REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai. 

Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai. 

REKLAMA

Jeigu amerikiečių pranešimai apie Rusijos prašymus yra teisingi, tuomet Kinija yra pastatyta į nepatogią padėtį: viena vertus, Rusija ir Kinija yra partnerės, norinčios įveikti JAV ir Vakarus bei įtvirtinti daugiapolę pasaulio tvarką, kita vertus, remti Rusiją, kai prieš ją atsigręžęs vos ne visas pasaulis, pavojinga pačiai Kinijai.

JAV pažadėjo neleisti jokiai šaliai tapti gelbėjimosi ratu Rusijai. Pati Kinija pirmadienį suskubo neigti, kad apskritai sulaukė tokio Rusijos prašymo ir pavadino tai dezinformacija, bet amerikiečių pareigūnai pranešė turintys informacijos, jog Kinija pademonstravo tam tikrą atvirumą dėl pagalbos Rusijai, vis tik nėra aišku, ar Pekinas iš tiesų ketina pagelbėti Maskvai, rašo CNN. 

REKLAMA
REKLAMA

Rytų Europos studijų centro analitikas Raigirdas Boruta teigia abejojantis, ar Kinija norėtų suteikti paramą Rusijai, nes Pekinui tai paprasčiausiai nenaudinga.

REKLAMA

„Pekinui visiškai neapsimoka remti Rusijos“, – teigia analitikas, nuolat stebintis Kinijos viešąją erdvę.

„Kalbant apie tikimybę, kad Pekinas ryžtųsi tokiam žingsniui, aš tikrai esu pesimistiškas. Manau, kad Kinija labai atsargiai apskaičiuoja tolesnius ėjimus, ir tikriausiai nesiryžtų suteikti reikšmingos ekonominės pagalbos, o apie karinę pagalbą tai net nėra kalbama Kinijoje“, – priduria R. Boruta.

Kinija elgiasi labai atsargiai

Kinijos ir Rusijos draugystė prieš karą Ukrainoje beveik žydėjo. Abi šalis vienija bendras noras priešintis Vakarų įvestoms taisyklėms, nes Kinija ir Rusija svajoja apie daugiapolį pasaulį, kuriame kiekviena didelė galybė tvarkysis savo aplinkoje kaip tinkama. „The New York Times“ net paskaičiavo, kad V. Putinas su Xi Jinpingu kaip šalių lyderiai tiesiogiai yra susitikę net 38 kartus.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš Pekino žiemos olimpines žaidynes V. Putinas ir Xi Zinpingas pasirašė bendrą memorandumą kuriame išdėstė savo nuomonę apie pasaulio tvarką.

Pavyzdžiui, abi šalys mano, kad demokratija yra pasaulinė vertybė ir kad ji priklauso visam pasauliui, o ne ribotam skaičiui valstybių. Išvertus į paprastesnę kalbą tai reikštų, kad abu režimai mano esantys demokratiški, tik šalys neva yra pasirinkusios tokias demokratijos įtvirtinimo formas ir metodus, kurie geriausiai atitinka konkrečios valstybės politinę bei socialinę sistemą ir istoriją. 

Toliau abi šalys išsakė požiūrį, jog demokratijos principai turi būti taikomi ir tarptautinėje erdvėje bei netiesiogiai sukritikavo JAV, bandant vienašališkai pritaikyti demokratijos standartus kitoms šalims.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kinija, kartu su Rusija, dalijasi neigiamu požiūriu į NATO plėtrą, kritiškai vertina JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos suburtą gynybos aljansą AUKUS.

Manoma, kad Kinija netgi galėjo paprašyti Rusijos atidėti invaziją į Ukrainą iki olimpinių žaidynių pabaigos. Tačiau, kaip sako JAV Baltųjų Rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake Sullivanas, kinai galėjo nežinoti visų V. Putino planų. „Labai tikėtina, kad V. Putinas melavo ir jiems, taip pat, kaip melavo europiečiams ir kitiems“, – „The New York Times“ citavo patarėją.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Kinija laikėsi pabrėžtinai neutraliai: neerzino Maskvos žodžiais „karas“ arba „invazija“, bet balsuojant Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dėl Rusijos pasmerkimo susilaikė. Nors kaip sąjungininkė galėjo balsuoti prieš. Tačiau Rusijai praėjusį penktadienį sušaukus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį ir dėstant melus, kad JAV Ukrainoje plėtoja biologinius ginklus, Kinija palaikė Rusijos retoriką.

REKLAMA

Kinijos pozicija atrodo prorusiška, bet, kaip sako Rytų Europos studijų centro analitikas R. Boruta, sankcijų akivaizdoje Pekinas elgiasi labai atsargiai. Nenori sau pakenkti.

„Dėl įvestų stiprių sankcijų Rusijai, Kinija elgiasi labai atsargiai. Kalbant apie naftą iš Rusijos, šiuo metu Kinijos importuotojai stebi situaciją. Žvelgiant į ankstesnius apmokėjimo metodus, procesas tampa sudėtingas, nes dauguma sandorių buvo atliekami naudojant SWIFT sistemą ir sandoriai vykdavo JAV doleriais. Kelių Kinijos bankų sprendimas sustabdyti transakcijas su Rusija, stabdyti kreditinių sertifikatų išdavimą Rusijai, perkant eksporto prekes iš Rusijos rodo, kad Kinija labai atsargiai žiūri į šią situaciją ir manau pamėtėti gelbėjimosi ratą Kiniją nedrįstų“, – mano Rytų Europos studijų centro analitikas R. Boruta.

REKLAMA

Kas nepatinka Kinijai?

Kinijos atsargumas yra suprantamas. Visų pirma, šiuo metu Kinijai labai svarbus stabilumas, kadangi rudenį vyks Komunistų partijos kongresas, kuriame generalinis sekretorius ir prezidentas Xi Jinpingas turėtų būti patvirtintas trečiajai kadencijai. Jeigu Kinija įsiveltų į peštynes, kurie grasintų jos ekonominiam ir politiniam stabilumui, tai galėtų kelti nepatogių diskusijų šalies viduje.

„Kalbant apie šių metų situaciją, tai ekonominis ir politinis stabilumas Kinijoje yra pagrindinis prioritetas, nes šių metų rudenį įvyks Kinijos komunistų partijos kongresas, kuris parodys, kaip atrodys Kinijos politika ateityje. Turbūt Xi Jinpinags liks ir toliau valdyti Kinijos, bet šiais metais Pekinas į bet kokį politinį ar ekonominį nestabilumą reaguoja jautriai“, – sako analitikas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antra, nors Kinija viešai nekritikavo Rusijos ir pabrėžtinai vengia tiesiai įvardinti ginkluotą konfliktą Ukrainoje „karu“ arba „invazija“, tačiau Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu Kinijai nelabai patinka. Kinija labai dažnai akcentuoja teritorinį šalių vientisumą ir nesikišimą į šalių vidaus reikalus kaip esminį tarptautinį principą. Tai daroma pabrėžiant, jog kitos šalys negali kištis į Kinijos vidaus reikalus ir paremti Taivano ar Tibeto nepriklausomumo. Todėl akivaizdžiai paremti Rusijos invazijos į Ukrainą Kinijai nelabai išeina.

„Kinijai bendradarbiavimas su Rusija, politinis ir kitose srityse, tikrai yra labai svarbus ir reikšmingas, jis susiję su noru pakeisti bei reformuoti pasaulio tvarką, kurioje dominuoja Vakarų vertybės. Tai jas vienija. Nors tai nėra aiškiai ištransliuojama, tačiau Kinijai nėra priimtini Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu. Tas noras išlaikyti neutralumą, stengtis nesikišti į konfliktą, parodo, kad Kinija nemato tame jokios naudos. Bet koks parėmimas, karinės ginkluotės tiekimas Rusijai visiškai būtų nepriimtinas ir neatitinka Kinijos tikslų“, – teigia R. Boruta.

REKLAMA

Trečia, Kinijos tarptautinė prekyba ją labiau sieja su Vakarais nei Rusija. Kinų valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ duomenimis, 2021 metais didžiausios Kinijos eksporto ir importo partnerės buvo Jungtinės Valstijos, ASEAN šalys ir Europos Sąjunga. ASEAN priklauso Indonezija, Malaizija, Filipinai, Singapūras ir Tailandas.

„Kinijai daug svarbiau ekonominiai santykiai su Vakarais nei Kinijos ir Rusijos ekonominiai santykiai. Juos net labai sunku palyginti“, – sako R. Boruta.

Pasaulio banko duomenimis, eksportas į Rusiją iš Kinijos 2019 metais sudarė 49,4 mlrd. dolerių, o importas – 60,2 mlrd. dolerių. Palyginimui, eksportas į Jungtines Valstijas tais pačiais metais siekė 418,5 mlrd. dolerių, importas – 123,2 mlrd. dolerių.

REKLAMA

Bet Rusija yra viena pagrindinių ginkluotės pardavėjų Kinijai. Stokholmo taikos tyrimų institutas (SIPRI) analizuodamas ginkluotės prekybą pasaulyje nustatė, kad 2016-2020 metų periodu Kinija net 77 proc. importuojamos ginkluotės įsigijo iš Rusijos, 9,7 proc. iš Prancūzijos ir 6,3 proc. iš Ukrainos. Ginkluotės tiekimas Kinijai svarbus ir pačiai Rusijai, nes Kinija yra antroji didžiausia rusiškų ginklų pirkėja po Indijos.

Tačiau Rytų Europos studijų centro analitikas R. Boruta pažymi, jog tai neturėtų pernelyg paveikti Kinijos, nes pastaruoju metu Kinija šioje srityje tapo gana autonomiška: „Anksčiau ta kryptis visada buvo iš Rusijos į Kiniją, bet pastaruoju metu Kinija taip pat pradėjo tiekti gana modernias technologijas karinėje srityje į Rusiją. Pati Kinijos karinė pramonė tapo gana autonomiška, jų pasiektas technologinis lygis gana aukštas ir Kinijai nebūtų labai reikšmingas praradimas, jeigu prekiavimas ir apsikeitimas technologijomis sulėtėtų“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų