirmininkas A. Butkevičius ir TS-LKD frakcijos narys Rokas Žilinskas – tai Seimo nariai, kurių nė vienas pateiktas teisės akto projektas nebuvo priimtas. Vyriausybės vadovas yra pateikęs 1 teisės akto projektą, o R. Žilinskas – 14.
Išvados: hiperaktyvūs, nestabilūs
Šią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pristatytas Seimo Parlamentinių tyrimų departamento tyrimas „Teisėkūros tendencijos ir rodikliai Europos Sąjungos valstybėse ir Lietuvoje“.
Tyrimą pristatę Parlamentinių tyrimų departamento direktorius Alvidas Lukošaitis ir Teisinės ir politinės informacijos skyriaus vedėjas Evaldas Sinkevičius pažymėjo, kad priešingai nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, Seimo veikla teisėkūros srityje yra hiperaktyvi, teisėtvarkos darbotvarkė itin intensyvi, Seime užregistruojama ir priimama labai daug teisės aktų projektų.
„Tai lemia teisinės sistemos nestabilumą ir teisėkūros kiekybinių, o ne kokybinių rodiklių tapimą parlamento ilgalaikiu prioritetu“, – teigiama tyrimo išvadose.
Tyrime akcentuojama, kad Seimo narių ir Vyriausybės inicijuojamų teisės aktų projektų santykis sąlygoja tam tikras praktines parlamento darbotvarkės sudarymo ir įgyvendinimo problemas.
„Individualiai Seimo narių pareikštos teisėkūros iniciatyvos dažnai perkrauna Seimo darbotvarkę ne visada tinkamai paruoštais, o kai kada ir su Vyriausybės programa nesuderintais projektais. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareikšta įstatymų leidybos iniciatyva nereiškia, kad ji bus sėkmingai realizuota, taip pat detalizuota, kad paskutinėse Seimo kadencijose, tarp visų pareikštų teisėkūros iniciatyvių parlamento narių iniciatyvos sudaro apie 60 proc., tačiau Seimas pritaria tik 40–50 proc. tokių iniciatyvų; paskutiniais metais Seimas pritaria 70–80 proc. Vyriausybės iniciatyvų“, – komentuojama dokumente.
Tyrimo išvadose taip pat pabrėžiama, kad kitose valstybėse sklandžiam teisėkūros procesui užtikrinti daug dėmesio skiriama išankstinei numatomos reglamentuoti problemos analizei, o tuo tarpu Lietuvoje tikrai nėra išnaudojamos konsultavimosi su visuomene ikiparlamentiniu lygmeniu galimybės.
