Spalį rusų aviacija ant Ukrainos numetė rekordinį kiekį valdomųjų aviacinių bombų
Spalio mėnesį rusai okupantai prieš Ukrainą panaudojo rekordiškai daug valdomųjų oro bombų nuo pat šių metų pradžios.
Apie tai pranešė gynybos ministerija.
„Per 31 antrojo rudens mėnesio dieną Rusijos lėktuvai ant mūsų kariuomenės pozicijų ir fronto linijos gyvenviečių numetė daugiau nei 5 328 valdomąsias bombas. Tai didžiausias valdomų bombų skaičius, numestas per vieną mėnesį nuo 2025 m. pradžios“, – rašoma pranešime.
Pasak gynybos ministerijos, priešo oro teroras stiprėja: per vos 10 šių metų mėnesių priešo lėktuvai numetė tiek pat valdomų bombų, kiek per visus praėjusius metus – apie 40 tūkst.
Kaip pranešė „Ukrinform“, rugsėjo mėnesį priešas surengė daugiau nei 145 tūkst. atakų, naudodamas įvairias sistemas ir ginklus, įskaitant daugiau nei 3,2 tūkst. atakų daugkartinio paleidimo raketų sistemomis. Rusijos kariniai lėktuvai numetė 3 989 valdomąsias aviacines bombas.
Per Rusijos atakas Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo vienas žmogus, 11 sužeisti
Ukrainiečių pareigūnai antradienį pranešė, kad per Rusijos smūgius naktį pietrytinėje Ukrainos Dnipropetrovsko srityje žuvo vienas žmogus, o 11 kitų, tarp jų du vaikai, buvo sužeisti.
Rusija atakose naudojo dronus, raketas ir artileriją, teigė pareigūnai.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad per naktį Rusija paleido septynias įvairių tipų raketas ir 130 atakos dronų bei dronų, skirtų suklaidinti oro gynybą.
Be to, Rumunijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Rusija naktį surengė du išpuolius prieš Ukrainos Dunojaus uostų infrastruktūrą netoli sienos su Rumunija – NATO šalimi.
Ministerija teigė, kad po to, kai „Ukrainos pakrantėje buvo pastebėta daugybė sprogimų“, iš dviejų skirtingų oro bazių buvo atskirai dislokuotos dvi naikintuvų poros, kad vykdytų oro policijos misijas.
Tuo metu mūšio lauke intensyviausios kovos vyksta rytinėje Donecko srityje – svarbus logistikos centras Pokrovskas, kurį Maskva jau daugiau kaip metus bando užimti, pastarosiomis savaitėmis vėl patiria spaudimą.
Rumunija pasirašė susitarimą su Nyderlandais dėl 18 F-16 naikintuvų įsigijimo už simbolinę vieno euro kainą, rašo „TVP World“. Naikintuvai bus naudojami NATO valstybių narių ir Ukrainos pilotų mokymui.
Rumunijos gynybos ministras Ionut Mosteanu pareiškė, kad šis sandoris yra svarbus žingsnis plėtojant Europos F-16 mokymo centrą pietryčių Rumunijoje. Jį jis apibūdino kaip „regioninį centrą“ NATO ir partnerių šalių pilotų mokymui.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 92 iš 130 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 92 iš 130 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo Ukrainą nuo lapkričio 3 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Remiantis paskelbtu pranešimu, nuo pirmadienio, lapkričio 3 d., 20 val. rusai į Ukrainą iš Rostovo srities paleido vieną balistinę raketą „Iskander-M“, iš Kursko srities – šešias tolimojo nuotolio raketas „žemė-oras“ S-300, o iš Kursko, Oriolo, Primorsko Achtarsko (Rusijos Federacija) ir Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) krypčių – 130 „Shahed“ tipo, „Gerbera“ ir kitokių tipų bepiločių orlaivių. Apie 80 iš jų buvo „Shahed“ bepiločiai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais duomenimis, iki antradienio, lapkričio 4 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 92 bepiločius orlaivius.
14-oje vietų pastebėti raketų ir 31 kovinio bepiločio orlaivio pataikymai. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje skraido keletas bepiločių orlaivių.
EK vadovė: Ukraina nebus palikta žiemą viena
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi suteikti Ukrainai skubią energetinę paramą žiemą.
Pasak „Ukrinform“ korespondento, šį pareiškimą ji paskelbė platformoje „X“.
„Ukraina nebus palikta žiemą viena“, – sakė U. von der Leyen po pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ji patvirtino, kad ES artimiausiais mėnesiais suteiks Ukrainai „neatidėliotiną energetinę paramą“.
Europos Komisijos vadovė pridūrė, kad tuo pat metu ES svarsto galimybes suteikti Ukrainai būtiną tvarią finansinę pagalbą.
„Rytoj priimsime Plėtros paketą, kuriame bus teigiamai įvertintas nepaprastas Ukrainos įsipareigojimas eiti europiniu keliu per pastaruosius metus“, – sakė U. von der Leyen.
Ji pridūrė, kad Europos Komisija siunčia signalą, jog „Ukraina yra pasirengusi judėti pirmyn“ Europos integracijos keliu.
Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis šiandien pareiškė, kad Ukrainai reikia 2 mlrd. JAV dolerių, kad galėtų importuoti dujas šildymo sezono metu, tačiau jai trūksta 750 mln. dolerių. Jis taip pat padėkojo Europos Sąjungai už tai, kad ji skyrė papildomą 127 mln. eurų paramą žiemos sezonui.
Anksčiau V. Zelenskis priminė, kad per pastarąjį aukščiausiojo lygio susitikimą ES vadovai priėmė politinį sprendimą dėl įšaldyto Rusijos turto, o praktinis sprendimas turėtų būti priimtas iki metų pabaigos.
U. von der Leyen teigė, kad pasiūlymas dėl 140 mlrd. eurų reparacijų paskolos Ukrainai iš įšaldyto Rusijos turto yra patikimas ir teisėtas būdas priversti Rusiją sumokėti už Ukrainai padarytą žalą.
Vykstant diskusijoms dėl taikos ir Rusijos karo prieš Ukrainą nutraukimo, Lenkija pastebėjo suintensyvėjusias informacines ir psichologines operacijas, nukreiptas prieš Ukrainą.
Apie tai Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.
Įraše teigiama, kad Rusijos naratyvinės operacijos kuria „baimės ir nerimo atmosferą dėl ukrainiečių pretenzijų Lenkijoje“.
„Vykdomos operacijos, kuriomis siekiama sunaikinti teigiamus lenkų ir ukrainiečių emocinius ryšius, kurstant antiukrainietiškas nuotaikas Lenkijoje“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas pažymėjo, kad tokia veikla apima tiek tiesioginius veiksmus – tokius kaip ukrainiečių transporto priemonių padegimai ir antikarinių freskų išniekinimas – tiek suintensyvėjusią dezinformaciją interneto svetainėse ir socialinės žiniasklaidos paskyrose, skleidžiančiose neapykantą Ukrainai. Antiukrainietiškų incidentų padaugėjo vietovėse, kuriose yra ginklų perdavimo ar pagalbos Ukrainai centrai, pavyzdžiui, Gdynėje ir Gdanske.
Pasak Lenkijos generalinio štabo, Rusijos tikslas – „sėti baimę ir grėsmės jausmą Lenkijos visuomenėje dėl ukrainiečių buvimo Lenkijoje“.
„Rusijos informacinėje erdvėje tai padeda skleisti žinią, kad karas prieš Ukrainą, be kita ko, yra paramos aktas lenkams, siekiantiems keršto už Voluinę (įvykius 1943-1944 m., kai Ukrainos sukilėlių armija UPA vykdė smurtą prieš lenkų civilius – red.), taip siekiant pagerinti Lenkijos požiūrį į Rusijos veiksmus. Rusija stengiasi vaizduoti ukrainiečius kaip didesnę grėsmę Lenkijai nei pati Rusija. Taip norima nukreipti visuomenės emocijas į Ukrainą ir paskatinti lenkus, trokštančius atkurti savo komforto zoną, spausti šalies vyriausybę priimti sprendimus, prieštaraujančius nacionaliniams interesams“, – teigiama Generalinio štabo įraše.
Siekdamas išsklaidyti šias baimes Generalinis štabas ragino lenkus nepasiduoti emocijoms pabrėždamas, kad jos nepagrįstos realiomis grėsmėmis.
„Sabotažo veikla yra koordinuotų Rusijos žvalgybos operacijų dalis ir neturi nieko bendra su visos ukrainiečių tautos ketinimais ar veiksmais“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas taip pat priminė, kad „skirtumas tarp agresoriaus ir aukos yra aiškus“.
‚Agresorius yra rytuose, ir tai yra Rusija. Atitolindami Lenkiją nuo Ukrainos tik palengvinsime Rusijai galimybę kariauti. Bet kokie veiksmai, kurie menkina paramą Ukrainai – nesvarbu, ar jie būtų naratyviniai, ar emociniai – padeda Rusijos agresijai“, – teigiama pranešime.
Lenkijos policija anksčiau Gdynėje sulaikė prorusišką prieš Ukrainą nusiteikusį aktyvistą ir interneto transliuotoją, žinomą kaip Piotras N., slapyvardžiu „Nazar“.
Be to, prokurorai apklausė du įtariamuosius dėl nuplėštos Ukrainos vėliavos nuo garbės konsulato pastato Pšemislyje ir apkaltino juos „viešu nacionalinio simbolio įžeidimu“ ir „turto sugadinimu“.
Spec. operacija Pokrovske – Ukraina skelbia detales: „Vyksta nuožmūs mūšiai“
Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad Pokrovske tęsiama specialioji operacija, papildomos specialiosios pajėgos stabdo okupantų bandymus plėsti ugnį, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos specialiojo padalinio „Timuras“ pajėgos tęsia operaciją viename iš svarbiausių fronto logistikos požiūriu Pokrovsko miesto Donecko srities rajonų. Vyksta nuožmūs mūšiai su Rusijos okupantais“, – rašoma pranešime.
Pranešama, kad po sėkmingos desanto operacijos ukrainiečių specialiųjų pajėgų kariai, užėmę tam tikras pozicijas, prasiveržė į sausumos koridorių ir prisijungė papildomų specialiųjų pajėgų.
„Tęsiami kariniai veiksmai, kuriais siekiama likviduoti priešo bandymus išplėsti ugnies poveikį logistikai Ukrainos karinės žvalgybos atsakomybės zonoje“, – teigiama pranešime.
Kovines užduotis šioje vietovėje taip pat vykdo kiti Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos specialieji padaliniai. Siekiant užtikrinti dalyvaujančių padalinių personalo saugumą, operacijų detalės kol kas neatskleidžiamos.
„Tęsiamas suderintas darbas su visomis Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų sudėtinėmis dalimis“, – priduriama pranešime.
Europos Komisija: narystės ES siekianti Ukraina turi spartinti reformų temą
Ukraina turi spartinti reformų tempą, jei nori pasiekti užsibrėžtus tikslus siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES). Tai, anot agentūros „dpa“, nurodoma analizėje, kurią antradienį Briuselyje ketina pristatyti ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas ir plėtros komisarė Marta Kos.
Tekste teigiama, kad Ukraina, nepaisant labai sudėtingos situacijos dėl Rusijos karo, pernai pademonstravo nepaprastą įsipareigojimą stojimo į ES procesui. Tačiau esą būtina ryžtingai stabdyti naujausias neigiamas tendencijas, pavyzdžiui, didėjantį spaudimą kovos su korupcija institucijomis ir pilietinei visuomenei.
Analizės autoriai, be to, ragina toliau siekti atitikties ES standartams pagrindinių teisių apsaugos srityje bei vykdyti administracines ir decentralizacijos reformas. Toliau reikalinga pažanga stiprinant teismų, prokuratūros ir teisėsaugos institucijų nepriklausomumą, integralumą, profesionalumą ir veiksmingumą, taip pat intensyviau kovojant su organizuotu nusikalstamumu.
Ukrainos vyriausybė pati užsibrėžė tikslą iki 2028 m. pabaigos užbaigti ES stojimo derybas. Tačiau reikalingų reformų analizėje aiškiai įspėjama dėl pernelyg didelių lūkesčių. Komisija remia ambicingą tikslą, tačiau pažymi, kad tam būtina spartinti reformų tempą. Tai ypač taikytina tokioms pagrindinėms sritims, kaip teisinės valstybės principai.
Europos Komisija antradienį pateiks ir ES kandidačių Moldovos, Juodkalnijos, Albanijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Šiaurės Makedonijos ir Kosovo vertinimą. Parengtos ir Turkijos bei Sakartvelo analizės, tačiau abiem šiais atvejais stojimo procesas dėl demokratijos ir teisinės valstybės principų stokos yra sustabdytas.
Remiantis nauja analize, labiausiai stojimo į ES procese yra pažengusi Juodkalnija. Jei reformų tempas bus išlaikytas, šalis esą iki 2026 m. pabaigos gali užbaigti stojimo derybas. Albanija stojimo derybas galėtų užbaigti iki 2027 m. galo.
Rusija Ukrainoje per pastarąją dieną neteko dar 840 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. lapkričio 4 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 145 670 karių, vien per pastarąją parą jų žuvo arba buvo sužeista 840.
Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 11 326 (+5 per pastarąją parą) Rusijos tankus, 23 532 (+1) šarvuotas kovos mašinas, 34 249 (+42) artilerijos sistemas, 1 535 (+1) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 235 priešlėktuvinės kovos sistemas ir 3 918 kruizinių raketų. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 428 karo lėktuvų, 346 sraigtasparnių, 77 860 (+425) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 28 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 66 504 (+93) transporto priemonių bei degalų sunkvežimių ir 3 990 (+1) specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius atnaujinami.
Galingas sprogimas Luhanske: į orą išlėkė rusų šaudmenų saugykla
Okupuotoje Ukrainos Luhansko srityje antradienio naktį nugriaudėjo sprogimas Rusijos šaudmenų saugykloje, skelbia portalas „The Kyiv Independent“.
Taip pat pranešama apie sprogimus keliose Rusijos srityse.
„The Kyiv Independent“ teigimu, sprogimas įvyko po pranešimo apie dronų ataką Dovžansko mieste Luhansko srityje.
Šis miestas yra nutolęs apie 80 km į pietryčius nuo Luhansko miesto ir nuo 2014 metų yra okupuotas Rusijos.
Volgogrado srities gubernatorius Andrejus Bočarovas pareiškė, kad krintančios dronų nuolaužos apgadino elektros pastotę šioje srityje.
Apie sprogimus taip pat pranešta Lipecko ir Kstovo miestuose. Skelbiama, kad Kstove atakos metu užsidegė naftos perdirbimo gamykla.
Rusijos gynybos ministerija pridūrė, kad naktį numušė 85 ukrainiečių dronus.
Skelbiama, kad Sevastopolyje degė retas rusų laivas
Sevastopolyje degė Rusijos Juodosios jūros laivyno projekto 1124-M „Albatros-M“ laivas, skelbia „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“.
Tuskas paskelbė Lenkijoje nukritusių dronų vaizdus ir pasiuntė žinutę Putinui
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodė, kaip atrodo rusų dronai, kurie buvo numušti ir nukrito virš Lenkijos, rašo UNIAN.
Rusų dronai Lenkiją atakavo rugsėjo 10 d. Į Lenkijos oro erdvę įskrido keliolika dronų.
Triukšminga naktis Rusijoje: nugriaudėjo serijos sprogimų, dalis liko be elektros, uždaryti kai kurie oro uostai
Naktis iš pirmadienio į antradienį Rusijoje buvo nerami, skelbia „Kanal 24“. Keliuose regionuose nugriaudėjo sprogimų serijos.
Anot leidinio, informacija apie tai skelbiama „Telegram“ kanaluose, taigi dalis jos nėra oficiali, jos patikrinti nepriklausomai nėra galimybių.
Skelbiama, kad dar pirmadienio vakarą buvo pranešta apie ataką Kursko srityje. Teigiama, kad buvo atakuota elektros pastotė Rylsko mieste, dėl to dešimtys tūkstančių vietos gyventojų liko be elektros.
Ši pastotė tiekia elektrą vartotojams trijuose Kursko srities rajonuose: Rylsko, Gluškovsko ir Korenivsko.
Sprogimai griaudėjo ir Voronežo srityje. Skaičiuojama, kad virš Borysoglibsko nugriaudėjo daugiau nei 10 sprogimų. Vietos gyventojai nurodo, kad sprogimai girdėjosi įvairiose miesto dalyse.
Gyventojai sako danguje matę blyksnius. Anksčiau gubernatorius Aleksandras Gusevas pranešė, kad regione jau sunaikinti septyni dronai.
Apie 12 sprogimų nugriaudėjo ir Žemutinio Naugardo srityje. Triukšmas prasidėjo apie 02:15.
Srities oro uoste buvo įvesti laikini apribojimai dėl dronų danguje.
Internete taip pat rašoma, kad Kstovo mieste kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje.
Apie sprogimus skelbta ir iš Lipecko miesto. Tačiau kol kas nėra išsamesnės informacijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ukrainos diplomatas atsakė, kaip turėtų baigtis karas
Rusijos karas su Ukraina turi būti sustabdytas dabartinėje fronte nutraukiant ugnį, sako Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Kislica. Apie tai jis kalbėjo interviu „Anadolu“, rašo UNIAN.
„JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos pozicija yra vienoda: karas turi būti sustabdytas nutraukiant ugnį dabartinėje kontakto linijoje, tada derybos turi būti vedamos nuo dabartinės fronto linijos, o tolesnės diskusijos dėl teritorinių klausimų turi būti patikėtos Ukrainos ir Kremliaus vadovams“, – sako jis.
Anos S. Kisilicos, Ukraina jau padarė didelių nuolaidų Kremliui, todėl naujų nuolaidų tikėtis nebereikia.
„Mes jau padarėme daug nuolaidų, todėl Ukrainos vyriausybė neturi stengtis įtikti Rusijos vyriausybei“, – tikina jis.
Diplomatas pažymi, kad Ukrainos, Rusijos ir visų kitų į šį procesą įtrauktų šalių lauks sudėtingos derybos.
„Rusijos valdžios institucijos galiausiai turi parodyti rimtumą ir prisijungti prie derybų... Taip, mūsų derybos – ne tik su JAV, bet ir su daugeliu kitų partnerių – yra labai sudėtingos, bet būčiau nustebęs, jei mums pavyktų jas vesti lengvai, atsižvelgiant į besitęsiančio konflikto sudėtingumą“, – svarsto jis.
S. Kisilica teigia, kad JAV tęs paramą Ukrainai, Vašingtonas yra pagrindinis žaidėjas pastangose užbaigti karą. Anot jo, tęsiamos derybos dėl „Tomahawk“ ir „Patriot“ tiekimo Ukrainai.
„Derybos vyksta visu tempu, ir mes esame realistiški. Mes vedame ne tik politines derybas, bet ir derybas su vyriausybėmis ir ginklų sistemų gamintojais. Procesas galbūt vyksta ne taip greitai, kaip mes visi tikėjomės, bet jis vyksta teisinga linkme“, – tikina jis.