Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys ir Vilniaus politikos analizės instituto politologas Matas Baltrukevičius.
Kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautas nemažėja, o provokacijos tęsiasi – net atidarius pasienį, mūsų vežėjų jie neišleidžia. Ką tai sako apie Baltarusijos elgesį ir Lietuvos reakciją?
M. Baltrukevičius: Tai vėlgi, teoriškai, kaip vyriausybė įsivaizdavo, kad užteks atidaryti sienas ir problema išsispręs, matome, kad nesisprendžia dėl balionų. Taip, dabar mes jau nebegirdime tokių dramatiškų istorijų, kaip čia buvo prieš kelias savaites, kai ir kiekiai pačių balionų dideli, ir dideli trikdžiai oro susisiekimui.
Bet vėl, mes net nežinome iš tikrųjų, ar čia meteorologinės aplinkybės, kurios irgi turi įtakos suaktyvėjimams, ar čia iš tikrųjų Baltarusija truputėlį pradėjo į šitą situaciją rimčiau žiūrėti, ar čia galiausiai jau mūsų institucijų veiksmai, nes institucijos labai teisingai daro, kad per daug nekomunikuoja, kas čia dabar pasikeitė, kokia yra ta situacija
Jeigu mes jau taip labai atvirai eitume ir viešojoje erdvėje sakytume, kad mes dabar taikome kažkokias penkias, šešias papildomas priemones, tai išgirs ir tie, kurie bandys tas papildomas priemones apeiti. Čia tikrai labai sunku spręsti, neturint pilnos informacijos, kodėl ta situacija šiuo metu yra ramesnė. Tikrai nebūtinai čia yra geros Minsko valios išdava, kad ta situacija yra kažkiek į gerąją pusę pasikeitusi. Greičiau, sakyčiau, didesnė tikimybė, kad tai kiti veiksniai.
Koalicijoje kyla įtampa dėl gynybos finansavimo ir audito Krašto apsaugos sistemoje – Remigijus Žemaitaitis grasina, kad „Nemuno Aušra“ trauksis, jei auditas nebus atliktas. Kaip vertinate šią vidinę kovą dėl vieno svarbiausių valstybės saugumo klausimų?
A. Vaišnys: Žinoma, kad tai yra blogai. Blogai ne dėl to, kad tai yra nesutarimai vidinėje koalicijoje, bet tai yra blogai apskritai valstybei, kuri turėtų formuoti tam tikrus įsipareigojimus pagal veikiančias struktūras, įgyvendinti, kad nesklistų nepasitikėjimas tarp tarnautojų, tarp valstybės pareigūnų, kuriems rūpi šie dalykai, nes jie tiek įgyvendinant biudžetą, tiek įgyvendinant tam tikrus planus, turi normaliai dirbti.
Mūsų viešoji erdvė užpildyta tokio spektaklio, konflikto, nes man atrodo, kad kai kam patinka tiesiog kurstyti ir būti antraštėse, nes jos visada leidžia būti matomam. Labiau būti matomam negu normaliai susitarus toje koalicijoje, kurioje nežinia iš tiesų, kas vaidina tą pagrindinį vaidmenį.
Mums atrodo, kad jį vaidina socialdemokratai šiuo požiūriu, bet jeigu komunikacija yra tokia, kad yra nuolat keliamos pretenzijos, į jas yra keista reakcija arba jos nėra. Savaime auditas valstybėje yra normalus dalykas, tikrai valstybės biudžeto lėšų panaudojimas turi būti kontroliuojamas, bet kodėl reikia tą auditą atlikti reikalaujant reikšmingai, kaip tam tikro iššūkio?
Nes jeigu visose srityse ir iki šiol Valstybės kontrolė tikrindavo, yra tam tikras planas, yra nuosekli metodika, tai neturi būti iš to daroma sensacijos. Jeigu yra sutariama, kad reikia patikrinti, įsitikinti tam tikromis lėšomis, tai galima turbūt padaryti kitais būdais, nekeliant išankstinių abejonių, kad ten tūno kažkokie blogi žmonės arba numatę kažkokių kėslų, iš anksto suteikiant, arba formuojant viešojoje erdvėje nuomonę su įtarimais, jog ten yra kažkas negerai Krašto apsaugos sistemoje.
Mūsų valdantieji socialdemokratai patikslino, kad auditas ir yra atliekamas šiuo metu – jis yra tęstinis, daug laiko trunkantis, bet Remigijus Žemaitaitis šoka į priekį visa krūtine, kad jis dar reikalauja savo įvairiausių reikalavimų, kad tik spaustų valdžią ir kad jo klausytų. Ką manote apie tai?
A. Vaišnys: Čia visais klausimais netgi nėra naujiena ir dėl Lietuvos radijo ir televizijos audito, nes tai nėra pirmas kartas, kai jis atliktas. Yra ir ankstesniais laikais atliktas – prieš 15 ar 20 metų.
Valstybės kontrolės, valstybės biudžeto pinigus privalu žiūrėti ir laikytis tam tikros metodikos. Tai tą žiūrovams verta pasakyti, kad čia sensacijų nėra. Yra sensacija tada, kai iš tikrųjų Valstybės
Nesenai tarp buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės ir tarp socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus įvyko tikrai toks stiprus konfliktas, jeigu taip galima sakyti. Kaip jūs manote, ar tai yra daugiau socialdemokratų viršūnėse esantys verslo interesai?
A. Vaišnys: Vidinė komunikacija yra tokia sudėtinga pačiai partijai. Ji turėtų išsiaiškinti, jeigu tai būtų iš tikrųjų partija, kuri save pristato su tradicija. Politinės kultūros požiūriu, nors ir mums galbūt stebėtojams nepatiktų ir mes norėtume labai daug ką žinoti, bet pirma politinė kultūra reikalautų tokius dalykus aiškintis viduje.
Arba, kaip aš matau šią istoriją nuo pat pradžių: jeigu iš tiesų politikas yra sąžiningas ir labai principingas ir jis mato kliūtis, jis visuomenei iš tiesų gali pasakyti, kad jam nesiseka įgyvendinti arba pasiekti tam tikrų sprendimų, kad jis mato tam tikrą pavojų, ir jis atsistatydina pats.
Tų siūlų driekimas paskui apie vienokią prielaidą ar kitokią prielaidą, iš tikrųjų, galime priimti. Mes nežinome, galbūt yra tas motyvas dėl blogai nutiesto plento arba kelio, arba kažkoks kitas motyvas, bet aš manau, kad jeigu politikai bendrauja per žiniasklaidą, tai yra vienas didžiausių jų trūkumų ir pati atrodo silpna ir kvailokai tokiais atvejais.
Galima tikriausiai palinkėti, kad ieškotų, kaip ir kolega pasakė, iš tiesų ne emociškai nagrinėtų, bet racionaliai išspręstų iškilusius klausimus. Aš manau, kad čia yra ir bendresnės politinės kultūros, ir asmens politinės kultūros sampratos problema, kaip tai turėtų būti daroma. Nuo pat pradžių, jeigu tu matai problemą, tu pasakai ją iš karto, įvardini, negali išspręsti – principingai išeini.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
