Zelenskis: Trumpas puikiai žino, kaip Rusija bando apgauti pasaulį
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Donaldas Trumpas puikiai supranta, kaip Rusija bando apgauti tarptautinę bendruomenę. Anot jo, Maskvos vadovas Vladimiras Putinas meluoja pasaulio lyderiams, o vienintelis būdas sustabdyti Kremliaus karo mašiną – ryžtinga jėga ir tvirta sąjungininkų parama, rašo „Unian“.
Vengrija įniršo: Zelenskio kalbos apie vengrų dronus sulaukė aršios reakcijos
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto aštriai sukritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris pareiškė, kad šalies oro erdvėje galėjo pasirodyti vengrų žvalgybiniai dronai. Ministras tvirtina, jog Ukrainos lyderis esą regi „tai, ko iš tikrųjų nėra“, rašo „Unian“.
Lukašenka svaidosi grasinimais Zelenskiui: „Bus dar blogiau“
Po ilgo, net penkias valandas trukusio susitikimo su Vladimiru Putinu, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka vėl ėmėsi grasinimų – jis pareiškė norįs kalbėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pagrasino, kad nesutikus su Rusijos ultimatumu „bus prarasta visa Ukraina“.
Ukraina uždraudė trims Vengrijos pareigūnams atvykti į jos teritoriją
Ukraina penktadienį pareiškė, kad uždraudė trims Vengrijos kariuomenės pareigūnams atvykti į jos teritoriją, motyvuodama šį žingsnį Budapešto nepagarbiais veiksmais Kyjivo pajėgų atžvilgiu.
Vengrija – artimiausia Maskvos sąjungininkė Europos Sąjungoje (ES) – kol kas nekomentavo šio Ukrainos sprendimo.
„Uždraudėme atvykti trims aukšto rango Vengrijos kariuomenės pareigūnams“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, šių pareigūnų pavardžių nenurodydamas.
„Kiekvienas Vengrijos nepagarbos veiksmas sulauks atitinkamo atsako, ypač – nepagarba mūsų kariuomenei“, – pridūrė jis.
Liepą Vengrija uždraudė trims Ukrainos kariuomenės pareigūnams atvykti į šalį, apkaltindama juos bendrininkavimu šaukiant į kariuomenę vieną etninį vengrą, kuris, kaip teigiama, mirė praėjus kelioms savaitėms po to, kai jį Ukrainoje esą užpuolė kariuomenės verbuotojai.
Ukraina kategoriškai neigia šiuos kaltinimus.
ES spartina „dronų sienos“ kūrimo planus po incidentų su Rusijos orlaiviais
ES šalys penktadienį sutarė, kad reikia skubiai sukurti apsaugos nuo bepiločių orlaivių „sieną“ po to, kai rytinėms bloko narėms nerimą sukėlė Rusijos vykdomi oro erdvės pažeidimai.
Dėmesys šiai grėsmei padidėjo šią savaitę, kai dėl neatpažintų dronų Danija buvo priversta uždaryti kai kuriuos savo oro uostus.
Už gynybos ir kosmoso politiką atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius penktadienį surengė nuotolines derybas su ministrais iš maždaug 10 ES valstybių, daugiausia esančių palei rytinę bloko sieną, o prie jų prisijungė ir Danija, taip pat patyrusi incidentų su dronais.
Dalyvavo ir Ukraina, jau sukūrusi įvairių pajėgumų, kuriais galima pigiau aptikti ir numušti Rusijos dronų spiečius.
„Pasikartojantys mūsų oro erdvės pažeidimai yra nepriimtini. Žinia aiški: Rusija išbando ES ir NATO. Mūsų atsakas turi būti tvirtas, vieningas ir greitas, – po derybų Helsinkyje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Kubilius. – Šiandienos susitikime sutarėme nuo koncepcijos pereiti prie konkrečių veiksmų.“
A. Kubilius sakė, kad ministrai pritarė plačiam ES rytų gynybos stiprinimo planui, ir teigė, kad „neatidėliotinas prioritetas“ turėtų būti „dronų siena su pažangiais aptikimo, sekimo ir perėmimo pajėgumais“.
Ukrainos gynybos ministras Denisas Šmyhalis pareiškė, kad jo šalis yra „pasirengusi dalyvauti“ šiame projekte.
„Dronų siena sukurs iš esmės naują gynybos ekosistemą Europoje, kurios dalimi Ukraina yra pasirengusi būti“, – rašė jis socialinėje žiniasklaidoje.
Kinija prabilo apie karo Ukrainoje priežastis: štai kam suvertė kaltę
Kinija pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karą sukėlė ilgalaikiai saugumo prieštaravimai Europoje. Pekinas tikina nesikišantis į konfliktą ir kaltina kitas valstybes jį kurstant bei mėginant atsakomybę perkelti Kinijai, rašo „Kanal 24“.
Apie tai spaudos konferencijoje pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakun.
Ministerijos atstovas sureagavo į Vakarų politikų raginimus, kad Pekinas galėtų daryti spaudimą Maskvai ir priversti ją nutraukti karą.
Pasak diplomato, Kinija nėra šalis, kuri pradėjo vadinamąją „Ukrainos krizę“, ir joje nedalyvauja.
Guo Jiakun pabrėžė, kad konfliktą kursto kitos valstybės, siekiančios iš to naudos, o atsakomybę mėginančios perkelti Kinijai.
„Ukrainos krizės šaknys glūdi ilgai kauptuose regioniniuose saugumo prieštaravimuose Europoje“, – sakė jis.
„Diplomato teigimu, tik atsižvelgiant į visų šalių teisėtus saugumo interesus bei dialogo ir derybų būdu sukūrus subalansuotą, veiksmingą ir tvarų Europos saugumą, galima rasti teisingą šios problemos sprendimą“, – apibendrino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Latvijos teismas skyrė baudą fotografui už ES sankcijų Rusijos žiniasklaidai apėjimą
Rygos miesto teismas pripažino fotografą Sergejų Melkovą kaltu dėl tarptautinių ir Latvijos sankcijų apėjimo ir skyrė jam 12 580 eurų baudą, teismas informavo naujienų agentūrą LETA.
Teismo nuosprendis dar gali būti apskųstas Rygos apygardos teismui.
S. Melkovas yra vienas iš kelių Latvijos piliečių, kūrusių turinį Rusijos propagandos agentūros „Rossija Segodnia“ (RS) žiniasklaidos priemonėms „Sputnik“ ir „Baltnews“.
Maskva sureagavo į Zelenskio grasinimą atakuoti Kremlių: „Tai yra neatsakinga“
Maskva „neatsakingu“ pavadino Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą atakuoti Kremlių, jei Rusija tęs karą prieš jo šalį.
Zelenskis: į Ukrainą galėjo įskristi Vengrijos žvalgybiniai dronai
Rugsėjo 26 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Vengrijos žvalgybiniai dronai galėjo įskrido į Ukrainos oro erdvę.
Ukrainos pajėgų vadas: Rusijos kariuomenė vasarą pakeitė taktiką fronte
Ukrainos pajėgų vadas penktadienį sakė, kad Rusijos kariuomenė vasarą pakeitė taktiką fronte ir ėmė dislokuoti mažesnes diversantų grupes siekdama prasiveržti toli už fronto linijos.
Rusija kontroliuoja maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos ir teigia aneksavusi penkis savo kaimynės regionus – Donecko, Luhansko, Chersono bei Zaporižios sritis ir 2014 metais užimtą Krymą.
Tačiau naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analizė rodo, kad per pastaruosius vienus metus Rusija užėmė tik 1 proc. Ukrainos teritorijos.
Nepaisant lėtos pažangos, situacija fronto linijoje išlieka itin sudėtinga, abi pusės patiria nuostolių.
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija pakeitė savo fronto taktiką ir dabar dislokuoja mažas 4–6 karių grupes, kurioms pavedama prasibrauti pro ukrainiečių gynybą.
„Nuo vasaros pradžios pasikeitė priešo taktika“, – žurnalistams sakė O. Syrskis, kurio komentaras buvo paskelbtas penktadienį.
„Jų pagrindinė užduotis – kuo giliau įsiskverbti į mūsų teritoriją, atsitraukti, persigrupuoti ir vėl žygiuoti pirmyn, o tada pulti tolimus taikinius, kad paralyžiuotų mūsų logistiką ir karių rotacijas“, – sakė Ukrainos kariuomenės vadas.
Pasak O. Syrskio, tokia taktika leidžia Rusijos pajėgoms judėti į priekį su santykinai nedideliu karių skaičiumi, tačiau nesuteikia visiškos teritorijos kontrolės.
Rugpjūčio mėnesį Rusijos pajėgoms pavyko pramušti Ukrainos gynybą netoli rytinio angliakasių Dobropilios miesto, tačiau Kyjivas paskui nustūmė rusus atgal.
O. Syrskis nurodė, kad situacija 1 250 km ilgio fronte išlieka sudėtinga, Rusijai bandant veržtis gilyn svarbiose atkarpose.
Penktadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad užėmė Junakivkos kaimą Ukrainos šiaurės rytų Sumų srityje.
O. Syrskis pareiškė, kad Ukraina keičia kai kuriuos savo oro gynybos metodus, siekdama atremti dažnėjančias Rusijos atakas prieš miestus.
Jis pridūrė, kad tai apima didesnį sraigtasparnių ir lengvųjų orlaivių dislokavimą, taip pat naujų technologijų, skirtų dronams perimti, kūrimą.
Zelenskis Niujorke paprašė Trumpo „Tomahawk“ raketų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per uždarą susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Niujorke paprašė Jungtinių Valstijų „Tomahawk“ raketų. „The Telegraph“ apie tai sužinojo iš šaltinių.
ES šalys narės surengė pirmąsias derybas dėl siūlomos „dronų sienos“
Europos Sąjungos (ES) valstybės penktadienį pradėjo pirmąsias derybas dėl pasiūlymų statyti apsaugos nuo dronų „sieną“, rytinėms šalims narėms baiminantis galimų naujų rusų dronų įsiveržimų.
Grėsmė Europos oro erdvei išaugo po pastarosiomis dienomis užfiksuotų neatpažintų dronų skrydžių, dėl kurių laikinai buvo uždaryti Danijos oro uostai.
Anksčiau šį mėnesį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmą kartą paragino statyti „dronų sieną“.
Šis raginimas jos metiniame pranešime nuskambėjo vos kelios valandos po to, kai Rusijos dronai įsibrovė į Lenkijos oro erdvę.
EK vadovė pabrėžė, kad tai turėtų būti „kartu kuriami, kartu dislokuojami ir kartu palaikomi Europos pajėgumai, galintys reaguoti realiuoju laiku“.
„Tai nėra abstraktus siekis“, – sakė U. von der Leyen.
Penktadienį Europos gynybos komisaras Andrius Kubilius kartu su maždaug 10 ES šalių pareigūnais nuotoliniu būdu siekė detaliau aptarti skubiai parengtus pasiūlymus.
„Pagrindinis tikslas – susidaryti vaizdą apie kritinius trūkumus ir poreikius, įskaitant finansus“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Į susitikimą daugiausia pakviestos ES šalys, esančios prie bloko rytinės sienos su Rusija ir Ukraina, tačiau po naujausių dronų incidentų į sąrašą buvo įtraukta ir Danija.
Daugiau nei trejus metus su Rusijos plataus masto invazija kovojanti Ukraina – išvysčiusi daugybę pigesnių pajėgumų Maskvos dronams aptikti ir numušti – taip pat dalyvauja derybose.
Tačiau ES pareigūnai pripažįsta, kad detalės, kaip ši iniciatyva galėtų atrodyti, kol kas yra miglotos.
Pareigūnai tvirtina, kad pirmieji žingsniai greičiausiai bus skirti bandymui dislokuoti daugiau jutiklių palei rytinę ES sieną.
Jų teigimu, integruotų dronų numušimo sistemų sukūrimas veikiausiai užtruks.
NATO atsakas į Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją atskleidė Aljanso arsenalo spragas kovojant su šia grėsme.
NATO turėjo panaudoti moderniausius naikintuvus, šaudančius brangiai kainuojančiomis raketomis, kad numuštų keletą pigių rusiškų dronų.
Po incidento Aljansas skubiai atsiuntė daugiau techninės įrangos į rytinį flangą, tačiau vis dar neturi tokių pigių pajėgumų, kokius naudoja Ukraina.
„Dronų sienos“ pasiūlymas yra platesnių Europos pastangų sustiprinti gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje dalis.
A. Kubilius tvirtina, kad ši iniciatyva turėtų tapti vienu iš naujųjų pavyzdinių gynybos projektų, prie kurių dirba ES.
Kitą savaitę Kopenhagoje vyksiančiame viršūnių susitikime ES lyderiai ketina aptarti gynybos pastangas ir galimas naujas iniciatyvas.
ISW perspėja: Rusija gali rengti riaušes po rinkimų Moldovoje
Rusija ketina sudaryti tokias sąlygas, kad po rugsėjo 28 d. Moldovos parlamento rinkimų galėtų kilti riaušės, siekiant nuversti Moldovos prezidentę Maia Sandu, įspėja Karo studijų institutas (ISW).
Naujausios žmonių nuomonės apklausos Moldovoje rodo, kad šiuo metu parlamente daugumą turinti provakarietiška „Veiksmo ir solidarumo partija“ (PAS) artėjančiuose rinkimuose gali prarasti daugumą, o kitos partijos ar blokai neturės aiškios daugumos. Apklausos rodo, kad daug kas priklausys nuo didelio skaičiaus vis dar neapsisprendusių rinkėjų ir diasporos balsų (kurių nuomonės apklausose nefiksuojamos), todėl šiuo metu tikėtini rinkimų rezultatai tebėra neaiškūs.
Rusija pasitelkia su Kremliumi siejamus Moldovos politikus ir kitus veikėjus, kad sudarytų sąlygas po rinkimų kilti protestams, nepriklausomai nuo rinkimų baigties. Rusijos žvalgybos pareigūnai, kaip pranešama, mokė moldavus, kaip rengti provokacijas ir kelti riaušes per protestus. Kremlius gali siekti sukelti smurtinius protestus, kad pabandytų nuversti Moldovos prezidentę Maia Sandu.
Šį kartą Rusija gali mėginti surengti protestus, panašius į 2014 m. Ukrainoje spontaniškai kilusį proeuropietišką judėjimą „Euromaidan“, nuvertusį prorusišką Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių. ISW įspėja apie galimą didelį poveikį turėsiantį įvykį, bet nežinoma, kiek jis tikėtinas. Kremlius gali ir nesirinkti šio kelio arba jis gali baigtis nesėkme.
Zelenskis atsakė, kaip Ukraina gali susigrąžinti okupuotas teritorijas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Axios“ pareiškė, kad Kyjivas yra pasirengęs ateityje diplomatinėmis priemonėmis susigrąžinti okupuotas teritorijas, jei dabar to padaryti karinėmis priemonėmis bus neįmanoma.
„Axios“ žurnalistas Ukrainos prezidento paklausė, ar jis sutinka, kad kai kurios šalies teritorijos jau yra prarastos.
„Jei dabar neturime jėgų susigrąžinti šių teritorijų, mes esame pasirengę jas susigrąžinti ateityje diplomatinėmis priemonėmis. Tai geras kompromisas visiems“, - sakė V. Zelenskis.
Pasak Zelenskio, Ukraina yra pasirengusi ateityje vesti dialogą dėl savo teritorijų susigrąžinimo.
Trumpas: Ukraina gali laimėti karą, susigrąžinti žemes ir galbūt daugiau
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį „Truth Social“ platformoje pareiškė, kad Ukraina gali laimėti karą, susigrąžinti visas teritorijas ir galbūt daugiau.
„Susipažinęs su Ukrainos ir Rusijos karine bei ekonomine padėtimi ir ją visiškai supratęs, taip pat pamatęs ekonomines problemas, kurias tai sukelia Rusijai, manau, kad Ukraina, turėdama Europos Sąjungos paramą, yra pajėgi kovoti ir atgauti visą Ukrainą jos pirminėje formoje. Su laiku, kantrybe ir Europos, ypač NATO, finansine parama, pirminės sienos, nuo kurių prasidėjo šis karas, yra visiškai įmanomas variantas. Kodėl gi ne?“ – rašė jis.
Kremlius neigia Ukrainos galimybes atgauti Rusijos užimtas žemes
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad klaidinga manyti, jog Ukraina gali susigrąžinti rusų kariuomenės užimtas žemes, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad Kyjivas gali visiškai išstumti Rusijos pajėgas.
„Mintis, kad Ukraina gali ką nors atsikovoti, mūsų požiūriu, yra klaidinga“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.
Zelenskis: tikiu, kad Trumpas nori Ukrainos pergalės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu leidiniui „Axios“ pareiškė, kad tiki, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau nori Ukrainos pergalės.
Į žurnalisto klausimą: „Taigi dabar jūs tikite, kad prezidentas Trumpas pagaliau nori Ukrainos pergalės?“, Zelenskis atsakė: „Taip“.
Žurnalistas priminė, kad anksčiau Donaldas Trumpas buvo pareiškęs, kad V. Zelenskis „neturi kortų“.
Į klausimą, kas pasikeitė nuo to laiko, V. Zelenskis atsakė, kad situacija pasikeitė dėl D. Trumpo santykių su V. Putinu.
„Trumpas suprato, kad Putinas jam neatneš sėkmės. Amerikos žmonės Putinu nepasitiki. Amerikos žmonių parama Trumpui yra labai svarbi“, – sakė jis.
Pasak V. Zelenskio, visuomenės parama yra labai svarbi bet kuriam lyderiui. Jis pridūrė, kad „amerikiečių visuomenė negerbia ir nepasitiki Putinu, ir dauguma jų netiki, kad jis nori užbaigti šį karą“.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį pasiūlė panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kad būtų galima gauti 140 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paskolą, skirtą padėti Ukrainai apsiginti.
Dienraštyje „Financial Times“ F. Merzas teigė, kad ES galėtų suteikti Kyjivui pinigus kaip beprocentę paskolą „nesikišdama į nuosavybės teises“.
Jis pridūrė, kad pinigai bus grąžinti tik tada, „kai Rusija atlygins Ukrainai per šį karą padarytą žalą“.
Taip padedant Ukrainai „sistemingai ir labai smarkiai padidėtų Rusijos agresijos kaštai“, rašė nuo gegužės valdžioje esantis kancleris.
Vykstant karui Ukrainoje Kyjivo sąjungininkės Vakaruose įšaldė šimtų milijardų eurų vertės Rusijos turto.
Tačiau ES vyriausybės ilgai susilaikė nuo tiesioginio pinigų konfiskavimo, nerimaudamos, kad tai gali pakirsti pasitikėjimą euru kaip rezervine valiuta.
Visgi suaktyvėjo ES pastangos pasinaudoti pinigais, kuriuos daugiausia laiko Briuselyje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) šio mėnesio pradžioje sakydama svarbią kalbą apie ES padėtį pirmą kartą paragino suteikti Ukrainai naują „reparacijų paskolą“.
Vokietijos kancleris rašė, kad „Vokietija buvo – ir tebėra – atsargi Europos įšaldyto Rusijos centrinio banko turto konfiskavimo klausimu, ir ne be pagrindo“.
Tačiau jis pridūrė, kad „tai neturi mūsų stabdyti“ siekiant panaudoti šias lėšas Ukrainos gynybai.
„Mano nuomone, dabar turėtų būti parengtas perspektyvus sprendimas, kuriuo, nesikišdami į nuosavybės teises, galėtume suteikti Ukrainai beveik 140 mlrd. eurų beprocentę paskolą“, – teigė jis.
Pirmiausia paskolą turėtų garantuoti ES valstybės narės, o dėl mechanizmo turėtų susitarti „didžioji dauguma“ valstybių narių, rašė F. Merzas.
Jis pridūrė, kad savo pasiūlymą aptars su kitą trečiadienį Kopenhagoje susirinksiančiais Europos lyderiais.
„Siūlau, kad spalio pabaigoje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime suteiktume įgaliojimus teisiškai saugiai parengti šią priemonę“, – rašė jis.
Syrskis: 2025 metų Rusijos puolimas žlugo
Rusijos pavasario ir vasaros puolimai šiais metais nepasiekė savo tikslų, sakė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, pridurdamas, kad Rusija mūšio lauke naudojo dvigubai daugiau artilerijos nei Ukraina, rašo „Reuters“.
„Galima sakyti, kad rusų pavasario ir vasaros kampanija buvo veiksmingai sustabdyta“, – žurnalistams sakė O. Syrskis.
Jis teigė, kad Rusijos planai sukurti „buferinę zoną“ Sumų ir Charkivo regionuose, užimti Pokrovsko miestą ir užkariauti visą Donecko regioną žlugo.
Visos Donecko teritorijos užkariavimas yra pagrindinis Rusijos tikslas, kuri šiuo metu kontroliuoja daugiau nei 70 proc. regiono ir lėtai žengia į priekį.
O. Syrskis teigia, kad nuo vasaros pradžios rusai puolė taikydami taktiką, kurią jis pavadino „tūkstančiu pjūvių“ – daugybe smulkių pėstininkų antpuolių.
„Tai yra vienu metu naudojant daugybę mažų puolimo grupių – 4–6 karius, kurie juda naudodamiesi reljefu, grioviais ir miškingomis vietovėmis, siekdami pagrindinio tikslo – kuo giliau įsiskverbti į mūsų teritoriją“, – okupantų taktiką paaiškino O. Syrskis.
Naktį Kryme griaudėjo sprogimai, pranešta apie smūgį į FST pastatą
Naktį Rusijos okupuotame Kryme griaudėjo sprogimai, šaltiniai pranešė apie smūgį į Federalinės saugumo tarnybos (FST) pastatą Armiansko mieste.
„Kerčėje nugriaudėjo mažiausiai penki sprogimai, Kerčės tiltas buvo laikinai uždarytas eismui“, – pranešė „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“. Pirminiai pranešimai rodo, kad „smogta į FST pastatą“ Armianske.
Anksčiau buvo pranešta, kad du sprogimai pasigirdo pusiasalio Kirovskės rajone, ten buvo puolamas aerodromas. Ketvirtadienį Ukrainos gynybos žvalgyba (HUR) taikėsi į du Rusijos lėktuvus An-26 ir radarų stotį Krymo pakrantėje.
Nacionalinis pasipriešinimo centras: Starokrymsko rezervuare liko tik 15 proc. vandens
Starokrymsko rezervuare, iš kurio vanduo tiekiamas Mariupoliui ir kitoms gyvenvietėms laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje, dabar yra likę tik 15 proc. jo atsargų.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Nacionalinis pasipriešinimo centras.
„Starokrymsko rezervuare liko tik 15 proc. atsargų: vietoj 45 mln. tonų dabar yra tik 7 mln. Devyni kiti telkiniai taip pat išdžiūvo, o šuliniai ir gręžiniai senka“, – rašoma pranešime.
Centras pažymi, kad laikinai okupuotose Donecko srities teritorijose padėtis vandens aprūpinimo atžvilgiu yra katastrofiška, o Kremliaus naudojama vadinamoji „strategija“ krizei išspręsti – laukti rudens ir žiemos liūčių.
„Kremlius dar kartą įrodo, kad laikinai okupuotų teritorijų gyventojai paliekami išgyventi patys, o Maskva visą dėmesį skiria tik išteklių gavybai ir propagandinių vaizdų kūrimui“, – teigė centras.
Jis pridūrė, kad vandens krizę bus galima išspręsti tik išvadavus sritį nuo okupantų.
Kaip jau buvo pranešta, laikinai okupuotoje Luhansko srities teritorijoje be vandens liko apie 250 tūkst. žmonių.
18 vagonų su benzinu nuvažiavo nuo bėgių ir užsidegė
18 vagonų su benzinu nuvažiavo nuo bėgių Smolensko srityje – geležinkelio pervažoje susidūrė krovininis traukinys ir sunkiasvoris automobilis, skelbia Rusijos informavimo priemonės.
Sužeisti mašinistas ir mašinisto padėjėjas.
„Šiandien 7:26 val. tarp Rudnios ir Golinkos stočių Maskvos geležinkelio linijoje sunkvežimio vairuotojas išvažiavo į geležinkelio pervažą prieš artėjantį krovininį traukinį. Traukinio mašinistas įjungė avarinį stabdymą, tačiau atstumas buvo per mažas ir susidūrimo išvengti nepavyko. Dėl šio įvykio, pagal preliminarią informaciją, nuo bėgių nuvažiavo lokomotyvas ir 18 vagonų su benzinu, po to krovinys užsidegė. Dėl šio incidento nukentėjo lokomotyvo brigada, mašinistas ir mašinisto padėjėjas su vidutinio sunkumo sužalojimais buvo nugabenti į ligoninę“, – teigiama Maskvos geležinkelio pranešime spaudai.
Ukraina antrą kartą per mėnesį smogė vienai iš didžiausių naftos perdirbimo gamyklų pietų Rusijoje
Naktį iš rugsėjo 25 į 26 ukrainiečių dronai smogė Krasnodaro kraštui. Smūgis buvo suduotas Afipskio naftos perdirbimo gamyklos teritorijai, pranešė Kubanės operatyvinis štabas. „Drono nuolaužos nukrito ant vieno iš įrenginių. Niekas nenukentėjo. 30 kvadratinių metrų plote kilo gaisras, kuris jau užgesintas“, – pažymėjo štabas.
Afipskio naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių pietų Rusijoje. Įmonės gamybos pajėgumas yra 9,1 mln. tonų naftos per metus. Gamyklos turi du pirminio naftos perdirbimo įrenginius. Šių metų pavasarį buvo baigta įmonės rekonstrukcija, kurios kaina siekė 217 mlrd. rublių. Be to, iki metų pabaigos buvo planuojama modernizuoti giluminio naftos perdirbimo kompleksą, kad būtų galima pradėti gaminti 2,5 mln. tonų per metus Euro-5 standarto kuro. Anksčiau naftos perdirbimo gamykla buvo Ukrainos dronų atakų objektu rugpjūčio 7 ir 28 dienomis. Dėl šių atakų gamykla sustabdė naftos perdirbimą viename iš įrenginių, skelbiama „Meduza“. Be Afipskio naftos perdirbimo gamyklos, rugpjūčio 30 d. Ukrainos dronai smogė ir su ja susijusiai Krasnodaro naftos perdirbimo gamyklai.
Nuo rugpjūčio pradžios Ukraina pradėjo tikslingai smogti Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, iš dalies arba visiškai išvedusi iš rikiuotės mažiausiai penkias dideles įmones. Dėl to, pagal „Reuters“ skaičiavimus, Rusijos perdirbimo pajėgumai sumažėjo 17 %, t. y. 1,1 mln. barelių per dieną. „Kommersant“ šaltinių duomenis, benzino gamyba sumažėjo maždaug 10 %.
Šiomis aplinkybėmis visoje šalyje uždaryta daugiau nei 300 degalinių, o daugelyje regionų įvesti apribojimai benzino pardavimui „vienam asmeniui“ – ne daugiau kaip 10–20 litrų. Krizė dar labiau paaštrėjo dėl rekordiškai išaugusių benzino biržos kainų: nuo metų pradžios jos šoktelėjo 40–50 %.
Lavrovas apkaltino NATO ir ES tiesiogiai dalyvaujant kare Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl apkaltino Vakarus dėl karo Ukrainoje. Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos Niujorke kuluaruose jis pareiškė, kad NATO ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė „tikrą karą“ Maskvai ir jį kariauja Ukrainos rankomis.
S. Lavrovas sakė, kad JT Chartijos nesilaikymas didina nestabilumą visame pasaulyje ir daugina regioninius konfliktus.
„Ryškus pavyzdys yra krizė Ukrainoje, kurią išprovokavo kolektyviniai Vakarai, jos rankomis NATO ir Europos Sąjunga nori paskelbti ir jau paskelbė tikrą karą mano šaliai ir tiesiogiai jame dalyvauja“, – sakė jis.
Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, jau daugiau nei trejus su puse metų tęsia plataus masto karą Ukrainoje. ES ir NATO valstybės teikia Kyjivui karinę ir finansinę pagalbą. Tačiau Vokietija ir kitos valstybės ne kartą pabrėžė, kad nėra karo dalyvės.
Keletas incidentų pastarosiomis savaitėmis dar labiau paaštrino Rusijos ir Vakarų santykius. Rugsėjo viduryje į Lenkijos oro erdvę įskridę Rusijos dronai buvo numušti, Estija pranešė apie Rusijos karo lėktuvų įvykdytus jos oro erdvės pažeidimus.
Trumpas: Rusijos ekonomika ritasi velniop ir nieko jie Ukrainoje neužima
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos ekonomika yra blogoje padėtyje dėl konflikto Ukrainoje. „Rusijos ekonomika ritasi velniop. Jie bombarduoja viską iš eilės ir užima labai mažai teritorijos, jei iš viso užima“, – pareiškė D. Trumpas ketvirtadieninėje konferencijoje Baltuosiuose rūmuose.
JAV prezidentas pareiškė, kad „stebi situaciją Rusijoje“ ir neįžvelgia ten teigiamų poslinkių. Jo teigimu, Rusijos ekonomika yra labai prastos būklės, o postūmis fronte – nežymus arba jo išvis nėra.
„Na, aš stebiu, ką daro Rusija, ir esu labai nepatenkintas tuo, ką daro Rusija ir ką daro Putinas. Man tai visiškai nepatinka. Jis žudo žmones be jokios priežasties.
Ir jie labai blogai pasirodo, atsižvelgiant į tai, kad viską pastatė ant kortos. Jų ekonomika skrenda velniop.
Jie bombarduoja viską iš eilės, o teritorijų užima labai mažai, jei iš viso užima.Tiesą sakant, jie netgi praranda. Taigi, manau, tai labai blogai Rusijos reputacijai.
Šis karas turi baigtis. Jei tai būtų mūsų karas, mes jį baigtume per vieną savaitę.O jie jau įžengia į ketvirtus metus, Jeffai (kreipiasi į žurnalistą, – red. past.). Jie įžengia į ketvirtus karo metus. Pažiūrėkite, ką jie pasiekė. Per pastarąjį mėnesį jie užėmė labai mažai, o jūs pranešate apie visus tuos bombardavimus, apie visus tuos dronus, 900 dronų, kurie per vieną naktį patenka į tam tikras vietoves, pavyzdžiui, Kyjivą.
Ir tuo pačiu jie užėmė labai mažai. Todėl esu labai nusivylęs Putinu“, – aiškino D. Trumpas.
Šią savaitę Rusijos finansų ministerija paskelbė, kad siekiant išlaikyti „karo išlaidų lygį“ Rusijai teks didinti PVM mokestį verslui (tuo pačiu ir vartotojams) nuo 20 iki 22 proc. Maža to, teks įtraukti daugiau verslo subjektų, mažesnių verslų, kurie anksčiau buvo atleisti nuo mokesčių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu ponas Zelenskis savo naujame interviu pareiškė, kad karui pasibaigus jis nebebus prezidentas ir grįš į komiko karjerą. Tačiau visų dėmesį patraukė jo teiginys, kad fašistui pucinui netrukus reiks tikrai slėptis bunkery, nes tuoj flamingų balistika skris į maskvą.
Tuo tarpu kacapijoje uždraudė filmuoti kaip dronai naikina kacapų naftą. Rospropagandai reikia prastumti melą, jog ale vyksta ''remonto darbai'' todėl nėra benzino. Tuoj valdžia rusams ir akis pradės durt, kad nematytų tiesos.
Slava Ukraini, smert kacapam!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!
kacapę rasite google: chaturbate im_jasmine
„Reuters“: Ukrainos smūgiai Rusijos naftos pramonei džiugina Kyjivą, bet nervina Trumpą
Sėkmingi Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms skaudžiai kirto Kremliui, tačiau gali supykdyti ir Donaldą Trumpą. „Reuters“ apžvalgininkas Ronas Boussas aiškina, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą kelia riziką pasaulinėms degalų kainoms – o tai gali pakenkti JAV prezidento rinkimų pažadams mažinti energijos kainas.
Dėl atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusija įvedė dalinį dyzelino eksporto draudimą iki metų pabaigos ir pratęsė galiojantį benzino eksporto draudimą. Tai lėmė staigų pasaulinių dyzelino kainų šuolį. Tokia stipri rinkos reakcija iš dalies susijusi su ribotomis pasaulinėmis atsargomis.
Kremlius gali dar labiau sugriežtinti apribojimus. Pasak autoriaus, Rusija ilgai svarstė sprendimą stabdyti dyzelino eksportą, nes iš jo gaudavo milijardinius pelnus – apie 5,3 mlrd. dolerių per mėnesį.
R. Boussas pažymi, kad Europos ir JAV sankcijos buvo subtilus būdas apriboti Maskvos pajamas iš energetikos eksporto, vengiant pasaulinio kainų šoko.
Todėl, nors Vakarai sutiko iš esmės uždrausti rusiškos naftos importą, jie nebandė visiškai sustabdyti žaliavinės naftos srautų. Vietoje to buvo įvesti kainų apribojimai žaliai ir perdirbtai naftai.
„Ši strategija padėjo išvengti pasaulinio tiekimo krizės, tačiau finansinis poveikis Maskvai buvo ribotas. Tai susiję su reikšminga vadinamojo „šešėlinio laivyno“ – tanklaivių, kuriuos Maskvos partneriai naudoja apeidami Vakarų apribojimus – plėtra“, aiškina autorius.
Pagal CREA duomenis, 64 proc. Rusijos žaliavinės naftos eksporto rugpjūtį buvo gabenama „šešėlinio laivyno“ tanklaiviais – 11 proc. daugiau nei mėnesiu anksčiau.
Tai nebuvo vienintelis būdas apeiti sankcijas. Leidinys rašo, kad spraga ES sankcijų pakete leido Indijai ir Turkijai importuoti pigesnius rusiškus energijos išteklius, o vėliau juos perparduoti Europai jau perdirbtų produktų pavidalu.
Liepos mėnesį ES sumažino rusiškos naftos eksporto kainų viršutinę ribą nuo 60 iki 47,6 dolerio už barelį. Dyzelino eksportui galiojo 100 dolerių riba. Vis dėlto šios priemonės neskatino Maskvos atsakyti draudimais.
„Rusija tai padarė tik po to, kai Ukrainos dronai pradėjo atakuoti jos naftos perdirbimo gamyklas. Tai rodo, kad ekonominiai ir kariniai smūgiai energetikos sektoriui paliečia Kremlių jautriausioje vietoje“, – pažymi R. Boussas.
Tačiau šios strategijos veiksmingumas gali tapti problema Vakarų ekonomikoms, nes gresia sutrikdyti trapią pusiausvyrą tarp Maskvos baudimo ir energijos kainų šuolio vengimo.
„Reuters“ pabrėžia, kad tai ypač aktualu D. Trumpui, nes vienas pagrindinių jo rinkimų pažadų – sumažinti vidaus energijos kainas.
„Tai gali paaiškinti D. Trumpo prieštaringą poziciją Maskvos atžvilgiu. Viena vertus, jis sutiko su atakomis prieš Rusijos energetinę infrastruktūrą. Kita vertus, jis, regis, nenori griežtinti sankcijų Rusijos naftos pramonei, nepaisant grasinimų. Vietoje to jis sako, kad pirmasis žingsnis turėtų būti visiškas Europos atsisakymas pirkti rusišką naftą ir dujas. Šis svyravimas, be abejo, gali būti susijęs su baime dėl energijos kainų kilimo ir infliacinio spaudimo“, – rašo R. Boussas.
Jo išvada: Ukrainos strategija, nukreipta į Rusijos energetikos infrastruktūrą, gali veiksmingai susilpninti Kremliaus finansus. Tačiau ji taip pat rizikuoja prarasti D. Trumpo paramą, jei Maskva imsis atsakomųjų priemonių, dėl kurių energijos kainos nuolat kiltų.