Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1 tūkst. 190 karių ir 41 artilerijos sistemos
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 24 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 mln. 166 tūkst. 450 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 190 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 11 tūkst. 366 tankų (+3), 23 tūkst. 620 šarvuotųjų kovos mašinų (+5), 34 tūkst. 626 artilerijos sistemų (+41), 1 tūkst. 549 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 tūkst. 248 oro gynybos sistemų, 428 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 83 tūkst. 769 bepiločių orlaivių (+431), 3 tūkst. 981 kruizinės raketos, 28 laivų, vieno povandeninio laivo, 68 tūkst. 6 automobilių (+84) ir 4 tūkst. 3 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Europos šalys sekmadienį pasiūlė pakeitimus JAV taikos planui Ukrainai, kurie Kyjivo naudai žymiai sušvelnina keletą pagrindinių punktų.
Pagal šiuos pakeitimus Ukraina neturėtų atiduoti Rusijai jokių šiuo metu savo kontroliuojamų teritorijų, taip pat nėra planų pripažinti okupuotas Ukrainos dalis Rusijos de facto teritorija.
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 125 iš 162 bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 125 iš 162 bepiločių orlaivių, kuriais rusai lapkričio 23 d. vakarą puolė Ukrainą, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Nuo sekmadienio, lapkričio 23 d., 19 val. okupantai iš Kursko, Briansko, Oriolo, Milerovo, Primorsko Achrarsko (Rusija) ir Hvardijskės (laikinai okupuotas Krymas) krypčių atakavo Ukrainą 162 „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo bepiločiais orlaiviais. Apie 80 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai. Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų kariai, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamos sistemos ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio, lapkričio 24 d., 9 val. oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 125 bepiločius orlaivius. 15-oje vietų fiksuoti 37 smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o vienoje vietoje krito numuštų taikinių fragmentai. Labiausiai nukentėjo civilinės infrastruktūros objektai ir privatūs namų ūkiai Charkivo, Černihivo ir Dnipropetrovsko srityse. Yra nukentėjusių civilių.
Zelenskiui – kritinis momentas: ar atlaikys spaudimą?
Artėjalemiamas išbandymas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, rašo „The New York Times“. Šis išbandymas – JAV taikos Ukrainoje planas. Straipsnio autoriai kelia klausimą, ar atsidūręs sudėtingiausioje padėtyje V. Zelenskis sugebės su ja susidoroti.
Rusijos kariuomenė įvykdė penkių Ukrainos karo belaisvių egzekuciją
Rusijos kariai įvykdė egzekuciją penkiems Ukrainos karo belaisviams. Kaip informuoja leidinys „The Kyiv Independent“, apie tai lapkričio 22 d., šeštadienį, pranešė Ukrainos analitinė organizacija „DeepState“.
Filmuotoje medžiagoje, kurią paskelbė „DeepState“, tariamai užfiksuota akimirka, kuomet Rusijos kariai nušauna penkis ant žemės gulinčius Ukrainos kariškius. Organizacija pažymi, kad vis dar tiria, kada ir kur ši egzekucija buvo surengta, ir dar neįvardijo karo nusikaltimo įvykdymo vietos.
Tęsdamos karo veiksmus, Rusijos pajėgos reguliariai vykdo Ukrainos karių egzekucijas. Kyjivas jau tiria įrodymus, kad Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją mažiausiai 322 Ukrainos karo belaisviams, spalio 6 d. pranešė generalinė prokuratūra. Karo belaisvių egzekucijos yra karo nusikaltimas ir Ženevos konvencijų, draudžiančių kankinimus, smurtą ir egzekucijas be teisingo teismo proceso, pažeidimas.
Po skandalingojo Trumpo plano dėl Ukrainos – versijos, kas iš tikrųjų galėjo jį parašyti
Pareigūnams vedant derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos pasirodė teiginiai, kad skandalingasis 28 punktų planas dėl taikos Ukrainoje galėjo būti parašytas artimo Vladimiro Putino sąjungininko, rašo „Sky news“. Jis pats tai neigia.
Senatoriai, kritikuojantys JAV prezidento požiūrį į Ukrainą, sakė, kad kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, kuris jiems esą pasakė, kad planas yra rusų „norų sąrašas“, o ne pasiūlymas, atspindintis Vašingtono poziciją.
JAV valstybės departamentas šį teiginį pavadino „akivaizdžiai melagingu“, o M. Rubio sakė, kad senatoriai klysta ir kad už pasiūlymus atsakingas Vašingtonas.
28 punktų planas daugelį nustebino tuo, kad yra gana palankus Maskvai.
Respublikonų senatorius Mike‘as Roundsas yra vienas iš tų, kurie teigė, kad planas nebuvo parengtas Vašingtone.
„Ši administracija nėra atsakinga už šio plano paskelbimą jo dabartine forma. Jie nori jį panaudoti kaip atspirties tašką“, – sako jis.
„Iš pradžių atrodė, kad jis buvo parašytas rusų kalba“, – priduria jis.
Senatorius Angusas Kingas tikina, kad M. Rubio jiems sakė, jog planas „nėra administracijos planas“, o „iš esmės rusų norų sąrašas“.
Senatoriai sako, kad jie kalbėjosi su M. Rubio. „Reuters“ taip pat skelbia, kad kai kurie JAV pareigūnai nurodė, jog plane atsidūrė medžiaga, kurią JAV valstybės sekretorius anksčiau atmetė. Skelbiama, kad nei jis, nei kas nors iš valstybės departamento nežinojo apie planą prieš jo paskelbimą.
Ši informacija sukėlė sumaištį dėl to, kas iš tikrųjų dalyvavo rengiant planą.
„Būtų gerai žinoti, kas yra plano autorius ir kur jis buvo parengtas“, – sekmadienį parašė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Savo įraše „X“ M. Rubio tvirtino, kad „taikos pasiūlymą parengė JAV <...>, bet jis taip pat pagrįstas ankstesniais ir dabartiniais Ukrainos įnašais“.
Buvęs Vladimiro Putino patarėjas paneigė, kad Rusija stovi už taikos plano. Sergejus Markovas „Sky News“ sakė, kad „jis yra amerikietiškas“ ir kad punktai yra „labai geras pagrindas diplomatiniams deryboms“.
S. Markovas tvirtina, kad „Rusijoje yra tam tikrų teigiamų nuotaikų“, bet taip pat apkaltino Europą ir Ukrainą noru tęsti karą.
Pasak kelių šaltinių, susipažinusių su šiuo klausimu, JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoff‘as ir Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris spalio pabaigoje susitiko su Kirillu Dmitrijevu Majamyje dirbti prie pasiūlymų.
K. Dmitrijevas yra artimas Rusijos prezidento sąjungininkas. 2022 m. po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios jis buvo įtrauktas į JAV vyriausybės juodąjį sąrašą.
Paskelbtas vaizdo įrašas: Kryme atakuota gamykla, svarbi transformatorinė
Dronai atakavo Perekopo bromo gamyklą, esančią Krasnoperekopsko mieste, šiaurinėje Krymo dalyje, skelbia UNIAN.
Anot leidinio, tai patvirtino ukrainiečių karininkas Robertas „Madyaras“ Brovdi.
Žiniasklaida: Zelenskis ruošiasi į JAV
Vykstant deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto vykti į JAV, praneša „Reuters“.
Ukrainos ir JAV derybose – drama: amerikiečiai apkaltino ukrainiečius
JAV apkaltino Ukrainą nutekinus į amerikiečių spaudą „neigiamas detales“ apie Donaldo Trumpo taikos planą. Apie tai buvo kalbama derybose Ženevoje, skelbia „Axios“.
Šveicarijoje savaitgalį vyko derybos dėl pasiūlymo užbaigti karą Ukrainoje. Baltieji rūmai pareiškė, kad derybos buvo „svarbus žingsnis į priekį“, ir dar kartą patvirtino, kad bet koks galutinis susitarimas „visiškai užtikrins“ karo nuniokotos šalies suverenitetą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo davęs Ukrainai laiko iki lapkričio 27 d. patvirtinti jo prieštaringą 28 punktų planą.
Tačiau Kyjivas siekė pakeitimų projekte, į kurį buvo įtraukti įvairūs kategoriški Maskvos reikalavimai: pavyzdžiui, plane buvo reikalaujama, kad invaziją patyrusi šalis atiduotų dalį savo teritorijos, sumažintų kariuomenę ir įsipareigotų niekada nestoti į NATO.
Du šaltiniai „Axios“ pranešė, kad derybose amerikiečiai „apkaltino Ukrainos pareigūnus neigiamų detalių apie planą nutekinimu JAV žiniasklaidai“.
Šaltinių teigimu, ukrainiečiai sutiko, kad vienas iš jų derybininkų paskelbtų teigiamą pareiškimą, siekdamas išsklaidyti abejones.
Per Rusijos dronų smūgį Charkive žuvo keturi žmonės, dar 17 buvo sužeisti
Per Rusijos dronų smūgį antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive žuvo keturi žmonės ir 17 buvo sužeisti, pranešė miesto meras.
Ataka surengta, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnams susirinkus Ženevoje aptarti pasiūlymo, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje, kuris prasidėjo Rusijai pradėjus plataus masto invaziją.
„Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeista 17 žmonių. Keturi žmonės žuvo“, – platformoje „Telegram“ apie vakare įvykdytą smūgį pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Aplinkybės yra išties siaubingos, kai, nepaisant derybų, Rusijos kariai puola civilinius objektus, civilinę infrastruktūrą, gyvenamuosius pastatus, kai žūsta žmonės – tai siaubinga“, – teigė I. Terechovas.
Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas padėtį apibūdino kaip „masinę ataką“.
Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad dronų smūgis dviejuose Charkivo rajonuose sukėlė gaisrus ir sugriovė pastatus.
„Degė trys gyvenamieji pastatai ir infrastruktūros objektas“, – teigiama pranešime.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Ukrainos delegacijos vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį Ženevoje vykusiose derybose skelbė apie pasiektą pažangą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Ukrainai laiko iki lapkričio 27 dienos patvirtinti planą karo užbaigimo.
Tačiau Kyjivas siekia, kad būtų pakeista dabartinė plano versija, kurioje įtraukiama daugelis griežtų Rusijos reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad Ukraina atiduotų teritorijų, sumažintų savo kariuomenę ir pasižadėtų niekada nestoti į NATO.
Trumpas Ukrainai buvo davęs kelias dienas: aiškėja, kas nuspręsta JAV ir Ukrainos derybose
Vašingtonas ir Kyjivas sekmadienį sekmadienį po konstruktyvių JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnų derybų Ženevoje pareiškė, kad bet koks galutinis susitarimas, kuriuo siekiama sustabdyti karą su Rusija, turi visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą.
Po visą dieną trukusių susitikimų, sušauktų dėl JAV pasiūlymo, kuris buvo kritikuojamas kaip palankus Rusijai, derybininkai parengė „atnaujintą ir patobulintą taikos programą“, teigiama bendrame JAV ir Ukrainos pareiškime.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė Ukrainai laiko iki lapkričio 27 dienos patvirtinti planą karo užbaigimo. Jau praėjo beveik keturi metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tačiau Kyjivas siekia, kad būtų pakeista dabartinė plano versija, kurioje įtraukiama daugelis griežtų Rusijos reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad Ukraina atiduotų teritorijų, sumažintų savo kariuomenę ir pasižadėtų niekada nestoti į NATO.
„Derybos buvo konstruktyvios, kryptingos ir pagarbios, pabrėžiant bendrą įsipareigojimą siekti teisingos ir ilgalaikės taikos“, – sakoma bendrame pareiškime.
„Jie (derybininkai) dar kartą patvirtino, kad bet koks būsimas susitarimas turi visiškai apsaugoti Ukrainos suverenitetą ir užtikrinti tvarią bei teisingą taiką“, – pabrėžiama pranešime, atkreipiant dėmesį į „reikšmingą pažangą“.
Abi pusės pažadėjo artimiausiomis dienomis toliau dirbti ties bendrais pasiūlymais.
Nors Baltieji rūmai atskirame pareiškime teigė, kad derybos žymi „reikšmingą žingsnį į priekį“, per Rusijos dronų smūgį Charkive žuvo keturi žmonės, pranešė miesto meras.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) po visą dieną Ženevoje vykusių derybų džiaugėsi didžiule pažanga. Ukrainos delegacijos vadovas Andrijus Jermakas žurnalistams taip pat teigė, kad šalys padarė „labai didelę pažangą“.
M. Rubio, kurio delegacijoje taip pat buvo D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) ir diplomatinis pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas), žurnalistams sakė, kad darbas siekiant sumažinti skirtumus „labai reikšmingai“ pasistūmėjo į priekį.
„Galiu pasakyti, kad tie klausimai, kurie lieka neišspręsti, nėra neįveikiami“, – sakė jis ir pridūrė: „Nuoširdžiai tikiu, kad mums pavyks.“
M. Rubio pabrėžė, kad dėl bet kokio galutinio susitarimo „turėtų susitarti prezidentai, ir yra pora klausimų, tiek kuriais turime toliau dirbti“, prieš bandydami įtraukti Kremlių, kuris pradinį pasiūlymą įvertino palankiai.
„Akivaizdu, kad rusai gauna balsavimo teisę“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu kacapijoje prie maskvos visiškai sudegė šiluminė jėgainė, goida.
Slava Ukraini, smert kacapam!
jei nepasirašys... JAV...nutrauks karinę pagalbą
vadinasi reikia toliau kovoti
Kilus skandalui dėl Trumpo plano – Zelenskio pareiškimas: atsakė, su kokiais taikos pasiūlymais dirbtų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina dirbs su tais taikos pasiūlymais, kurie „stiprina, o ne silpnina mus“. Apie tai jis kalbėjo vaizdo konferencijoje Krymo platformos viršūnių susitikime Švedijoje.
V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas toliau dirbs su savo partneriais dėl kompromisų dėl JAV pateiktų pasiūlymų, siekdamas stiprinti, o ne silpninti Ukrainą.
Rusija turi sumokėti už karą Ukrainoje, o sprendimas dėl jos įšaldytų lėšų panaudojimo yra labai svarbus bet kokiems taikos pasiūlymams, pridūrė jis.