Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:57 | Elektros tiekimas Zaporižioje atnaujintas, bet ji vis dar neprijungta prie Ukrainos tinklo
JT branduolinės energetikos priežiūros institucijos duomenimis, Zaporižios atominėje elektrinėje atnaujintas elektros energijos tiekimas, tačiau ji vis dar neprijungta prie šalies energijos tiekimo tinklo, rašo „Sky news“.
Tarptautinės atominės energijos agentūros pranešime teigiama, kad po gaisrų netoliese vėl veikia paskutinė likusi elektros linija. Tačiau elektrinė netiekia energijos Ukrainai, nes yra atjungta.
Anksčiau JAV pareiškė, kad bet kokie bandymai nukreipti Maskvos okupuotos elektrinės energiją į Rusiją yra nepriimtini.
23:43 | Apšaudytas kaimas Dniepropetrovsko srityje
Apšaudytas Dniepropetrovsko srityje buvo esantis Velyka Komstromka kaimas, praneša vietos pareigūnai, rašo „The Kyiv Independent“.
Apšaudymų metu sunaikinti keli gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, apie žmonių aukas nepranešama.
⚡️Official: Russia shells Velyka Kostromka, Dnipropetrovsk Oblast, with Uragan rockets.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) August 25, 2022
Several residential and agricultural buildings in the village were destroyed on Aug. 25 though nobody was hurt, according to Mykola Lukashuk, head of the Dnipropetrovsk Oblast Council.
23:26 | Zelenskis: Rusija nuskęs kaip „Titanikas“
Rusija yra kaip „Titanikas“ – priplaukė ledkalnio viršūnę ir nuskęs, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo savo tradiciniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo UNIAN.
„Dabar esame tokiomis aplinkybėmis, kai jau aišku, kad priešas nepasieks savo tikslų, tačiau dar reikia laiko, dar reikia pastangų, kad rusų skaičiavimai lūžtų, kad jie pralaimėtų ir šioje srityje. Turime ištverti šį laiką ir kartu su partneriais dėti visas reikiamas pastangas. Taip ir bus“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis taip pat pažadėjo spausti rusus visais frontais – fronto linijoje, politiniame fronte, ekonomikos ir informacijos srityse.
„Už kiekvieną apšaudymą – bus atsakyta okupantams. Orechovas – bus. Čaplinas – bus. Šepetiovka– bus atsakyta, Mirgorodas, Charkivas, Mariupolis ir Donbaso miestai, visi kiti, nukentėję nuo Rusijos kariuomenės, už juos bus atsakyta“, – pabrėžė jis.
Prezidentas pridūrė, kad Rusija tiek Ukrainai, tiek Europai ir pasauliui sukėlė daugybę problemų, krizių ir nelaimių.
„Tačiau didžiausią katastrofą patiria pati teroristinė valstybė. Vasario 24 d. šis „Titanikas“ priplaukė prie ledkalnio ir, kad ir kaip jie bandytų išsilaikyti, jiems nepavyks“, – sakė jis.
22:58 | Zelenskis apie padėtį Zaporižios AE: atsidūrėme žingsnį nuo radiacinės katastrofos
TATENA ir kitos tarptautinės organizacijos turėtų veikti greičiau, nei veikia dabar, kalbėdamas apie padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Ketvirtadienį pirmą kartą istorijoje Zaporižios AE buvo atjungta nuo elektros tinklo.
„Avarinė elektrinės blokų apsauga išsijungė – po to, kai Rusijos apšaudymas pažeidė paskutinę veikiančią elektrinės išėjimo į Ukrainos energetikos sistemą liniją. Iš karto buvo įjungti dyzeliniai generatoriai, kad būtų tiekiama elektros energija pačiai elektrinei, kad ji galėtų veikti po sustabdymo“, – teigia V. Zelenskis.
Anot jo, pasaulis turėtų suprasti, kokia tai grėsmė: jei dyzeliniai generatoriai nebūtų įsijungę, o elektrinės automatika ir personalas nebūtų suveikę po elektros energijos tiekimo nutraukimo, dabar visi būtų priversti kovoti su radiacinės avarijos padariniais.
„Dėl Rusijos Ukraina ir visi europiečiai atsidūrė per žingsnį nuo radiacinės katastrofos... Ukrainos pietuose – okupuotose teritorijose – jau dabar vyksta humanitarinė katastrofa... Rusija atnešė į mūsų šalį dar nematytą degradaciją“, – sako jis.
V. Zelenskis patikino ukrainiečius, kad valdžios institucijos daro viską, kad išvengtų nepaprastosios padėties scenarijaus, tačiau tai, anot jo, priklauso ne tik nuo Ukrainos.
„Svarbiausia – toks tarptautinis spaudimas, kuris priverstų okupantus nedelsiant palikti Zaporižios atominės elektrinės teritoriją. TATENA ir kitos tarptautinės organizacijos turi veikti daug greičiau nei dabar. Kiekviena Rusijos kariškių buvimo atominėje elektrinėje minutė kelia pasaulinės radiacinės katastrofos pavojų“, – pabrėžia jis.
22:23 | Nausėdos patarėja: Europos Sąjungos sutarimą dėl vizų ribojimo rusams rasti bus sunku
Rasti Europos Sąjungos valstybių sutarimą dėl vizų ribojimo bus sunku, tačiau ir regioninė sąjunga dėl šios priemonės taikymo būtų didelis indėlis į sankcijų taikymą, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.
„Kaip dabar atrodo, tą sutarimą rasti bus sunku, nes yra valstybių, kurios iš karto pasakė savo poziciją – nemato reikalo to daryti. Tačiau viskas kinta, viskas yra procesas. Kažkada anksčiau neįsivaizdavom, kad Europos Sąjungos erdvė galėtų būti uždaryta Rusijos skrydžiams, o dabar tai yra realybė, tai neprarandam vilties, kad šita priemonė galėtų būti svarstoma kaip dar viena sankcija Rusijai“, – LRT laidai „Panorama“ sakė prezidento patarėja.
Kitą savaitę neformaliame susitikime šį klausimą ketina aptarti Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai, jame turėtų dalyvauti ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anot A. Skaisgirytės, „ministras padarys viską, kas įmanoma, kad įtikintų savo kolegas, jog reikia šitos priemonės“.
„Galima užkardyti rusų turistų įvažiavimą, sakykime, į Estiją arba į Lietuvą, galbūt Latviją, tačiau neužkardžius jų kelionių į visą Europos Sąjungą, ta priemonė lieka tik dalinė. Žinoma, galima sakyti, kad geriau dalinė priemonė, bet būtų idealu, jei visa Europos Sąjunga atsisakytų tų, sakykime, malonumo vizų išdavimo Rusijos piliečiams“, – kalbėjo patarėja.
Anksčiau G. Landsbergis yra pasisakęs, jog galimas regioninis susitarimas tarp šalių, kurios savo nuožiūra neišduotų vizų arba panaikintų jau esamas.
„Antžeminiu transportu Rusijos piliečiai patenka į Europos Sąjungą daugiausia per tas šalis, kurios ribojasi su Rusija, tai – Suomija, Baltijos šalys pirmiausia. Jei pavyktų sudaryti regioninę sąjungą, tai jau būtų didelis indėlis į platesnį sankcijų taikymą“, – teigė A. Skaisgirytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę teigė palaikantis turistinių vizų išdavimo ribojimą Rusijos piliečiams, nes, pasak jo, karo Ukrainoje pasekmes turi pajusti „visa Rusija“, o nepasiekus ES konsensuso regioniniams ribojimams pritartų.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
Tokiam sprendimui priešinasi Berlynas – Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) sako, kad invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Savo ruožtu Talinas į šalį neįsileidžia ir Rusijos turistų, turinčių jau išduotas Estijos Šengeno vizas.
22:07 | Ukraina sureagavo į Putino įsakymą: dabar turėsite nusipirkti 2 mln. lavonmaišių
Ukraina sureagavo į Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino įsakymą dešimtadaliu padidinti karių skaičių.
Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad jei Rusija nori padidinti karių skaičių, tegul iš karto pasirūpina pakankamu kiekiu lavonmaišių.
„Jie dar net neprasidėjo...
Rusija planuoja padidinti ginkluotųjų pajėgų personalo skaičių iki 2 mln. ir daugiau.
Kad įgyvendintų savo prezidento dekretą, Rusijos gynybos ministerija dabar turi įsigyti 2 mln. lavonmaišių“, – „Twitter“ paskyroje rašo ministerija.
They haven't even started yet...
russia plans to increase the number of armed forces’ personnel to 2 million+.
In order to implement the decree of their president, russia’s ministry of defense now has to procure 2 million body bags. pic.twitter.com/QTVDA09FVDREKLAMA— Defense of Ukraine (@DefenceU) August 25, 2022
V. Putinas rugpjūčio 25-ąją pasirašė įsaką kuriuo nurodoma nuo 2023-ųjų padidinti kariuomenės karių skaičių iki 1,15 mln. (karių skaičius didinamas dešimtadaliu – 137 tūkst.).
Kremlius nenurodė priežasties, dėl kokių priežasčių yra priimtas sprendimas nuo kitų metų sausio 1 d. didinti karių skaičių. Neoficialiais duomenimis, tai gali būti siejama su Rusijos siekiu aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir „įtraukti“ į formalią savo kariuomenės sudėtį tų teritorijų gyventojų sudaromus karinius dalinius.
21:22 | Ukraina jau atgavo maždaug 500 Mariupolio gynėjų kūnus
Ukraina jau atgavo maždaug 500 Mariupolio gynėjų kūnus, praneša „Azov“ globos tarnybos vadovė Olena Tolkačeva.
Apie tai ji informavo „Suspilne“, rašo UNIAN.
„Tai kūnai iš Mariupolio ir aplinkinių rajonų. Kartais kūnai perduodami iš kitų nekontroliuojamų miestų. Tačiau jų labai nedaug... Preliminariai juos identifikavome kaip azoviečius, nes kai kurie turėjo ševronus, kai kurie – azoviečių uniformas, azoviečių simboliką, tatuiruotes.
Šiuo metu identifikuota ir palaidota apie 20 žmonių. Likusieji – tai įvairios ginkluotųjų pajėgų rūšys: dauguma jų – jūrų pėstininkai, AFU, Nacionalinė gvardija ir policija, Jūrų gvardija ir Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba“, – teigė O. Tolkačeva.
Jos teigimu, žuvusieji iš Mariupolio išvežami nuo birželio pradžios.
„Iš pradžių įvyko didelis apsikeitimas: mums pavyko paimti 162 žuvusiuosius. Dabar vyksta nuolatiniai mainai. Kartą per savaitę, kartą per dvi savaites mums pavyksta apsikeisti nuo penkių iki penkiolikos žmonių“, – cituojama ji.
„Azov“ globos tarnybos vadovas pridūrė, kad vizualiai identifikuoti žuvusiųjų neįmanoma, todėl tam naudojama DNR ekspertizė.
20:43 | Zelenskis kalbėjosi su Bidenu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su JAV prezidentu Joe Bidenu. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė pats V. Zelenskis.
„Puikus pokalbis su JAV prezidentu. Padėkojau už tvirtą JAV paramą Ukrainos žmonėms – saugumo ir finansinę. Aptarėme tolesnius Ukrainos žingsnius kelyje į pergalę prieš agresorių ir Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus svarbą“, – žinutėje „Twitter“ rašė jis.
Dieną prieš J. Bidenas pranešė, kad JAV skirs rekordinį 3 mlrd. vertės pagalbos Ukrainai paketą.
Had a great conversation with @POTUS. Thanked for the unwavering U.S. support for Ukrainian people – security and financial. We discussed Ukraine’s further steps on our path to the victory over the aggressor and importance of holding Russia accountable for war crimes. pic.twitter.com/4edng8vkvn
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) August 25, 2022
20:28 | Bulgarijos teismas atsisakė išduoti Maskvai invaziją į Ukrainą kritikavusį verslininką
Bulgarijos teismas atsisakė išduoti Rusijai mokestiniu sukčiavimu įtariamą verslininką Aleksejų Alčiną, atsižvelgęs į tikimybę, kad jam tėvynėje nebus užtikrinta teisė į sąžiningą teismą, nes jis kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą.
Nuo 2014 metų Bulgarijoje gyvenantis A. Alčinas vasarį per demonstraciją prieš karą Ukrainoje prie Rusijos konsulato pajūrio mieste Varnoje viešai sudegino savo rusišką pasą.
46 metų verslininkas kaltinamas Rusijoje nesumokėjęs 282,5 mln. rublių (4,7 mln. eurų) mokesčių.
A. Alčinas Bulgarijos žiniasklaidai sakė, kad Maskva tik šių metų balandį kreipėsi į Interpolą, prašydama paskelbti jo tarptautinę paiešką, nors jis kaltinamas nuslėpęs mokesčius 2018 metais.
Prieš minėtą demonstraciją A. Alčinas socialiniuose tinkluose griežtai pasisakė prieš karą Ukrainoje.
Ketvirtadienį Varnos apeliacinis teismas pareiškė, kad neleis išduoti verslininko Rusijai. Teismas priėjo prie išvados, jog esama tikimybės, kad A. Alčino „padėtis gali pablogėti dėl jo politinių įsitikinimų ir baudžiamojo proceso metu gali būti pažeistos jo teisės“.
Remiantis pareiškimu, priimant sprendimą buvo remtasi dviem Europos Parlamento rezoliucijomis ir Helsinkio žmogaus teisių komiteto ataskaita, kurioje perspėjama, kad Rusija „sugriežtino prieš karą protestuojančių demonstrantų ir pilietinės visuomenės aktyvistų persekiojimą“.
Pasak teismo, atsisakymas išduoti A. Alčiną panašus į sprendimus, priimtus kitose Europos šalyse, anksčiau atmetusiose Rusijos pateiktus ekstradicijos prašymus „dėl nepasitikėjimo šios šalies noru vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę“.
Pastarosiomis savaitėmis Bulgarijos miestuose, įskaitant sostinę Sofiją, vyko verslininko palaikymo akcijos. Per šiuos renginius vyriausybė buvo raginama suteikti A. Alčinui politinį prieglobstį šalyje.
19:34 | Rusijos opozicijos politikui Roizmanui skirtas de facto namų areštas
Rusijos teismas ketvirtadienį opozicijos politikui Jevgenijui Roizmanui skyrė kardomąją priemonę, faktiškai prilygstančią namų areštui.
Ji bus taikoma, kol politikas laukia teismo už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“.
J. Roizmanas, vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų, buvo sulaikytas už komentarus apie Maskvos karinę invaziją Ukrainoje.
Ketvirtadienį Uralo miesto Jekaterinburgo teismas nusprendė iki rugsėjo 29 dienos apriboti J. Roizmano judėjimo laisvę. Tai faktiškai reiškia, kad jis turės gyventi namų arešto sąlygomis.
59 metų buvusiam Jekaterinburgo merui bus leidžiama palikti savo gyvenamąją vietą tik vienai minutei per dieną, jis negalės dalyvauti jokiuose viešuose renginiuose, naudotis internetu, siųsti ir gauti laiškų.
Politikui bus leidžiama bendrauti tik su artimais šeimos nariais, advokatu ir tyrėjais.
Kai J. Roizmanas ketvirtadienį buvo vedamas į teismo salę, prie pastato susirinkę jo šalininkai skandavo „Laisvė!“ ir plojo, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Džinsus ir raudonus marškinėlius vilkėjęs politikas posėdžio metu sėdėjo kaltinamųjų narve. Jis pareiškė esąs nekaltas dėl jam pateiktų kaltinimų.
J. Roizmanas buvo sulaikytas trečiadienį anksti ryte savo namuose Jekaterinburge.
Policija nurodė, kad jis buvo sulaikytas už internete paskelbtą vaizdo įrašą, „kurio turinys diskreditavo“ Rusijos kariuomenę.
J. Roizmanui gresia iki trejų metų nelaisvės.
Jis jau tris kartus buvo baustas už Rusijos agresijos kaimyninėje šalyje kritiką.
J. Roizmanas 2003–2007 metais buvo įstatymų leidėjas. 2013-aisiais jis tapo įtakingiausiu Rusijos opozicijos meru ir šias pareigas ėjo penkerius metus.
Pernai jam buvo skirtas devynių parų areštas už tai, kad ragino žmones dalyvauti demonstracijose, skirtose palaikyti įkalintą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną.
Beveik visi žymūs prezidento Vladimiro Putino politiniai oponentai pabėgo iš šalies arba yra už grotų.
Neseniai du Rusijoje likę opozicionieriai – Maskvos miesto tarybos narys Ilja Jašinas ir aktyvistas Vladimiras Kara-Murza – buvo uždaryti į areštinę už tai, kad pasmerkė karą Ukrainoje. Jiems gresia iki 10 metų įkalinimo.
19:11 | Ukrainiečiai skelbia sudavę rusams atkirtį
Ukrainiečiai Avdijivkos kryptimi rusams sudavė griežtą atkirtį ir atrėmė jų puolimą keliose fronto dalyse, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN.
Charkivo kryptimi rusai apšaudė Odnorobovkos, Cupovkos, Prudyankos, Bazalejevkos, Cirkūnų, Petrovkos, Velykių Prochodų, Pitomniko, Ivanovkos, Korobočkino, Slobožansko ir Čepelio gyvenviečių teritorijas. Rusai lėktuvais taip pat smogė Pitomniko, Prišibio ir Zalimano vietovėms.
„Priešas nesėkmingai bandė pulti netoli Petrovkos, patyrė nuostolių ir pasitraukė. Palaiko intensyvų žvalgymą bepiločiais orlaiviais“, – nurodo kariškiai.
Slovjansko kryptimi rusų tankai, šaulių artilerija ir raketos apšaudė Bolšaja Kamyševacha, Krasnopolja, Novaja Dmitrovka, Dolyna ir Dibrovne vietoves.
„Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo dalinių puolimo bandymą netoli Dolynos ir Dmytrivkos“, – sakoma pranešime.
Kramatorsko kryptimi rusai apšaudė Spornojės, Zvanovkos, Seversko ir Prišibio gyvenviečių rajonus.
„Priešas bandė pagerinti taktinę padėtį prie Senojo Karavano, tačiau jam nepavyko ir jis pasitraukė“, – informuoja ukrainiečiai.
Bachmuto kryptimi rusai toliau apšaudė teritorijas prie Bachmuto, Veselja Dolinos, Zaicevo ir Kodemos. Priešų oro antskrydžiai buvo nukreipti į Soledaro, Zaicevo, Kodemos ir Jakovlevkos gyvenviečių rajonus.
„Okupantai puolimo ir šturmo veiksmais bandė prasiveržti ties Kodema ir Bachmutskoje, patyrė nuostolių ir atsitraukė“, – sakoma pranešime.
Avdijivkos kryptimi rusai oro smūgiais, tankų, statinių artilerijos ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ugnimi bandė nustumti Ukrainos karių dalinius, smogė svarbiems karinės ir civilinės infrastruktūros objektams Avdijivkos, Marinkos, Krasnogorovkos, Nevelskoje, Pervomaiskoje, Vodianų, Žaliojo ir Aleksandropolio rajonuose.
„Priešas bandė pralaužti mūsų karių gynybą netoli Pervomajsko gyvenvietės, gavo griežtą atkirtį ir pasitraukė“, – pažymima pranešime.
Novopavlovsko kryptimi apšaudymas užfiksuotas prie Pavlovkos, Elizavetovkos ir Novomichailovkos. Okupantai taip pat vykdė oro antskrydžius prie Vladimirovkos, Ugledaro ir Pavlovkos.
Zaporižios kryptimi priešas apšaudė ukrainiečių pozicijas ties Huliaipilska, Orechove, Zaliznyčne, Ševčenka ir Olhivske. Oro smūgiai buvo vykdomi netoli Orechovo, Huliaipilsko, Ščerbakio ir Mažojo Ščerbakio gyvenviečių.
Južnobugos kryptimi priešas sutelkė pastangas išlaikyti užimtas pozicijas ir apšaudyti dalinius. Rusai ir toliau šaudė išilgai sąlyčio linijos iš statinių ir raketų artilerijos bei tankų, surengė oro smūgį netoli Bila Krynicos.
„Bandė vykdyti žvalgybinę kovą netoli Blagodatnojės kaimo, patyrė nuostolių ir pasitraukė. Netoli Tavričeskojės, apšaudant mūsų kariams, priešo bandymas pulti nepavyko ir okupantai pasitraukė“, – rašoma pranešime.
Atskirai pažymima, kad Seversko kryptimi priešas ir toliau laiko atskirus Rusijos pajėgų dalinius Briansko ir Kursko sričių pasienio rajonuose, siekdamas pademonstruoti savo buvimą ir suvaržyti Ukrainos pajėgų dalinių veiksmus.
„Iš statinės artilerijos priešas apšaudė civilinę infrastruktūrą Černigovo srities Gajų, Železnojo Mosto ir Gorsko gyvenviečių teritorijose ir Sumų srities Bachovsko, Volnaja Slobodos ir Stukalovkos gyvenviečių teritorijose. Pasienio regionų oro žvalgybą vykdė bepiločiai orlaiviai“, – pažymi Generalinis štabas.
18:56 | Mariupolis skendi dūmuose
Mariupolyje liepsnoja namai ir mokykla, tačiau rusų okupantai dėl to nieko nedaro, teigia Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka, rašo UNIAN.
„Tikėtasi, kad gaisras išplito į gyvenamuosius pastatus. Dega namai, mokyklos pastatas ir gaisrai plinta rytuose. Ugniagesių nėra. Okupacinės valdžios institucijos paprastai nereaguoja“, – teigia jis.
Apie gaisrą Mariupolyje P. Andriuščenka pranešė dar kiek anksčiau.
„Vėl kyla didelis pavojus, kad gaisras gali išplisti į privačius namus. Dėl tos pačios ugnies, kurią vakar okupantų telegramų kanaluose užgesino Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerija. Jei jie būtų tai paskelbę vietoje, o ne internete, šiandien pavojus būtų mažesnis“, – rašė jis.
Anot jo, situaciją stipriai blogina tai, kad stringa vandens tiekimas, mero patarėjas mano, kad rusų okupacija be bombardavimo netrukus gali visiškai sunaikinti rytinius Mariupolio rajonus.
Anot jo, vietos gyventojai telkiasi ir renka smėlį gaisrams gesinti.
„Vandens nėra. Vadinamoji „Nepaprastųjų situacijų ministerija“, supratusi, kad čia nėra vandens, nekelia ragelio arba pakabina telefono ragelį. Mieste nėra okupacinės vadovybės. Chaosas ir destrukcija. Standartinės „rusiškojo pasaulio“ pasekmės visu pajėgumu“, – rašė jis.
18:01 | Podoliakas: ši žiema bus sunki, bet po jos baigsis Rusijos dujų monopolis
Ši žiema bus sunki, tačiau po jos baigsis Rusijos dujų tiekimo monopolis, pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas, rašo „Kanal 24“.
„Žinome, kad žiema bus labai sunki, ir europiečiams bus labai sunku; kils maisto ir šildymo kainos. Tačiau šią žiemą taip pat baigsis Rusijos dujų tiekimo monopolis“, – cituojamas jis.
M. Podoliakas pabrėžė, kad jei laisvės kaina bus dviem–trim laipsniais žemesnė temperatūra namuose, Ukraina yra pasiryžusi ją sumokėti, o Europa turėtų būti pasirengusi daryti tą patį.
Anot jo, Vakarų šalys turėtų atsižvelgti į tai, jog Rusijos pergalė Ukrainoje reikštų ir jos pergalę prieš NATO, o aprūpinimas Ukrainą būtinais ginklais priartintų, o ne nutolintų taiką.
17:48 | Rygoje išmontuotas didžiausias Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantis paminklas
Rygos valdžia, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ketvirtadienį išmontavo didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą, nepaisydama Latvijos rusakalbių mažumos protestų ir reikalavimų išsaugoti monumentą.
Pasak įvykio vietoje buvusio naujienų agentūros AFP korespondento, išmontuojant 79 metrų aukščio Antrojo pasaulinio karo memorialą, tapusį Kremliaus šalininkų susibūrimo vieta, buvo panaudota griovimo technika.
1985 metais sostinės Pardaugavos rajone pastatytą Monumentą Sovietinės Latvijos ir Rygos išvaduotojams nuo vokiečių fašistų okupantų sudarė karių bei moters statulos ir tarp jų iškilęs 79 metrų aukščio obeliskas.
Vietos valdžiai teko nugriauti paminklą šalies parlamentui nubalsavus už tai, kad iki lapkričio vidurio būtų pašalintos visos likusios sovietmetį šlovinančios statulos, atminimo lentos ir bareljefai.
Latvijos etninių rusų bendruomenė, sudaranti trečdalį šalies gyventojų, protestavo prieš Pergalės monumento išmontavimą.
Tūkstančiai rusakalbių kasmet gegužės 9-ąją susirinkdavo prie paminklo paminėti pergalės prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais.
Daugumai latvių ši data reiškia sovietinės okupacijos, trukusios iki 1991-ųjų, pradžią.
1997 metais grupė aktyvistų pamėgino nugriauti paminklą dinamitu, tačiau sprogmenys detonavo pirma laiko ir pražudė du žmones.
16:55 | Zaporižios atominė elektrinė pirmą kartą istorijoje atjungta nuo elektros tinklo, skelbia Ukraina
Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė (AE) dėl rusų okupantų veiksmų pirmą kartą istorijoje buvo atjungta nuo elektros tinklo, informuoja UNIAN. Apie tai, anot naujienų agentūros, pranešė „Energoatom“.
„Šiandien, 2022 m. rugpjūčio 25 d., dėl gaisrų Zaporižios elektrinės pelenų sąvartyne, esančiame šalia Zaporižios AE, du kartus buvo atjungta paskutinė (ketvirtoji) ZPP ryšio linija su Ukrainos-PL elektros sistema – 750 kV ZPP-Dniprovska.
Kitos trys ryšių linijos buvo apgadintos per Rusijos apšaudymą. Dėl to du veikiantys elektrinės blokai buvo atjungti nuo tinklo. Todėl dėl užpuolikų veiksmų ZNPP buvo visiškai atjungta nuo elektros tinklo – pirmą kartą elektrinės istorijoje“, – sakoma pareiškime.
Šiuo metu elektrinės elektros energijos poreikiai tenkinami iš Ukrainos energetikos sistemos, praneša agentūra.
16:25 | Ukrainiečiai skelbia smogę Antonivkos tiltui
Ketvirtadienį Ukrainos kariai vėl smogė strategiškai svarbiam Antonivkos tiltui. Jis yra pagrindinė pervažą per Dniepro upę Chersono srityje.
Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė pietų operatyvinė vadovybė, rašo „Ukrinform“.
„Antonivkos tilto būklė, priešingai okupantų ketinimams, dar kartą pakoreguota. Atsižvelgiant į padarytą žalą ir nuolatinę ugnies kontrolę, šiuo metu okupacinės pajėgos nedrįsta tilto naudoti ar remontuoti“, – rašoma pranešime.
Kiek anksčiau vadovybės atstovė Natalija Humeniuk žiniasklaidą informavo, kad apšaudymui buvo naudojama artilerija.
„Ginkluotosios pajėgos padarė viską, kad okupantai tiltu negalėtų gabenti sunkiosios technikos ir amunicijos“, – sakė ji.
Šiuo metu smūgio rezultatai dar tikslinami, tačiau vadovybė jau turi informacijos, kad okupantai tiltu negali nei naudotis, nei jo suremontuoti.
„Remonto brigados taip pat evakuojamos, suprantančios, kad ugnies kontrolė nesiliauja“, – pažymėjo N. Humeniuk.
16:05 | JT žmogaus teisių vadovė ragina Putiną nutraukti karą Ukrainoje
Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ketvirtadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti puolimą Ukrainoje ir „neįsivaizduojamai siaubingą“ karo poveikį civiliams gyventojams.
M. Bachelet, besiruošianti šio mėnesio pabaigoje pasitraukti iš pareigų, kalbėjo prasidėjus antrajam Rusijos karo prieš provakarietišką kaimynę pusmečiui.
Komisarė paragino nubausti visus asmenis, atsakingus už rimtus teisių pažeidimus Ukrainoje, galinčius prilygti karo nusikaltimams.
„Raginu Rusijos prezidentą sustabdyti ginkluotą puolimą prieš Ukrainą“, – per atsisveikinimo spaudos konferenciją Ženevoje sakė kadenciją baigianti JT pareigūnė.
Pasak jos, praėjo „šeši neįsivaizduojamai siaubingi mėnesiai Ukrainos žmonėms, per kuriuos 6,8 mln. ukrainiečių teko bėgti iš savo šalies“.
„Dar milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus“, – kalbėjo M. Bachelet.
Jos biuro duomenimis, per karą iki šiol žuvo 5 587 civiliai gyventojai, dar 7 890 buvo sužeisti. Visgi tikrasis civilių aukų skaičius neabejotinai yra gerokai didesnis.
Pasak JT, tarp žuvusiųjų yra beveik tūkstantis vaikų.
M. Bachelet paragino Maskvą ir Kyjivą nepaisant jokių aplinkybių gerbti tarptautines žmogaus teises ir humanitarinę teisę.
„Tarptautinė bendruomenė turi reikalauti atsakomybės už daugybę užfiksuotų rimtų pažeidimų, kurių dalis gali prilygti karo nusikaltimams“, – kalbėjo komisarė.
„Kautynės tęsiasi nepaisant sunkiai įsivaizduojamos grėsmės civiliams gyventojams ir aplinkai, kuri kelia karo veiksmai šalia Zaporižios atominės elektrinės“, – sakė buvusi Čilės prezidentė.
„Zaporožios jėgainė turi būti nedelsiant demilitarizuota“, – pabrėžė ji.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) nori nusiųsti misiją į šią elektrinę.
Kaip trečiadienį sakė Ukrainos ambasadorė Ženevoje Jevhenija Filipenko, esama požymių, kad TATENA inspektoriai „galėtų pradėti darbą... labai greitai; tikimės, kad [misija] galės veiksmingai vykdyti savo įgaliojimus“.
Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
15:40 | Rusija dešimtadaliu didina karių skaičių
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio 25-ąją pasirašė įsaką kuriuo nurodoma nuo 2023-ųjų padidinti kariuomenės karių skaičių iki 1,15 mln. (karių skaičius didinamas dešimtadaliu – 137 tūkst.).
Kremlius nenurodė priežasties, dėl kokių priežasčių yra priimtas sprendimas nuo kitų metų sausio 1 d. didinti karių skaičių. Neoficialiais duomenimis, tai gali būti siejama su Rusijos siekiu aneksuoti okupuotas Ukrainos teritorijas ir „įtraukti“ į formalią savo kariuomenės sudėtį tų teritorijų gyventojų sudaromus karinius dalinius.
Ekspertų teigimu, Ukrainoje šiuo metu gali kariauti 130 – 160 tūkst. Rusijos karių.
14:53 | FSB apsiskelbė didvyriais – tvirtina „užkirtę kelią“ tariamam teroro aktui prieš Baltijos laivyną
Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) skelbia tariamai „užkirtusi kelią teroristiniam išpuoliui“ Kaliningrade prieš Baltijos laivyno objektus.
Šioje propagandinėje rusų žiniasklaidos žinutėje skelbiama, kad FBS esą užkirto kelią teroristiniam išpuoliui, kurį Kaliningrado srityje norėjo surengti pulko „Azov“ rėmėjas rusas.
FSB tvirtina, kad vyras „ketino pulti Baltijos laivyno objektus ir Chrabrovo oro uostą Kaliningrade. Vyro namuose FSB esą rado apie 5 kg trotilo talpos bombą, taip pat „Azovo“ simboliką ir propagandinę literatūrą.
Šia žinute bandoma diskredituoti Ukrainos gynėjus pulką „Azov“. Dalis šio pulko karių gindami Ukrainos uostamiestį Mariupolį papuolė į rusų nelaisvę, kur yra iki šiol. Kol kas nežinoma, kas laukia Ukrainos gynėjų. Rusija pulką „Azov“ yra paskelbusi teroristine organizacija.
14:23 | Rusijai teks atsakyti už „raketų terorą“ – ES
Europos Sąjunga ketvirtadienį pasmerkė kruviną Rusijos raketų smūgį traukinių stočiai Ukrainoje ir įspėjo, kad „už Rusijos raketų terorą atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“.
„ES griežtai smerkia dar vieną siaubingą Rusijos ataką prieš civilius gyventojus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, Rusijos smūgio Čaplynės traukinių stočiai aukų skaičiui išaugus iki 25.
J. Borrellis nenurodė, kaip Briuselis ketina reikalauti Maskvos atsakomybės, tačiau kitą savaitę Prahoje jis rengia ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimus karui aptarti.
13:59 | Rusija plačiai naudoja Ukrainoje kasetinius sprogmenis
Rusija per karą Ukrainoje plačiai naudojo kasetinius sprogmenis, pareikalavusius šimtų civilių gyvybių ir niokojusius namus, mokyklas bei ligonines, ketvirtadienį pranešė viena padėtį stebinti organizacija.
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną Kasetinės ginkluotės koalicija (Cluster Munition Coalition, CMC) gavo informacijos apie šimtus dokumentuotų arba įtariamų Rusijos pajėgų atakų, per kurias buvo panaudoti kasetiniai sprogmenys, sakoma organizacijos metinėje ataskaitoje.
Ukrainos pajėgos taip pat tikriausiai kelis kartus panaudojo kasetinius ginklus, pridūrė stebėsenos grupė.
13:38 | Rusija apginklavo pasienį
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos prie Ukrainos sienų atgabeno daugiau nei 400 orlaivių ir apie 360 sraigtasparnių.
„Aplink mūsų sienas yra Rusijos lėktuvų grupė – daugiau nei 400 kovinių lėktuvų. Taip pat yra 360 sraigtasparnių, iš kurių daugiau nei 150 yra atakos sraigtasparniai, tokie kaip Ka 52“, – skelbė J. Ihnatas, rašo „Ukrainska Pravda“.
Jis pridūrė, kad priešas aktyviai nuolat naudoja taktinius lėktuvus. Kovotojai nuolat patruliuoja Baltarusijos ir Rusijos oro erdvėse, laikinai okupuotose teritorijose, taip pat Juodosios ir Azovo jūrų vandenyse.
12:46 | Ukraina planuoja specialų tarptautinį tribunolą, kur būtų teisiamas V. Putinas
Praėjus šešiems mėnesiams po Rusijos invazijos pradžios Ukrainos pareigūnai rengia planus, kaip užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo vyriausieji kariuomenės vadai būtų teisiami už pradėtą karą.
Specialaus tarptautinio tribunolo, kuris tirtų įtariamą Rusijos „agresijos nusikaltimą“, suformavimo planui vadovauja Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Smirnovas.
Agresijos nusikaltimo apibrėžtis buvo priimta 2010 metų Romos statute, o panaši „nusikaltimo taikai“ sąvoka buvo vartojama Niurnbergo ir Tokijo teismų procesuose po Antrojo pasaulinio karo.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausių nusikaltimų bylas, jau tiria karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido atvejus Ukrainoje.
Tačiau jis negali nagrinėti kaltinimų dėl agresijos, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra ratifikavusios Romos statuto.
Šis teismas yra „vienintelis būdas užtikrinti, kad nusikaltėliai, kurie pradėjo karą Ukrainoje, būtų greitai patraukti atsakomybėn“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Smirnovas.
„Pasaulio atmintis trumpa, todėl norėčiau, kad šis tribunolas pradėtų dirbti kitais metais“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Smirnovo, Ukraina žino, kad kaltinamieji jame nedalyvaus, tačiau šis tribunolas „pasitarnaus, kad šie žmonės būtų įvardyti nusikaltėliais ir kad jie negalėtų keliauti po civilizuotą pasaulį“.
12:28 | Pavojingi Rusijos planai Zaporižios atominėje elektrinėje
Rusija planuoja atjungti didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę nuo Ukrainos elektros tinklo. Tai – rizika dėl jos aušinimo sistemų gedimu, praneša „The Guardian“.
Specialistai tikina, kad planas, kurį ruošia Rusija, yra itin pavojingas.
11:52 | Rusų pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 45 850 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai tvirtina sunaikinę 234 lėktuvus, 202 sraigtasparnius, 1929 tankus, 4245 šarvuočius, 1037 artilerijos pabūklus, 272 raketų sistemas, 15 laivų, 3160 mašinų, 828 bepiločių orlaivių, 148 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 99 specialiosios įrangos vienetus bei 196 sparnuotąsias raketas.
11:15 | Nuo pavasario rusų pajėgos Ukrainoje prarado Danijos dydžio teritoriją
Nuo kovo vidurio rusai prarado didesnės nei Danijos teritorijos kontrolę Ukrainoje. Tačiau per pastarąsias 39 dienas jiems pavyko užimti Andoros dydžio teritoriją, skelbia JAV Karo studijų instituto analitikai.
„Nuo to laiko, kai Rusijos pajėgos liepos 16 d. po pertraukos atnaujino puolimo operacijas, Rusijos kariai įgijo apie 450,84 kvadratinių kilometrų naujos teritorijos, kas yra maždaug Andoros dydžio teritorija.
Rusijos kariuomenė nuo kovo 21 d. prarado apie 45 000 kvadratinių kilometrų teritorijos – šis plotas didesnis nei Danija“, – naujausioje ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
10:35 | Arestovyčius įspėja rusus – sulauks geležinio atsako už žudynes Ukrainos geležinkelio stotyje
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius pareiškė, kad Ukraina artimiausiu metu atsakys į Rusijos išpuolį geležinkelio stotyje Dniepropetrovske.
Kartu jis priminė, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo apie Ukrainos atsaką į raketų smūgius.
„Atsakymas bus geležinis. Tegul sėdi ir galvoja, ar atskris jiems šiandien ant galvų. Tikrai atskris, galite net neabejoti. Rytoj ryte jau bus kokių nors naujienų. Maksimaliai – diena ar dvi, jei reikia pasiruošimo. Artimiausiu metu kas nors atskris kaip atsakymas“, – interviu Rusijos žmogaus teisių aktyvistui ir teisininkui Markui Feiginui sakė O. Arestovyčius.
Taip pat jis, kad laikas, kai Rusija nebaudžiamai raketomis atakavo Ukrainą, jau praėjo.
„Mes jau galime atsiimti Krymą, ir viską, ko tik norite“, – pabrėžė jis.
09:59 | Išpuolio Čaplynėje aukų skaičius išaugo iki 25
Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenko „Telegram“ pranešė apie išaugusį Čaplynėje žuvusių žmonių skaičių.
„Čaplynės kaime baigtos gelbėjimo ir paieškos operacijos. Apšaudžius gyvenamąjį sektorių ir geležinkelio stotį, žuvo 25 žmonės, du iš jų buvo vaikai“, – rašė jis.
Jis patikslino, kad 11 metų berniukas žuvo po namo griuvėsiais, o 6 metų vaikas – per gaisrą automobilyje prie geležinkelio stoties.
Dar 31 žmogus per išpuolį buvo sužeistas.
09:49 | Didžioji Britanija įspėja dėl padėties Zaporižios AE
Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, Rusija tikriausiai pasirengusi propagandos tikslais išnaudoti bet kokią Ukrainos karinę veiklą prie Zaporožios atominės elektrinės (ZAE).
„Nors Rusija išlaiko karinę ZAE okupaciją, pagrindinė rizika reaktorių veiklai, tikėtina, lieka reaktorių aušinimo sistemos veiklos sutrikdymas, atsarginio maitinimo šaltinio pažeidimas arba darbuotojų, kurie dirba spaudžiami, klaidos“, – skelbiama naujausiame britų žvalgybos pranešime.
Be to, pranešama, kad pastarosiomis dienomis nemažėjo Rusijos karinis buvimas elektrinės teritorijoje ir Rusijos pajėgos bando maskuoti savo karinę techniką.
„Rugpjūčio 21 d. vaizdai parodė, kad Rusija išlaikė sustiprintą karinį buvimą [ZAE] vietoje, o šarvuočiai buvo dislokuoti 60 metrų atstumu nuo penktojo reaktoriaus. Rusijos kariuomenė tikriausiai bandė paslėpti transporto priemones, pastatydama jas po vamzdžiais ir rėmais“, – toliau rašoma ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 25 August 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) August 25, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/3fhM5JyOS6
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/0eCZDn4CYZ
08:58 | Per rusų išpuolį geležinkelio stotyje žuvo 22 žmonės
Rusijos karinės pajėgos trečiadienį atakavo nepriklausomybės dieną mininčią Ukrainą. Iš pradžių skelbta, kad per raketų smūgius Čaplynės geležinkelio stotyje žuvo 15 žmonių, tačiau aukų skaičius jau išaugo iki 22.
Dniepropetrovsko srities administracijos vadovas Valentinas Rezničenka praneša, kad per rusų ataką Čaplynės geležinkelio stotyje trečiadienį žuvo du vaikai. Vienas jų – 11-metis, kitas 6-metis.
Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad rusams raketomis apšaudžius Dniepropetrovsko geležinkelio stotį žuvo 22 žmonės, 50 buvo sužeista.
„Čaplynė yra mūsų šiandienos skausmas. Šią minutę žuvo 22 žmonės, penki iš jų apdegė automobilyje, žuvo paauglys, jam buvo 11 metų, rusų raketa sugriovė jo namą.
Paieška ir gelbėjimo darbai geležinkelio stotyje tęsiasi. Tikrai priversime okupantus atsakyti už viską, ką jie padarė, o okupantus tikrai išstumsime iš mūsų krašto“, – kreipdamasis į tautą sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis anksčiau trečiadienį sakė, kad Ukraina kovos „iki galo“.
Nors pagrindinės kautynės šiuo metu vyksta rytų ir pietų Ukrainoje, Rusija reguliariai rengia smūgius Ukrainos miestams, naudodama sparnuotąsias ir balistines raketas, sako Kyjivas.
08:41 | Atnaujinta informacija dėl išpuolių Kyjive
Naujausiais duomenimis, Rusijos pajėgos į Kyjivo srities Vyšhorodo rajoną paleido dvi raketas.
„Šio ryto duomenimis, civilių aukų nėra. Gaisrų ar gyvenamųjų pastatų ar infrastruktūros objektų sunaikinimo nėra. Užpulta teritorija yra tikrinama“, – „Telegram“ paskelbė Kyjivo regioninės karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.
08:08 | Susirūpinimas dėl galimų teismų ukrainiečių kariams Mariupolyje
Jungtinės Tautos išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos bandymų Mariupolyje surengti teismus ukrainiečių karo belaisviams. JT žmogaus teisių biuro atstovė Ravina Shamdasani žurnalistams Ženevoje sakė:
„Pagal tarptautinę teisę asmenys, turintys karo belaisvio statusą, turi kovotojų imunitetą ir negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už dalyvavimą karo veiksmuose arba už teisėtus karo veiksmus, įvykdytus ginkluoto konflikto metu, net jei tokie veiksmai kitu atveju būtų laikomi nusikaltimu pagal vidinius įstatymas.“
07:13 | Pranešama apie sprogimus aplink Antonivkos tiltą
Ketvirtadienį 5 valandą ryto Antonivkos tilto rajone nugriaudėjo sprogimai, praneša „Suspilne“. Žurnalistų teigimu, rusų užimtame tilto rajone pasigirdo sprogimų garsai, o tada kilo gaisras.
„Dabar kažkas dega į tą pusę“, – praneša „Suspilne“ korespondentas.
Tuo metu internete pasirodė vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Filmuotoje medžiagoje girdėti sprogimų garsai, tačiau vietos nematyti. Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar nepatvirtino kitų smūgių Antonivkos tiltui.
06:42 | Sprogimai grįžo link Kyjivo
Vos Ukrainai atšventus nepriklausomybės dieną, Kyjivo srityje ketvirtadienio naktį nugriaudėjo keli sprogimai. Pasak Kyjivo srities karinės administracijos vadovo Oleksijaus Kulebos keli sprogimai nuaidėjo Vyšhorodo rajone.
„Yra informacija apie kelis sprogimų garsus vienoje iš Vyšhorodo rajono bendruomenių. Informaciją tiksliname. Greitosios pagalbos tarnybos jau dirba“, – „Telegram“ pranešė O. Kuleba, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Kartu jis paprašė miestiečių neignoruoti oro pavojaus signalų ir nedelsiant vykti į slėptuves.
06:10 | Krymo pakrantėje – 12 Rusijos laivų ir katerių
Rusų okupuoto Krymo pakrantėje užfiksuota 12 Rusijos laivų ir katerių, skelbia Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“.
„Juodojoje jūroje siaučia audra, todėl 1️2 priešo laivyno laivų ir katerių toliau glaudžiasi arčiau savo bazių palei laikinai okupuoto Krymo pakrantę. Tačiau 4 „Kalibr“ vežėjai, įskaitant 1 povandeninį laivą, laiko 28 didelio tikslumo sviedinius paruoštus“, – rašoma OV „Pietūs“ pranešime.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Turkijos pramonės ir verslo asociacija patvirtino gavusi JAV Iždo departamento laišką, kuriame įspėjama apie gresiančias sankcijas, jei ir toliau vykdys verslą su Rusija.
► Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas trečiadienį atvyko į Kyjivą ir gyrė „ukrainiečių tvirtą valią priešintis“ Rusijos karinei invazijai, šaliai minint savo Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnesių sukaktį nuo karo pradžios.
► Rusijos policija trečiadienį sulaikė vieną paskutiniųjų opozicijos veikėjų, tebesančių šalyje ir nepasiųstą už grotų – politiką Jevgenijų Roizmaną.
► Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį patikino Kyjivą, kad jo šalis rems Ukrainą, kiek reikės.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo kreipimesi Nepriklausomybės dienos proga pažadėjo, kad šalis iki galo kovos su Rusijos invazija ir nedarys „jokių nuolaidų ar kompromisų“.
► Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos, kurios didžioji dalis bus perduota šaliai ateinančiais metais, antradienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai.
