Apie tai, koks yra JAV prezidento planas ir ko galima tikėtis iš jo organizuojamos taikos, naujienų portalo tv3.lt pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis ir Pilietinio atsparumo iniciatyvos atvirų šaltinių analitikė Urtė Andriukaitytė.
Pakalbėkime apie galimus teritorijų mainus. Kaip manote, kiek yra grėsmingas pats faktas, kad mes turime tokius žodžius, einančius iš amerikiečių lūpų?
U. Andriukaitytė: Man atrodo, kad tai yra labai grėsminga apskritai tema ir, kaip jau buvo minėta, tas teritorijų dalijimasis, kurių net neturi, tai yra labai gerai apibendrinantis būtent šį klausimą, kad čia būtent Putinas orkestruoja visas šias derybas. Normalu, kad kariaujančios šalies vadovas nenori veltis į jokius panašius klausimus.
Ypač, kai žinome, kad būtent Rusija yra bene geriausiai žinoma kaip ekspansyvią politiką vykdanti šalis, tai tikrai ne su tokia valstybe galima derėtis tam tikrais klausimais ir ji niekada istoriškai nepasižymėjo, kad paimsime šią teritoriją, viskas, mums užteko, mes sotūs, prie jūsų nebelendame, skelbiame paliaubas ir viskas.
Visi puikiausiai žinome, kad, kaip ir su tais konstitucijų perrašymais, paėmus vieną teritoriją, susitarimai ir panašūs tam tikri dvišaliai nutarimai bus labai greitai pakeičiami vien tam, kad būtų toliau maitinama ta visa Rusijos galia – tiksliau, ne galia, o jos didinama teritorija.
Tai trumpai atsakant į klausimą, tai absoliučiai ne vieta deryboms ir pradėjus nuo vienos, visada seks dar kelios papildomos teritorijos.
Spaudos konferencijoje, kur kalbėjo Zelenskis ir Trumpas Ovaliame kabinete, Trumpas sakė, jog jis nesitikėjo, kad karą Ukrainoje pabaigti bus taip sunku – jis galvojo, kad karą pabaigs per parą ir panašiai. Kaip manote, ko jis tikėjosi?
U. Andriukaitytė: Čia galima paralelę tam tikrą brėžti tarp Putino kėslo paimti Kyjivą per tris dienas, lygiai taip pat ir Trumpas norėjo taikos per vieną dieną pasiekti. Tai viskas yra iš dalies ir populistinis pasakymas bei pažadas, kuris vyko aplink JAV prezidento rinkimus.
Kitas dalykas, tiek Putinas, tiek Trumpas gyvena ir mato pasaulį ganėtinai per savo asmenines prizmes, ir iš tikrųjų, kai įsiveliama į realius pokalbius su realiais žmonėmis ir pamatoma, kad deramasi ne tarp Putino ir Zelenskio, ne tarp mažos ir prieš Rusiją šalies, o tarp visos realiai Europos.
Kai visi Europos lyderiai suvažiuoja ir pasako: „Ukraina nėra viena, mes esame visi kartu ir mes irgi turime balsą. Mes atstovaujame ją kaip šalį, nes tai irgi mus liečia.“ Manau, tai būtent ir supurto Trumpo visą pasaulėvaizdį, kad jis ne kaip karalius, pamojęs lazdele ir nurodęs, kad dabar bus taika, visi paklūsta ir dabar bus taika.
Iš tikrųjų pamatė, kiek yra skirtingų vardiklių viduje ir kaip iš tikrųjų tai yra sudėtinga, kad nei viena šalis nenori paleisti savo įsitikinimų. Tuo labiau Zelenskis nenori paleisti Ukrainos nepriklausomybės, kas kapituliacijos ar panašios įsivaizduojamos taikos, kurią Putinas siūlė iš pradžių, jo atveju būtų nutikusi.
Antanai, buvo įvairių vertinimų, kad galbūt net ir iki Kalėdų karą pavyks užbaigti – ką galvojate?
A. Valionis: Yra labai paprastas atsakymas: karas baigiasi tada, kada kariaujančios pusės, abi kariaujančios pusės, supranta, jog karinėmis priemonėmis daugiau nieko pasiekti nepavyks. Sun Dzi, garsus kinų, turbūt prieš mūsų erą kelis šimtus metų gyvenęs karvedys, jo knyga ir dabar visur figūruoja, sakė, kad jeigu negali greitai laimėti karo, mokėk greitai pralaimėti.
Na, tai Putinas greitai nesugebėjo laimėti ir nemoka greitai pralaimėti, įklimpo ir nežino, ką daryti. Porą žodžių norėčiau pridėti dėl tų teritorijų. Jeigu mes pradėsime kalbėti, kad jėgos pagrindu, o ne tarptautinės teisės pagrindu, galima užimti kokias nors teritorijas, tai reiškia, mes sunaikiname visą pokario metu sukurtą teisinę tarptautinę sistemą, ir toliau atsiranda galimybės, jog bet kuris diktatorius, pažiūrėjęs šitą patyrimą, žinos, kad jeigu užsispirsi, okupuosi ir ilgai laikysiesi, reiškia, gali įgyti teritorijas.
Tikėtinas labiausiai scenarijus, kad bus paliaubos, bus taikos sutartis, viskas sustos, sakykime, ant tos kontaktinės linijos ar ant fronto linijos, ir niekada nebus pripažintos okupuotos teritorijos. Kaip Lietuva 50 metų buvo okupuota, bet 33 šalys niekada nepripažino okupacijos ir dėl to, kada mes paskelbėme nepriklausomybę, tai nereikėjo Lietuvos pripažinimo, o reikėjo Lietuvos vyriausybės pripažinimo.
Jungtinės Amerikos Valstijos, kitos didžiosios valstybės, jos nebuvo pripažinusios mūsų okupacijos, panašiai gali būti ir su Ukraina. Neužteks jėgų atkovoti tas teritorijas, paskelbti paliaubas, garantuoti taiką ir toliau galima sankcijomis reguliuoti, nes sankcijos, jos atrodo lyg ir neveikia, bet sankcijos veikia.
Jos kaip smauglys vis labiau smaugia ir smaugia Rusiją ir jie bravūruoja, blefuoja, kad sankcijos neveikia, bet iš tikrųjų, aš labai rimtai seku Rusijos ekonomiką: vienai naujai susikuriančiai įmonei pernai trys įmonės bankrutavo – tai yra ne iš karinio sektoriaus.
Tas vadinamas karinis sektorius, kuris pagal Rusijos terminologiją gauna biudžetinį impulsą, reiškia, iš tų gerovės fondo, iš biudžeto finansuojamas, jis laikosi, jis turi augimą apie 2 proc., pernai turėjo 4 proc., bet tai yra pinigai, kurie negamina kitų pinigų. Tas sunkvežimis, pagamintas, jis nevežioja prekių ir neuždirba, jis važiuoja į frontą, kur sudega per septynias minutes.
Tankas, pagamintas irgi, patekus į mūšio lauką, jo gyvenimo trukmė yra 12 minučių. Tai visi tie pinigai, kurie ten metami, jie visi sudega ir Rusijai iš tikrųjų, kaip ir Vakarų ekspertai sako, Rusijai verkiančiai reikia atokvėpio, ir iš čia prasideda tie bandymai kalbėti, ir prasideda Rusijos atsakas, tiesa, išsisukinėjant ir manipuliuojant, siekiant geriausio kelio, reiškia, su oriu veidu iškovoti dar kažką, bet jeigu tvirtai elgsis sąjunga, tai išsilaikys.
Mes turime dvejonių dėl transatlantinės sąjungos – prieš Hagą iš viso buvo abejonės, ar NATO išsilaikys. Dabar yra abejonės, ar Amerikos kariškiai liks Europoje, ar jie trauksis, kadangi Hicks, Gynybos departamento vadovas, gynybos ministras kalba, kad reikia į Ramiojo vandenyno zoną persikelti.
Ten yra problemos, o europiečiai patys turi būti – gali visokių būti tokių silpninančių aplinkybių, bet jeigu išliks vienybė ir išliks ta tendencija per jėgą Rusiją priversti siekti taikos, tai labai greitai. Aš kažkada, pavasarį ankstyvą, sakiau, kad pasibaigiant šio rudens karinei kampanijai jau gali prasidėti rimtos derybos.
Dabar matau, kad gal truputį paskubėjau, gal ir prasidės, o gal ir kitą pavasarį prasidės. Bet kol kas, kad taip viskas įvyks ir kad Putinas greitai susitiks su Zelenskiu, nemanau. Vėl jis pasiųs kokią delegaciją, paskirs kokį nors aukštesnį derybininką, ką minėjau, Ušakovas jau siūlo, ir sakys, kad čia reikia viską paruošti, o tada susitiks vadovai.
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
