Rusijoje sudužo naikintuvas
Rusijoje sudužo naikintuvas MiG-31, skelbia rusų propagandos agentūra TASS.
Avarija įvyko Lipecko srityje.
Anot Rusijos gynybos ministerijos, įgula katapultavosi, pilotų gyvybei pavojus negresia.
Trumpas pasiūlė vienai šaliai trauktis iš NATO
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasiūlė NATO apsvarstyti galimybę pašalinti Ispaniją iš savo gretų, skelbia „Reuters“.
Aljanso narės birželį susitarė padidinti savo karines išlaidas iki 5 proc. nuo BVP. Tačiau Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas tuo metu pareiškė, kad nesutiks su keliamu tikslu.
P. Sanchezas tikslą pavadino nesuderinamu su Ispanijos „gerovės valstybe ir pasaulėžiūra“.
Ketvirtadienį susitikimo su Suomijos prezidentu Aleksanderiu Stubbu metu D. Trumpas pareiškė, kad Europos lyderiai turi įtikinti Ispaniją didinti savo įsipareigojimus Aljansui.
„Jūs turėsite pradėti kalbėtis su Ispanija. Turite jiems paskambinti ir išsiaiškinti, kodėl jie taip vėluoja“, – nurodė D. Trumpas.
„Jie neturi jokios priežasties to nedaryti, bet nieko tokio. Galbūt jūs turėtumėte juos atvirai išmesti iš NATO“, – pareiškė jis.
Ispanija į NATO įstojo 1982 m.
Trumpas pareiškė, kad „didina spaudimą“ užbaigti karą Ukrainoje
Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad, nepavykus susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl paliaubų, Jungtinės Valstijos ir NATO sąjungininkės „didina spaudimą“, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje.
„Taip, mes didiname spaudimą“, – Ovaliajame kabinete susitikęs su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Mes didiname jį kartu. Mes visi jį didiname. NATO puikiai padirbėjo“, – pridūrė jis.
Diplomatinės pastangos užbaigti Ukrainoje jau ketvirtus metus trunkantį karą buvo bevaisės, o rugsėjo mėnesį Kremlius pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos taikos derybose yra daroma „pauzė“.
Iš JAV – perspėjimas Rusijai: turime galingų ir bauginančių pajėgumų
JAV gali suteikti Ukrainai papildomų karinių pajėgumų, kad padėtų sustiprinti pozicijas prieš Rusiją ir priverstų Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, sako JAV ambasadorius NATO NAtthew Whitaker, skelbia „Bloomberg“.
Anot jo, ginkluotė galėtų būti dislokuota Ukrainoje ir turėtų potencialą pakeisti padėtį kare.
Rusams apšaudžius Slovianską ir Kostiantynivką, žuvo civilis, 11 buvo sužeisti
Rusijos pajėgoms ketvirtadienį apšaudžius Slovianską ir Kostiantynivką, žuvo civilis ir 11 buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko srities prokuratūra.
Jos duomenimis, į Slovianską buvo paleistos trys sklendžiančios bombos. Smogta gyvenamajam rajonui. Čia nukentėjo trys moterys ir keturi vyrai, kurių amžius nuo 45 iki 79 metų.
Ir Kostiantynivkoje atakuoti civiliai. Per dronų smūgį prieš automobilį žuvo 58-erių civilis. Dar keturi asmenys buvo sužeisti.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Donecko srityje žuvo 3 tūkst. 673 žmonės ir 8 tūkst. 290 buvo sužeista. Nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volovachoje nėra galimybės.
Rusijos smūgiai griauna viltis: ES ambasadorė įspėja apie sunkų laikotarpį
Rusijos atakoms prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą intensyvėjant, Europos Sąjungos ambasadorė Kyjive Katarina Mathernova perspėja, kad ši žiema gali būti itin sunki, o prognozės blogėja po kiekvieno naujo smūgio.
Rusija turi naują strateginį tikslą fronte: nusitaikė į didelį miestą
Panašu, kad Rusija išsikėlė tikslą užimti Zaporižios miestą. Tai tikriausiai yra naujas Rusijos strateginis tikslas, pastebi UNIAN.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Gerasimovas nurodė, kad rusų kariai žengia į Zaporižios miestą.
„Šiuo metu vyksta kovos dėl Primorsko ir Stepnogorsko gyvenviečių užėmimo“, – sakė V. Gerasimovas.
Jis Vladimirui Putinui nurodė, kad rusai esą žengia į priekį praktiškai visomis kryptimis, tačiau ukrainiečių liudijimai kiek kitokie.
UNIAN pastebi, kad nuo dabartinės Rusijos kontroliuojamos zonos šia kryptimi iki pietinių Zaporižios miesto pakraščių yra apie 22 km, o iki pirmųjų daugiaaukščių namų kvartalų – beveik 25 km. Tuo tarpu Rusijos puolimo kelyje yra Konkos upė, kuri gali tapti rimta kliūtimi žengiant link regiono centro.
Pagal „Deep State“ žemėlapį, nuo birželio pabaigos, kai rusai pradėjo puolimą šiame ruože, iki šiol jiems į priekį pavyko pažengti iš viso 3 km.
„Tai reiškia, kad pažangos tempas buvo mažiau nei 1 km per mėnesį“, – pastebi leidinys.
Kubilius: Rusijos provokacijų prieš Vakarus daugės
Rusijos rengiamų provokacijų prieš Vakarus daugės, ketvirtadienį Rygoje žurnalistams sakė už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius.
Jis citavo viešus Vokietijos ir Nyderlandų žvalgybos tarnybų perspėjimus, kad po trejų ar ketverių metų Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali būti pasirengęs naujai agresijai. Šiuo metu Vakarai susiduria su Rusijos provokacijomis, pavyzdžiui, dronų įsiveržimais, todėl galima tikėtis, kad tokių provokacijų daugės.
Atsižvelgdami į šiuos pavojus, turime labai sparčiai plėtoti savo gynybinius pajėgumus ir labai realiai apsirūpinti būtinomis atsargomis, kad galėtume apsiginti ir atgrasyti nuo bet kokios agresijos ar provokacijos, o tai apima Rytų flango stebėjimo ir dronų sienos projektų tęstinumą ir plėtrą, sakė A. Kubilius.
Bendrais bruožais tariant, Rytų flango sargybą sudaro dvi „sienos“ vienu metu. Viena jų yra „sausumos siena“, t. y. antžeminės antimobilumo priemonės, neleidžiančios priešo sunkiajai technikai patekti į mūsų teritoriją. Kita – „dronų siena“, skirta užkirsti kelią dronų provokacijoms arba įsiveržimams į mūsų oro erdvę. Abu šie projektai turi būti plėtojami kaip labai svarbūs siekiant apsaugoti pasienio šalis ir visą Europą, sakė ES komisaras.
Jis neneigė, kad svarstant svarbius projektus nuomonės ir vertinimai skiriasi, nes tai natūralu, o ES yra pasirengusi diskutuoti ir rasti geriausius sprendimus.
A. Kubilius pažymėjo, kad pastarojo meto dronų provokacijos parodė, jog nė viena Europos šalis nėra visiškai apsaugota ir kad Rusija gali naudoti laivus, taip pat ir savo „šešėlinį laivyną“, kaip dronų paleidimo platformas.
EK narys pabrėžė, kad „dronų sienos“ projekte taip pat turėtų būti atsižvelgta į Ukrainos patirtį ir jos turimas kovos su dronais priemones, taip pat kad dronus, kurie kainuoja apie 10 tūkst. eurų, būtų galima naikinti ekonomiškai efektyviu būdu, o ne 1 mln. eurų kainuojančiomis oro gynybos raketomis.
Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas pritarė A. Kubiliui, sakydamas, kad nė viena Europos šalis nėra taip toli nuo Rusijos, kad būtų apsaugota nuo jos provokacijų. A. Sprudas pabrėžė, kad gynybos technologijos turi būti plėtojamos daugiasluoksnėje sistemoje, paremtoje trimis ramsčiais. Pirmasis ramstis būtų dronų aptikimas naudojant radarus ir jutiklius, antrasis – kovos su dronais priemonės, o trečiasis sujungtų antžemines ir oro sistemas.
Gynybos ministras sakė, kad jūroje Latvija yra pasirengusi tęsti veiklą, susijusią su antidroninėmis technologijomis, taip pat kad Latvija yra pirmaujanti šalis dronų koalicijoje, remiančioje Ukrainą.
Zelenskis atskleidė, kodėl Putinas asmeniškai bijo nutraukti ugnį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas asmeniškai bijo ugnies nutraukimo, rašo „Ukrainska Pravda“.
V. Zelenskis įvardijo, kodėl V. Putinas taip elgiasi.
„Iš visapusiško karo pereiti prie ugnies nutraukimo ir vėliau vėl pradėti visapusišką karą jiems nėra lengva. Ekonominiu požiūriu tai sudėtinga, sudėtinga visuomenei, sudėtinga pasauliui. Ir tikrai sudėtinga toms šalims, kurios šiandien dar spaudžia Putinui ranką. Todėl kol kas jis renkasi karą“, – svarsto V. Zelenskis.
Ukraina įsakė evakuoti vaikus ir jų globėjus iš Kramatorsko ir jo apylinkių
Ukraina ketvirtadienį paskelbė įsakymą evakuoti vaikus ir jų globėjus iš Kramatorsko ir jo apylinkių, motyvuodama padažnėjusiomis Rusijos dronų atakomis.
Kramatorskas, kuriame iki karo gyveno apie 147 tūkst. žmonių, yra maždaug 20 km atstumu nuo fronto linijos Donecko srityje.
Praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, 2022 metų rugsėjį Kremlius pareiškė aneksavęs šį pramoninį regioną kartu su trimis kitais, nors niekada neturėjo jų visiškos karinės kontrolės.
„Dėl pablogėjusios saugumo situacijos tam tikrose Kramatorsko miesto vietovėse paskelbta privaloma šeimų su vaikais evakuacija“, – socialiniuose tinkluose pranešė miesto taryba.
„Šių gyvenviečių gyventojai, ypač šeimos su vaikais, kurios, deja, vis dar ten lieka, privalo nedelsdami palikti teritoriją lydimos evakuacijos tarnybų atstovų“, – priduriama pranešime.
Valdžia teigė, kad Rusijos pajėgos suintensyvino atakas mažais, pigiais dronais, kurie pastaraisiais mėnesiais smarkiai pakeitė kovų pobūdį visoje fronto linijoje.
Kramatorskas yra didžiausias civilinis centras Donecko srityje, vis dar kontroliuojamas Ukrainos. Kremliaus remiami separatistai buvo jį trumpam užėmę 2014 metais.
Rusų dronas Zaporižios srityje pražudė vyrą
Ričnės kaime Ukrainos Zaporižios srityje per drono ataką žuvo 40-metis vyras, kilo gaisras. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Jo duomenimis, vyrui buvo 40 metų. Gelbėtojai likvidavo atakos padarinius.
Praėjusią parą okupantai surengė 580 atakas 14-oje vietovių Zaporižios srityje. Nukentėjo du žmonės.
Zelenskis perspėjo Europą: stebėkit Rusiją, jeigu Putinas paskelbs mobilizaciją, reiškia bus karas
Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradės naują mobilizaciją, tai gali kelti rimtą pavojų Europai ir išprovokuoti pasaulinį karą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Prezidento įspėjimas paskelbtas tuo metu, kai Rusija stiprina provokacijas prieš NATO šalis – visoje Europoje daugėja paslaptingų dronų pastebėjimų, sukėlusių nerimą dėl galimo hibridinio karo, rašo „Kyiv Independent“.
„Ten, kur galima greitai pasiekti sėkmę, ten [V. Putinas] ir eis, jei bus mobilizacija“, – sakė V. Zelenskis susitikime su žurnalistais.
Ir pridūrė: „Yra didelė rizika, kad Putinas iš tikrųjų pradės pasaulinį karą.“
Pasak Ukrainos prezidento, pavojus kyla dėl V. Putino politinio poreikio parodyti „sėkmę“ po beveik ketverius metus trunkančio visapusiško Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Mobilizacija reikštų neišvengiamą Rusijos lyderio populiarumo praradimą. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios jis to kol kas nepadarė. Jei mobilizacija vis dėlto prasidės, tai bus iššūkis Europai. Jis pradės didelį karą“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas ne kartą yra įspėjęs, kad nekontroliuojama Rusijos agresija Ukrainoje gali išplisti už jos sienų ir pasiekti NATO teritoriją.
Europos lyderiai pritarė V. Zelenskio įspėjimams. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas dar liepą perspėjo, kad Rusija per artimiausius dvejus metus gali būti pasirengusi kariniam susidūrimui su Europa.
Nuo tada, kai Maskva pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą, įtampa tarp Rusijos ir NATO vis labiau auga, o Vakarų pareigūnai baiminasi, kad Kremlius gali ruoštis platesnio masto konfrontacijai.
Žiniasklaida: Rusija ketina paleisti Zaporižios atominę elektrinę
Rusija, pasak valstybinės žiniasklaidos, ketina atnaujinti okupuotos Zaporižios atominės elektrinės darbą. Padėtis jėgainėje branduolinės saugos požiūriu nekelia susirūpinimo, ketvirtadienį pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Zaporižios elektrinė Ukrainoje yra didžiausia Europos branduolinė jėgainė. Šiuo metu visi šeši sovietinės gamybos jos reaktoriai yra išjungti. Jėgainė yra okupuota rusų dalinių.
Rusija ir Ukraina vis kaltina viena kitą apšaudant elektrinės teritoriją ir jos apylinkes.
Žiniasklaida: Ukraina „Flamingo“ raketomis smogė FSB pastatui Kryme
Ukraina „Flamingo“ raketomis atakavo Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) bazę, praneša vokiečių leidinys „Welt“.
Pažymima, kad atakai prieš Rusijos FSB bazę Krymo pusiasalio šiaurėje buvo panaudotos trys sparnuotosios raketos.
Remiantis Oslo universiteto raketų eksperto Fabiano Hoffmanno analize, dvi iš jų pasiekė tikslą, o kita nukrito apie 100 metrų nuo jo.
„Sprogimai paliko iki 15 metrų skersmens kraterius“, – pabrėžia „Welt“.
Ukrainos delegacija planuoja vizitą į JAV aptarti sankcijų ir energetikos
Ukrainos ministrė pirmininkė, prezidento kanceliarijos vadovas ir vyresnysis patarėjas sankcijų klausimais kitos savaitės pradžioje vyks į Jungtines Valstijas deryboms su amerikiečių pareigūnais, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Temos apima oro gynybą, energetiką ir sankcijų žingsnius, taip pat derybų eigą. Su JAV taip pat bus aptartas įšaldytų lėšų klausimas“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Okupantų smūgis: Rusija tamsoje paliko dar vieną Ukrainos miestą
Po naktinės rusų dronų atakos Čornomorsko miestas Odesos srityje liko be elektros. Apie tai pranešė
Miestas Čornomorsk Odesos srityje liko be elektros tiekimo po Rusijos dronų atakos naktį į spalio 9 d., pranešė miesto meras Vasilijus Gulajevas savo „Facebook“ paskyroje.
Jis pažymėjo, kad dėl atakos buvo apgadinta civilinė infrastruktūra ir privatūs namai, tačiau pridūrė, kad informacijos apie žuvusius nėra.
„Kritinė infrastruktūra šiuo metu aprūpinama generatoriais. Ačiū Dievui, šiuo metu nėra informacijos apie žuvusius, tačiau yra nukentėjusių“, – pažymėjo miesto vadovas.
Jis pridūrė, kad elektros tiekimas sutriko visoje Čornomorsko teritorinėje bendruomenėje, išskyrus Burlača Balka kaimą.
„Žala yra didelė. Remontas užtruks“, – teigiama pranešime.
Varšuvos savivaldybės darbuotojas apkaltintas šnipinėjimu Rusijai
Varšuvos miesto savivaldybės viešojo administravimo pareigūnas buvo apkaltintas šnipinėjimu Rusijai, praneša „TVP World“.
Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) ketvirtadienį paskelbė, kad asmeniui pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo ir įgaliojimų viršijimo.
Vadovaujantis asmens duomenų apsaugos įstatymais, įtariamasis įvardijamas kaip Tomaszas L.
ABW jį sulaikė dar 2022 m. kovą, o nuo tada jis buvo suimtas.
Prokurorai kaltinamąjį aktą Varšuvos regioniniam teismui perdavė 2025 m. rugsėjo 11 d.
Zelenskis: Rusija smūgiais energetikos infrastruktūrai siekia kelti chaosą
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją siekiu kelti chaosą Ukrainoje smūgiais energetikos ir geležinkelių infrastruktūrai.
Šis komentaras žurnalistams Kyjive buvo išsakytas trečiadienį ir paskelbtas ketvirtadienį.
„Rusijos užduotis yra kelti chaosą ir daryti psichologinį spaudimą gyventojams smūgiais energetikos objektams ir geležinkeliams“, – sakė V. Zelenskis.
Trumpo komandą papiktino Kremliaus pasisakymai: „Tegul kalba už save“
Trečiadienį JAV prezidento administracijos atstovai kategoriškai atmetė Kremliaus teiginį, esą diplomatinės pastangos siekiant taikos Ukrainoje, pradėtos po Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo Aliaskoje, yra iš esmės išsemtos.
Ukrainos naujienų portalas „Kyiv Post“ pakalbino tris Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnus, kurių vienas patarė Maskvai „kalbėti už save“. ir buvusį JAV ambasadorių Ukrainoje Johną Herbstą, paaiškinusį, ko Kremlius tokiais pasisakymais siekia. Visi pašnekovai pažymėjo, kad spaudimas Rusijai artimiausiu metu turėtų tęstis.
Griežtą Baltųjų rūmų reakciją išprovokavo Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo pasisakymas trečiadienį.
„Deja, turime pripažinti, kad galingas akstinas susitarimams pasiekti, kurį suteikė susitikimas Ankoridže (…) iš esmės užgeso“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.
Kalbėdami su „Kyiv Post“, trys D. Trumpo administracijos atstovai Kremliaus naratyvą griežtai atmetė. Vienas jų patarė Kremliui „kalbėti už save“, pridurdamas, kad JAV pozicija siekti ilgalaikės taikos buvo nuosekli „prieš, per ir po Aliaskos viršūnių susitikimo“.
„Mūsų pozicija nepasikeitė“, – tvirtino kitas, pažymėdamas, kad Trumpas aiškiai pasakė, jog „jo kantrybė Putino atžvilgiu baigia išsekti.“
Siekis suversti kaltę kitiems
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje ir dabartinis Atlanto tarybos Eurazijos centro vyr. direktorius Johnas Herbstas Rusijos užsienio reikalų viceministro pareiškimą vadina apgalvotu žingsniu, kurio adresatai – ir D. Trumpo administracija, ir Rusijos vidaus auditorija.
„Manau, kad šis pareiškimas yra atsakas į įvairius pareiškimus, kuriuos Trumpas ir jo komanda padarė nuo to laiko, kai Trumpas ir (Ukrainos prezidentas Volodymyras – ELTA) Zelenskis susitiko Niujorke prieš daugiau nei dvi savaites“, – J. Herbstas sakė portalui „Kyiv Post“.
S. Riabkovo pareiškimą jis traktuoja kaip vidinės komunikacijos priemonę, leidžiančią Rusijos valdžiai pasakyti savo piliečiams, kad po susitikimo Aliaskoje reikalai nėra tokie jau puikūs, kaip jie buvo linkę manyti, ir tuo pačiu metu pamėginti perkelti atsakomybę kitiems.
„Jie bando pasakyti, kad Trumpas lieka mūsų draugas; jis turi gerų ketinimų, bet viską gadina tik tie įkyrūs europiečiai“, – Kremliaus mėginamą transliuoti žinutę apibendrino J. Herbstas.
Spaudimas Maskvai turėtų tęstis
D. Trumpo administracijos atstovai patvirtino, kad, nepaisant Kremliaus teiginių, spaudimo kampanija Maskvai tęsis, ypač jos pajamų iš naftos atžvilgiu.
Pasak vieno iš jų, JAV išlaikys dabartinę poziciją ir toliau ragins tarptautinius partnerius blokuoti Rusijos naftos pirkimą. O jei Rusija elgsis dar agresyviau, Vašingtonas, jo teigimu, pasirengęs įvesti papildomas sankcijas.
J. Herbstas pritarė spaudimo didinimo strategijai, įspėdamas, kad Rusijos „provokacijos prieš NATO tęsiasi jau daugelį metų“ ir vis labiau stiprėja, nes NATO esą nesureagavo.
Kaip vieną iš būdų Maskvai sukelti „tikrą skausmą“, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje paminėjo griežtesnes priemones prieš rusų tanklaivių „šešėlinį laivyną“.
„Didesnė kaina šalims, perkančioms rusų dujas ir naftą, tikriausiai sumažintų dalį Rusijos pardavimų“, – paaiškino J. Herbstas.
„Rimtą sumaištį Rusijoje taip pat būtų galima sukelti suteikiant Ukrainai priemones smogti į daugiau Rusijos angliavandenilių gavybos objektų“, – pridūrė jis.
Buvęs ambasadorius taip pat pabrėžė tebevykstančias diskusijas dėl sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ tiekimo Ukrainai, pažymėdamas, kad administracijos „pasirengimas rimtai apsvarstyti šį klausimą yra žingsnis į priekį“.
„(Tai būtų – ELTA) Amerikos paramos Ukrainai ženklas, o tai jau problema Putinui“, – pabrėžė J. Herbstas.
Galiausiai, pagrindinis jo patarimas Trumpo administracijai lieka tas pats – diplomatija viena nepakankama.
„Pastangos įtikinti Putiną sudaryti taiką naudojant žavesį ir nuolaidas nedavė rezultato“, – sakė J. Herbstas.
Pasak buvusio ambasadoriaus, norėdama pakeisti V. Putino skaičiavimus, Amerika turi jį įtikinti, kad karas kenkia jo paties politinei ateičiai, o tai, anot jo, reikalauja ekonominio spaudimo ir karinės paramos Ukrainai.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 87 iš 112 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 87 iš 112 Rusijos bepiločių orlaivių. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Nuo trečiadienio, spalio 8 d., 19 val. rusai iš Milerovo, Kursko, Šatalovo ir Primorsko Achtarsko krypčių paleido 112 „Shahed“ ir „Gerbera“ kovinių ir kitokio tipo bepiločių orlaivių. Daugiau nei 70 iš jų buvo „Shahed“ bepiločiai. Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamųjų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio, spalio 9 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/neutralizavo 87 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepiločius orlaivius. 12-oje vietų užfiksuoti 22 kovinių bepiločių smūgiai. Ataka tęsiasi, nes ore vis dar yra keli priešo bepiločiai orlaiviai.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Odesos srityje per Rusijos bepiločių orlaivių ataką buvo sužeisti penki žmonės. Kilo dideli gaisrai. Degė du gyvenamieji pastatai, administracinis pastatas ir degalinė. Didelis gaisras kilo ir uosto infrastruktūros objekto teritorijoje.
Rusija stiprina propagandą prieš Ukrainos kariuomenę
Rusija stiprina informacinę kampaniją, kuria siekiama diskredituoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, pranešė Ukrainos Kovos su dezinformacija centras.
Rusijos propagandistai skleidžia melagingas naujienas, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai netoli Kupiansko liko be maisto ir vandens bei atsisako kovoti.
Tai iš tikrųjų yra dar vienas mėginimas demoralizuoti ukrainiečius ir diskredituoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę, sakoma Ukrainos Kovos su dezinformacija centro pranešime „Telegram“ kanale.
Tokios „naujienos“ su nuorodomis į anoniminius šaltinius Rusijos „saugumo pajėgose“ yra įprasta informacinė taktika, kurią rusai naudoja siekdami daryti spaudimą Ukrainos visuomenei, sakoma jame.
„Tokių klastočių tikslas – sukurti chaoso Ukrainos armijoje regimybę“, – pabrėžė centras.
Taip pat pranešta, kad Rusijos propagandistai skleidžia melagingas naujienas, kad Ukrainos gynėjai Sosnivkoje, Dnipropetrovsko srityje, neva naudoja civilius gyventojus kaip „gyvuosius skydus“.
Zelenskis teigia, kad degalų trūkumas Rusijoje jau artėja prie 20 procentų
Degalų trūkumas Rusijoje jau artėja prie 20 proc., rusai naudoja dyzelino atsargas, taupytas juodai dienai, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Ukraina pasiekia išties reikšmingų dalykų, tai rodo mūsų ilgalaikės sankcijos Rusijai. Mūsų duomenimis, Rusijoje degalų trūkumas jau artėja prie 20 proc., kalbant apie benziną. Jie jau naudoja dyzelino atsargas, kurias taupė juodai dienai“, – sakoma V. Zelenskio vaizdo įraše.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Vladimiras Putinas atmetė visus pasiūlymus nutraukti karą – tiek Ukrainos, tiek Amerikos, todėl teisinga, kad Rusija pajustų visą karo kainą.
„Mūsų ilgojo nuotolio smūgiai tapo taiklesni. Mūsų partneriai rengia naujas sankcijas, mes ypač susitelkę į tas sankcijas ir jų sritis, kurioms anksčiau dažnai pristigdavo dėmesio. Rengiame naujus susitikimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, taip pat susitikimus Europoje. Svarbu tai, kad neatmetame jokio realaus kelio į taiką, tačiau esame įsitikinę, kad Rusiją galima tik priversti“, – sakė V. Zelenskis.
Anksčiau pranešta, kad rugsėjį Baltarusijos benzino eksportas į Rusiją geležinkeliais išaugo keturis kartus lyginant su ankstesniu mėnesiu, Maskvai siekiant išspręsti degalų trūkumo problemą, sukeltą Ukrainos atakų prieš jos energetikos infrastruktūrą.
Dronų ataka Rusijoje: „Lukoil“ dujų perdirbimo gamykloje kilo gaisras
Spalio 9-osios naktį dronai smogė „LUKOIL-Korobkovsky“ dujų perdirbimo gamyklai Kotovo mieste Volgogrado srityje Rusijoje. Kilo gaisras. Apie tai rašo „Unian“.
Volgogrado srities gubernatorius Andrijus Bočarovas patvirtino ataką ir gaisrą gamykloje. Jis pažymėjo, kad Kotovo rajone dėl „nukritusių numušto dronų nuolaužų kilo gaisras kuro ir energetikos komplekso objektuose“.
NASA palydovinės nuotraukos patvirtino gaisrą gamyklos teritorijoje.
Korobovskio dujų perdirbimo gamykla yra didžiausia dujų perdirbimo įmonė Rusijos Federacijos Pietų federalinėje apygardoje. Jos gamybos pajėgumai – 450 mln. kubinių metrų dujų žaliavos per metus. Šios gamyklos produkcija, ypač suskystintos dujos ir benzinas, yra eksportuojama.
Ukraina skelbia apie tris per rusų smūgį Sumų srityje žuvusius žmones
Per rusų smūgius Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Sumų srityje žuvo trys ir buvo sužeisti dar du žmonės, pranešė regiono karinė administracija.
Smūgiai suduoti po to, kai Rusija trečiadienį pareiškė, kad po rugpjūtį Aliaskoje įvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) susitikimo siekis pasiekti taiką Ukrainoje iš esmės išblėso.
„Rusija atakuoja regiono bendruomenes dešimtimis atakos bepiločių ir valdomųjų aviacinių bombų“, – vėlai trečiadienį platformoje „Telegram“ parašė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
Jis patvirtino, kad per atakas trys vyrai žuvo, o dar du žmonės buvo sužeisti.
To metu Rusijos Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas ketvirtadienį sakė, kad per ukrainiečių dronų ataką šioje srityje kilo gaisrų „degalų ir energetikos objektuose“.
„Esame arti“: iš Trumpo – naujausia žinia dėl karo Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra „arti sprendimo“, kaip pasiekti taiką Ukrainoje, rašo UNIAN.
„Mes išsprendėme septynis karus. Esame arti aštuntojo sprendimo. Manau, kad išspręsime situaciją su Rusija“, – sakė JAV lyderis žurnalistams.
Trumpas pavadino karą Ukrainoje „siaubingu“ ir dar kartą pareiškė, kad per pastarąją savaitę Rusijos karo su Ukraina metu žuvo 7 tūkstančiai žmonių.
Sausį į Baltuosius rūmus grįžęs D. Trumpas žadėjo užbaigti karą per „24 valandas“, tačiau vis labiau nusivilia, jo teigimu, akivaizdžiu V. Putino nenoru nutraukti kovas Ukrainoje.
Maskva: po susitikimo Aliaskoje siekis užtikrinti taiką Ukrainoje iš esmės išnyko
Maskva trečiadienį pareiškė, kad po rugpjūtį Aliaskoje vykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo aukšto lygio susitikimo siekis pasiekti taiką Ukrainoje iš esmės išblėso.
Rugpjūčio viduryje Rusijos ir JAV prezidentai surengė derybas Aliaskoje, tačiau jiems nepavyko pasiekti susitarimo dėl jau daugiau nei trejus metus trunkančios plataus masto Maskvos invazijos į Ukrainą.
Nuo to laiko diplomatinės pastangos nutraukti kovas įstrigo – tiek Rusija, tiek Kyjivas rengia atakas vienas prieš kitą, Maskvai veržiantis į priekį Rytų Ukrainoje.
„Deja, turime pripažinti, kad Ankoridže susiformavęs galingas postūmis susitarimų link iš esmės išblėso“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo rusų naujienų agentūros.
Jis dėl šios susidariusios aklavietės apkaltino Europą, apkaltindamas ją noru kariauti „iki paskutinio ukrainiečio“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Zelenskis: Ukraina turi aiškius planus dėl tolimojo nuotolio smūgių Rusijai
Ukrainos tolimosios ginkluotės kokybė gerėja, todėl dabar reikia žymiai išplėsti jos naudojimą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo UNIAN.
V. Zelenskis nurodė, kad ketvirtadienį su karine vadovybe išsamiai aptarė Ukrainos tolimųjų ginklų naudojimą. Buvo kalbama apie raketų, dronų naudojimą, taip pat apie gamybą, tiekimą kariuomenei, karių mokymą.
„Dabar užduotis – būti žymiai aktyvesniems visais klausimais, susijusiais su tolimojo nuotolio priemonių prieš Rusiją rengimu ir vykdymu. Kuo Ukraina bus efektyvesnė tolimojo nuotolio ginkluotės srityje, tuo greičiau galėsime pasiekti taiką“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Anot jo, Ukrainos tolimosios ginkluotė tampa vis geresnė ir dėl to nuolat dirbama.
„Taip pat reikia žymiai išplėsti taikymą. Šiuo klausimu yra aiškūs planai artimiausiems mėnesiams. Viskas turi būti įgyvendinta. Ukrainos taiklumas jau matomas, bet turi būti dar didesnis. Visiškai teisinga, kad Ukraina atsako smūgiais, tiksliais smūgiais. Ir, skirtingai nuo Rusijos, mes žinome, ko norime pasiekti“, – sako jis.
„Netgi HAMAS jau rodo norą derėtis, bet ne Putinas. Kol kas“, – pastebi V. Zelenskis.