Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad iš vieno epizodo apie žmogaus charakterį spręsti nereikėtų. Pasak jo, toks elgesys gali turėti ne vieną paaiškinimą.
Į vieną akimirką žiūrėti nepakanka
Daugiausia dėmesio sulaukė epizodas, kai D. Dirkstys pirmame raunde priartėjo prie S. Maslobojevo ausies ir bandė jai įkąsti. Netrukus šis momentas pasklido socialiniuose tinkluose, o pats veiksmas žiūrovams priminė vieną garsiausių bokso istorijoje nutikusių incidentų – Mike'o Tysono varžovo ausies nukandimą.
Tačiau psichologas ragina neskubėti iš vieno veiksmo spręsti apie žmogaus asmenybę. Tam reikėtų vertinti platesnį elgesio kontekstą.
„Iš vieno momento daryti išvadų apie žmogaus asmenybę, taktiką ar strategiją negalima“, – sako E. Šidlauskas.
Jo teigimu, toks veiksmas galėjo būti susijęs ne tik su emocijomis. Kovotojui tai galėjo būti būdas išsiskirti, sukurti tam tikrą personažą ir pritraukti dar daugiau dėmesio.
„Visi žino garsųjį Mike'o Tysono ausies nukandimo epizodą. Todėl tai gali būti ir marketingo triukas, pozicionuojant save kaip „antrąjį Tysoną“, ir kartu pramoga žiūrovams“, – aiškina specialistas.
Galėjo būti ir bandymas paveikti varžovą
Vis dėlto kovų renginiuose provokacijos prasideda dar iki pirmojo smūgio. Sportininkų pasisakymai, konfliktai ir tarpusavio provokacijos tampa viso renginio istorijos dalimi. Todėl ne kiekvienas agresyvus veiksmas ringe būtinai reiškia, kad žmogus tuo metu prarado savitvardą. Psichologas neatmeta galimybės, kad toks elgesys galėjo būti skirtas pačiam varžovui paveikti.
„Tai gali būti šaltas, apskaičiuotas sprendimas, siekiant sukurti šou ar emociškai destabilizuoti varžovą. O galbūt tai buvo nesąmoningas mėgdžiojimas ar silpnumo proveržis, sabotuojantis paties kovą“, – sako jis.
Kuris iš šių paaiškinimų buvo artimiausias realybei, iš šalies nustatyti sunku. Tam reikėtų žinoti paties kovotojo motyvus ir suprasti, kas vyko tuo metu jo galvoje.
Į ringą žengė visiškoje tyloje
Dėmesį patraukė ne tik pati kova, bet ir neįprastas D. Dirksčio įėjimas į ringą. Ankstesnėse kovose jis dažnai įžengdavo su muzika ar padarydavo kokį nors šou, tačiau šį kartą į ringą žengė visiškoje tyloje. Toks pasikeitimas taip pat gali būti naudojamas kuriant įtampą. Anot psichologo, tyla kartais gali paveikti publiką ne mažiau nei garsūs pareiškimai.
„Kine tai vadinama dramatine tyla arba „tyla prieš audrą“. Publika po garsios priešmačinės kampanijos, grasinimų ir pažadų laukė sprogimo, o tylus įėjimas tą laukimą dar labiau įtempė“, – sako psichologas.
Pasak jo, tokiu atveju kovotojas žiūrovams gali pasirodyti ramus ir nenuspėjamas. Vis dėlto vien iš įėjimo negalima pasakyti, ar tai buvo apgalvotas sceninis sprendimas, ar tiesiog jo pasiruošimo kovai būdas.
Kovą nutraukė atsinaujinusi trauma
Tačiau ilgai laukta akistata baigėsi anksčiau, nei tikėjosi žiūrovai. Antrajame raunde D. Dirksčiui atsinaujino rankos trauma, todėl kovos tęsti jis nebegalėjo. Pergalė techniniu nokautu atiteko S. Maslobojevui.
Anot psichologo, tokios kovos pabaigos nereikėtų interpretuoti kaip sąmoningo D. Dirksčio sprendimo pasitraukti iš ringo. Vis dėlto tiems, kurie tikėjosi ilgesnės akistatos, tokia baigtis galėjo būti netikėta ir nuvilianti.
„Dalis žiūrovų tikrai jausis nusivylę. Jie mokėjo už ilgą, dramatišką kovą, o gavo trumpą pabaigą ir skandalą“, – sako E. Šidlauskas.
Skandalas gali pakeisti ir kovotojo įvaizdį
Po tokio vakaro neišvengiamai kyla klausimas ir apie D. Dirksčio įvaizdį. Ar žiūrovai po šio epizodo į kovotoją žiūrės kitaip? Psichologo teigimu, vienareikšmio atsakymo nėra. Vieniems toks elgesys gali pasirodyti nepriimtinas, kitiems – būtent dėl kontroversiškų epizodų kovotojas gali tapti dar įdomesnis.
„Šou kovų pasaulyje įvaizdis veikia kitaip nei tradiciniame sporte: skandalas dažnai didina žinomumą, o ne jį mažina“, – teigia psichologas.
Todėl neigiama reakcija nebūtinai reiškia, kad susidomėjimas kovotoju sumažės. Konfliktiškas ar provokuojantis personažas daliai žiūrovų gali tapti priežastimi sekti jo tolimesnes kovas.
„Vieniems jis taps „blogiečiu“, kurį įdomu stebėti, kiti jį atmes dėl nesportiško elgesio“, – sako specialistas.
Svarbiausia – kas bus toliau
Vis dėlto vienas vakaras nebūtinai nulemia visą sportininko karjerą. Po tokio įvykio svarbi gali būti ir paties D. Dirksčio reakcija – ar jis bandys paaiškinti savo elgesį, kaip vertins kovos pabaigą ir ką darys grįžęs į ringą.
„Ilgalaikį vertinimą labiau lems ne pats epizodas, o tai, kaip jis į jį reaguos dabar“, – sako psichologas.
Pasak E. Šidlausko, būtent tolesni kovotojo veiksmai gali tapti ne mažiau svarbūs nei pats kontroversiškas epizodas.
Kodėl mus taip traukia tokie reginiai?
D. Dirksčio ir S. Maslobojevo kova kartu parodė ir platesnį kovų šou aspektą. Žiūrovus domina ne tik pats sportas – prieš kovas kuriamos istorijos, varžovai provokuoja vienas kitą, o stiprios emocijos tampa neatsiejama renginio dalimi.
Psichologo teigimu, noras stebėti konfliktą nėra naujas reiškinys. Žmonėms gali būti įdomu matyti stiprias emocijas, pasirinkti vieną iš varžovų ir iš saugaus atstumo stebėti jų susidūrimą
„Tokie renginiai išpildo seną žmogaus poreikį: stebėti konfliktą saugiu atstumu, išgyventi emocijas, susitapatinti su „savo“ kovotoju“, – aiškina jis.
Tačiau šiandien prie to prisideda ir socialiniai tinklai. Viena įsimintina akimirka gali būti aptarinėjama gerokai ilgiau nei pati kova, o kontroversiškas epizodas per trumpą laiką pasiekia tūkstančius žmonių.
„Dėmesio ekonomikoje provokacija, pažeminimas ir skandalas tampa preke“, – sako specialistas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
