Nusileido ir Nausėda. Iš pradžių kartu su 7 partnerėmis reikalavęs garantijų Ukrainai „čia ir dabar“, keičia retoriką į „kai tik leis“ aplinkybės. Į Lietuvą atvykęs Zelenskis neslepia nusivylimo, vadina tokį NATO trypčiojimą absurdu. Ekspertai sako – tai suteikia Putinui įrankį tęsti karą be pabaigos.
Vykstant NATO viršūnių susitikimui, Vilniaus gatvėse – pakankamai ramu ir tylu. Tačiau, neabejotinai, pačios karščiausios diskusijos verda už uždarų durų. Vienas svarbiausių klausimų – Ukrainos narystė NATO. Jei šis susitikimas jau tapo istoriniu Švedijai, tai vargu ar tokiu taps Ukrainai. Visgi Aljansas Ukrainos narystės klausimu NATO gerokai labiau susiskaldęs.
Tai atsispindi lyderių retorikoje. Vos tik atvykęs į „Litexpo“ rūmus, emocijų nesuvaldo įprastai itin ramus, stoiško būdo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Kalbame ir apie kelią į narystę, bet ir apie svarbiausią uždavinį dabar – karinę pagalbą. Jei neužtikrinsime Ukrainai pergalės ir jos nepriklausomybės – nebus jokių diskusijų apie narystę“, – tikina J. Stoltenbergas.
Kalbėdamas apie Ukrainą, akivaizdžiai nejaukiai jaučiasi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jį lydinčią įtampą išduoda nervingi rankų judesiai.
„Manau, kad šiandien mums svarbu pasiųsti žinią apie paramą Ukrainai, apie NATO vienybę ir mūsų pasiryžimą neleisti Rusijai laimėti šio karo. Tai yra ta linija, kurios turėtume laikytis“, – sako E. Macronas.
Ir nors dalis šalių, tarp jų ir Lietuva, stengiasi iki paskutinės minutės, Ukrainos narystės NATO klausimą, daugiausia lemia Kyjivui nepalanki Jungtinių Valstijų pozicija. Ir tai vyksta lyderiams puikiai suprantant, kad skambių frazių apie beatodairišką paramą, kaip ir apie atviras NATO duris, Ukrainai, kuri daugiau nei 500 dienų kaunasi su kruvinu diktatoriumi ir jo imperija, nebeužtenka.
„Kai kiekvieną dieną virš mūsų galvų krenta raketos, kai kasdien žūsta geriausi mūsų žmonės, mes nebenorime matyti, kad patys vieni mirštame už demokratiją. Tai yra bendras mūšis. Mūsų sąjungininkai sako, kad tai yra bendras mūšis ir mes norime realių ženklų, ne simbolių, o realių žingsnių, kad Ukraina taptų nare“, – pareiškia Ukrainos Rados narys Oleksiy Gončarenko.
Dar iki NATO viršūnių susitikimo Lietuva su septyniomis sąjungininkėmis – Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija – maksimaliai „stūmė“ Ukrainos narystės NATO idėją ir ragino suteikti jai konkretų narystės pažadą čia ir dabar. Tačiau po savaitgalio J. Bideno pareiškimų, kad, kol kariauja, Ukraina kvietimo jungtis prie NATO nesulauks, nes tai reikštų Aljanso karą su Rusija, šiandien jau ir Lietuvos prezidentas gerokai nuosaikesnis.
„Tikiuosi, kad nutiesime kelią Ukrainos narystei NATO ir pateiksime kvietimą prisijungti, kai tik leis aplinkybės“, – sako G. Nausėda.
Nors iš pradžių buvo net ir tokių kalbų, kad Lietuva dėl Ukrainai nepalankios narystės NATO perspektyvos blokuos galutinio šio NATO susitikimo komunikato tekstą.
„Europos saugumas nebus užtikrintas be Ukrainos NATO ir tai faktas. Metų metus buvo bandoma užtikrinti Europos saugumą, Ukrainą paliekant buferinėje zonoje tarp Rusijos ir NATO. Tai neveikia. Vienintelis būdas užtikrinti saugumą Europoje – priimti Ukrainą į NATO ir turėti aiškią sieną tarp civilizuoto ir necivilizuoto pasaulio“, – įsitikinęs O. Gončarenko.
Visgi, kokia Ukrainos kvietimo formuluotė bus įrašyta į šio NATO viršūnių susitikimo komunikatą, neaišku iki šiol. Gal lyderiai dar tariasi? Tiesa, iš paties Joe Bideno lūpų išsprūsta, kas čia diktuoja taisykles ir tai – Jungtinės Valstijos.
„Mes sutariame dėl formuluotės, kurią mes pasiūlėme – jūs pasiūlėte – dėl Ukrainos ateities galimybės prisijungti prie NATO“, – sako JAV prezidentas.
Vietoj pakvietimo – planas Ukrainai
Pavakarę Vilniuje nusileidęs Volodymyras Zelenskis visą dieną sekė įvykius Vilniuje. Prieš porą dienų jis sakė, kad „dėl linksmumo“ į NATO viršūnių susitikimą nevažiuos, tik siekdamas išgirsti konkrečius pasiūlymus. Šiandien jis neslepia nusivylimo. Anot V. Zelenskio, toks neaiškumas ir „užsivėlimas“ formuluotėse tik parodo Aljanso silpnumą.
„Tai neturi precedento ir yra absurdiška, kai nėra numatytas laikas nei pakvietimui, nei narystei. <...> Panašu, kad nėra nei pasiruošimo pakviesti Ukrainą į NATO, nei paversti ją Aljanso nare. Tai reiškia, kad galimybių langas NATO paverstas derybų objektu su Rusija. O Rusijai tai reiškia, kad ji gali tęsti savo terorą. Neaiškumas yra silpnybė“, – socialiniame tinkle „Twittter“ skelbia Ukrainos prezidentas.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis rėžia dar aštriau. Toks neapibrėžtumas dėl Ukrainos narystės reiškia V. Putino karą be pabaigos.
„Tiesą pasakius, tai yra V. Putino žodynas, nes tie žodžiai apie negalėjimą pakviesti ar tapti Ukrainai nare karo metu, tai toks mandagus vertimas to, ką Miunchene V. Putinas pasakė 2007 m., kad, jeigu išplėsite NATO į Ukrainą, kils karas. Tai yra absurdas, tai yra melas. Bandome išaiškinti amerikiečiams, kad tai yra rusiškas mąstymas, tai yra V. Putino mąstymas“, – tvirtina Seimo narys.
Anot Ž. Pavilionio, J. Bideno neryžtingumas tampa įrankiu V. Putinui ne tik tęsti karą Ukrainoje, bet ir manipuliuoti NATO.
„Čia didžiausias klausimas yra, ar prezidentas J. Bidenas išgirs Baltijos šalis atvykęs į Vilnių ir, ar mes jam visi tikrai paplosime Vilniaus universitete, ar, nenoriu sakyti to žodžio, nušvilpsime, bet tie mūsų katalikiški veidai paprastai išreiškia emocijas. Jis gaus žinią“, – pareiškia Ž. Pavilionis.
O kol kas – kaip kompromisas – ant derybų stalo gula J. Stoltenbergo planas Ukrainai. Jame trys punktai: karinė parama, daugiau teisių Ukrainai derantis dėl savo ateities bloke ir kiek sutrumpintas kelias į NATO.
„Siūlau trijų žingsnių paketą su praktine parama ir kelerių metų programa, kuri užtikrins pilną Ukrainos ir NATO pajėgų sąveiką. Tai priartins Ukrainą arčiau NATO. Politinį bendradarbiavimą sustiprinsime įsteigdami NATO-Ukrainos tarybą. Jau rytoj bus pirmas toks posėdis su prezidentu V. Zelenskiu. Tuomet panaikiname reikalavimą dėl narystės veiksmų plano. Tai paliks Ukrainos narystės procese ne 2, o vieną žingsnį. Visa tai pasiųs pozityvią ir aiškią žinią“, – tikina NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Tik neaišku, ar to užteks Ukrainai ir V. Zelenskiui, kuris ne kartą kritikavo tai, kad Ukraina jau pavargo nuo 15 metų kartojamos mantros, kad bus priimta į NATO, tačiau nieko konkretaus taip ir neišgirsta. Ypač tada, kai kariaujančiai Ukrainai tokia žinia būtų buvusi morališkai ir simboliškai nepaprastai svarbi. Ir visgi, kol oficialiai dar nepaskelbta, gal verta tikėtis stebuklo? Gal J. Bidenas išgirs nuomonę tų, kurie V. Putiną pažįsta kaip nuluptą ir žino, kad jo apetitas auga bevalgant?
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
