REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Veterinarijos gydyklose - šunų, sergančių erkių platinamomis ligomis, antplūdis. Žmonės stebisi, kad babezioze suserga net augintiniai, kurie neišleidžiami už nuosavo sklypo ribų.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau veterinarijos gydytojų tai nestebina, nes erkę į kiemą gali atnešti paukštis, prabėgusi katė, kitas šuo, nukristi į kiemo žolę kraujasiurbė gali nuo žmogaus drabužių ar batų.

REKLAMA

Šiuo metu erkių reikia saugotis ypač akylai - mat, staigiai atšilus orams, prasidėjo pavasarinis jų aktyvumo pikas. Praėjusią savaitę Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistės vieno kilometro ruože Giruliuose aptiko per 20 suaugusių ir per 20 mažųjų erkių nimfų.

"2-3 savaitėmis vėlavo pavasaris, todėl ir erkių aktyvumo pikas šiemet gana vėlyvas", - teigė VSC vyriausioji specialistė Danguolė Kisielienė.

REKLAMA
REKLAMA

Serga masiškai

Veterinarijos gydytoja Dalia Kujalienė sakė, jog per pastarąsias dvi savaites į jos kliniką buvo atvežta bene 10 šunų, susirgusių babezioze. Vienas jų, atvežtas, kai liga jau buvo pasiekusi vėlyvą stadiją, krito.

Skaitytojai pasakoja, jog šunys serga vos ne masiškai - pas veterinarus nusidriekia žmonių, atgabenusių susirgusius globotinius, eilės.

"Šunelis neėda, guli apatiškas, paslikas, nesikelia, šlapinasi su krauju", - augintinio ligos simptomus nupasakojo vienos sodų bendrijos gyventojas, kuriam už šuns gydymą teko pakloti beveik 500 litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Babeziozė arba piroplazmozė pradėjo plisti per pastaruosius penketą metų, - tvirtina veterinarijos gydytoja D. Kujalienė. Iki tol ji buvo plačiai paplitusi Kaliningrado srityje, ir veterinarai stebėdavosi, kaip ji neplinta į Lietuvą.

Ligos sukėlėjai - pirmuonys (lot. - Babesia canis, Babesia gibsoni), parazituojantys šuns eritrocituose.

"Jie pažeidžia kraujo gamybos organus, kurių pagrindinis yra kepenys. Toliau pažeidžiami inkstai, raumenys, nervų sistema, sutrinka kraujo krešėjimas", - pasakojo gyvūnų specialistė.

Liga gydoma specifiniais preparatais, kurie slopina parazito poveikį, bet visiškai jo nesunaikina. Todėl organizmui nusilpus liga gali atsinaujinti.

REKLAMA

Kaip geriausią išeitį, siekiant apsaugoti savo šunelį, veterinarai siūlo tik nutirpus sniegui pradėti lašinti profilaktinius lašiukus. Juos rekomenduojama lašinti kiekvieną mėnesį. Be lašiukų, gyvūnus galima saugoti specialiais aerozoliais, antkakliais. Tačiau Karklės gyventoja, kurios vienas šuo nuo šios ligos jau krito praėjusiais metais, pasakojo, jog kitam augintiniui nuo ankstyvo pavasario profilaktikos tikslais lašinti specialūs lašiukai nepadėjo - šia liga susirgo ir jis. Užsikrėtė ir kaimynų šunys.

Vartojant apsaugos priemones D. Kujalienė patarė būtinai laikytis veterinarijos gydytojo rekomendacijų, nurodytą laiką šunų nemaudyti.

REKLAMA

Kliūtis profilaktikai - skurdas

Veterinarijos gydytojos Nijolės Jurevičienės pastebėjimu, įvairios šunų ir kitų gyvūnų ligos, tarp jų - babeziozė, egzistavo ir anksčiau, tačiau daugiau šios ligos atvejų nustatoma pagerėjus diagnostikai. Kita priežastis - skurdas, neleidžiantis žmogui įsigyti efektyvių profilaktikos priemonių.

"Prieš dvejus trejus metus šunys sirgo mažiau, nes žmonės pirko apsaugos priemones, apsirūpindavo jomis visam sezonui. O dabar, stokodami pinigų, perka mėnesiui. Kartais praleidžia, pamiršta nusipirkti, o tai gyvūnui gali kainuoti gyvybę", - pasakojo specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ji pabrėžė, kad įsigyti apsaugos priemonių kainuoja daug mažiau nei susirgusį gyvūną gydyti. Gydymui tenka išleisti ne dešimtis, o šimtus litų, tačiau net tai neduos garantijos, kad gyvūnas pasveiks.

"Susirgus gyvūnui nepriteklių kenčiantys žmonės įvaromi į kampą, lenda į skolas, kad išgydytų augintinį", - pasakojo N. Jurevičienė.

Ji pataria gyvūnų augintiniams namuose turėti specialią taupyklę, skirtą gyvūno sveikatos fondui. Jei kas atsitiks - pirmai pagalbai pinigų bus.

Įsisiurbė Laukininkų gatvėje

"Babeziozė - liga, kuria serga šunys, bet žmonėms babezijos nepavojingos", - teigia VSC vyriausioji specialistė D. Kisielienė.

REKLAMA

Tačiau šiais metais jau šeši žmonės Klaipėdoje susirgo erkių pernešama Laimo liga. Tiesa, penkiems žmonėms, susirgusiems šia liga šiais metais, erkės buvo įsisiurbusios praėjusių metų lapkritį - dviem žmonėms Šernų miške, vienam vaikui - Giruliuose, brandaus amžiaus moterims - Dituvoje ir Kretingos rajono Mikoliškių miške.

Užfiksuotas vienas Laimo ligos atvejis, sukeltas šių metų balandį Laukininkų gatvės kiemuose įsisiurbusios erkės. Šia liga susirgo 24 metų moteris.

Straipsnio autorė Genovaitė PRIVEDIENĖ.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų